Kokius rezultatus pasiekia su savo klientėmis ir kokias jų klaidas ar įsitikinimus apie mitybą bei sportą tenka koreguoti dažniausiai, pasakojo asmeninė sporto trenerė Gintarė Zvėga.

– Toks gražus ir tobulas kūnas – genai ar sunkus darbas?

– Charakteris. Genai mano tikrai nėra blogi, viskas gerai. Turiu pakankamai liekną liemenį, kas yra svarbiausia mūsų sporto šakoje. Bet tikrai yra problematiškų kūno vietų, kaip ir pas visas moteris, su kuriomis reikia įdėti daug darbo, o to darbo be charakterio nepadarysi.

– Kiek laiko praėjo nuo tada, kai pasiryžote žengti į sceną?

– Pačiame sporte esu jau daug metų. Mano sūnui dabar trylika metų, tai realiai nuo to laiko ir bandau numesti svorį, kaip visos moterys. Bet pati profesionali sporto šaka, kai atėjo lipimas į sceną... Bendrai paėmus, ruošiausi labai mažai – tik kokius pusantrų metų. Pirmoms varžyboms pasiruošimas truko penkis mėnesius ir tikrai visi buvo nustebę, nes turėjau nemažai raumenų. Kitoms varžyboms, sekančiam sezonui, ruošiausi metus.

G. Zvėgos instagramo nuotr.

– Jūs labai atvirai dalijatės socialiniuose tinkluose – galima stebėti visą kelionę. Matome, kiek daug laiko sporto salėje, o svarbiausia – mityba, kuri yra iš dėžučių ir labai sureguliuota. Gintare, ką darote tada, kai norisi viską mesti? Ar taip būna?

– Visada norisi gyventi paprastai, kaip visi žmonės. Čia normalu ir aš visada apie tai kalbu garsiai, kad moterys suprastų – tai yra normalu. Bet jeigu pasirenkame ir norime sportiško kūno, kaip šioje sporto šakoje, tai reikia gyventi sportininko gyvenimą. Kito pasirinkimo nėra. Negali būti dviejų dalykų, sujungtų į vieną, – nebus nei sporto be mitybos, nei mitybos be sporto.

Visą laiką sakau: esu tokia pati moteris su tais pačiais siautėjančiais hormonais, todėl logiška, kad visada laikausi mitybos, režimo, sporto, bet tikrai leidžiu sau pasilepinti – savaitgaliais ar bet kurią dieną, kai užsinoriu. Dėl to ne sezono metu tikrai neturiu visą laiką tos labai tobulos formos, kuri būna varžybose.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Dalyvaujate varžybose, užimate pirmas vietas. Kūnas per pakankamai trumpą laiką stipriai transformuojasi, ypač pasiruošimo laikotarpiu. O pati sau – kuriame kūne labiausiai patinkate, kada geriausiai jaučiatės?

– Labiausiai sau patinku mėnesį ar du prieš varžybas. Prieš praeitą sezoną labiausiai patiko ir mėnuo po varžybų – kai jau būni pavalgęs, sotus, laimingas, energingas. Varžybų metu būname išsekę – išsunkti vandens, nelikę nieko: nei riebalinio audinio, nei energijos. Būname sausi gyvi lavonai. Tik prieš lipant į sceną darome užkrovą, bet tai nėra tas pats. O po varžybų leidi sau viską, atsipalaiduoji. Žinoma, mitybą reikia prižiūrėti, nes kitaip ir su sveikata bus negerai, bet jau tada būni sotus, energingas, laimingas. Ir pats raumenukas papilnėja, sukaupia šiek tiek vandens, ir būni ne tik raumeningas bei ryškus, bet ir pilnas. Tas etapas man gražiausias, bet jo ilgai neišlaikysi.

Paprastai moteriai, kuri nesiruošia varžyboms, bet nori tokio kūno, visada paaiškinu: tai, ką jos mato, yra tik gražus paveikslėlis. 

– Esate moterų sporto trenerė. Į treniruotes ateina moterys, kurios mato jūsų nuotraukas ir vaizdus iš varžybų, mato tas tobulas kūno linijas. Bet jūs sakote, kad toks kūnas kultūrizme yra tinkamas tik scenai, o ne gyvenimui. Kodėl?

– Faktas, nes tai yra darbas. Socialiniai tinklai dabar labai rodo pavyzdžius – „surask save, atrask save, pamiršk save“. Ir mes, moterys, tame triukšme atrandame ir pametame save dėl viso didelio krūvio. Po to žiūri – sveikata sugadinta, o vis tiek nelaiminga esi. Čia nėra atradimas būti kažkuo ir nebūti savimi. Tai yra didžiausia problema, nes visos stebi, nori būti tokios pačios sėkmingos, gražios, sportiškos. O galiausiai ne visiems tai duota. Labai mažai sportininkų dalijasi informacija apie tai, kad kūnas yra darbas. Norint turėti tokį kūną, reikia gyventi sportininko gyvenimą. Kaip krepšininkai ar kiti sportininkai – jie laikosi griežtos mitybos, rutinos, miego, poilsio, atsigavimo, treniruočių.

O paprastoms moterims, kurios dirba, augina vaikus, studijuoja, rūpinasi šeima, tai sunkiai įmanoma. Nes reikia ruoštis varžyboms, laikytis griežtos mitybos, o streso atsisakyti negali – jis visada bus, o tai labai kenkia pasiruošimui. Paprastai moteriai, kuri nesiruošia varžyboms, bet nori tokio kūno, visada paaiškinu: tai, ką jos mato, yra tik gražus paveikslėlis. Mes realiai taip neatrodome. Tas kūnas, ryškumas, kurį rodome ant scenos – gyvenime taip neatrodome. Mano sūnus sakė, kad atrodžiau už jį mažesnė – veidas baisus, nebuvo riebalinio audinio, veidas pasenęs. Realybėje gražiai neatrodai. Mes scenoje pozuojame, išsiriečiame. Visada sakau, kad liemens išrietę nevaikštome po pasaulį, vaikštome tiesiai. Tas kūnas neatrodo taip pat. Moterims reikia labai daug paaiškinti, kad šis kūnas yra visiškai neatitinkantis realybės.

– O siekiančioms sveikos, gražios išvaizdos – ne čempionatų – kas svarbiau: mityba ar sportas?

– Vienas be kito neegzistuoja – tai neįmanoma. Mityba yra mūsų energija. Be jos neužpildysi raumenų. Riebalai taip pat būtini – avokadai, riešutai, ypač moterims, vien dėl hormonų. Viskas yra būtina. O sportas padeda būti energingoms, kelti energiją. Kuo daugiau darai, tuo daugiau nuveiki, ir kūnas sveikesnis.

Be to, įrodyta, kad po 25 metų moterims lėtėja medžiagų apykaita, mažėja kolageno gamyba, raumenų masė mažėja – organizmas pradeda senti. Nuo 30 metų moksliniai tyrimai rodo, kad raumenų masė aktyviai mažėja. O ji mums būtina net tam, kad senatvėje išliptume iš lovos. Todėl vien dėl to reikia eiti į sporto salę.