„Būdavo priimami vienasmeniai sprendimai“
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Giedrius Grybauskas aiškino, kad iš tiesų ne vyksta reforma, o tiesiog į sporto programų valdymą įvedama papildomų elementų. Jo teigimu, pokyčio prireikė, nes audito išvados parodė, kad skirstant finansavimą anksčiau sprendimai nebūdavo priimami teisingai visų pareiškėjų atžvilgiu. Taip pat jis teigė, kad įvairios nevyriausybinės organizacijos, priklausančios Nacionalinei sporto tarybai, buvo nepatenkintos savo vaidmeniu, jautėsi liekančios nuošaly.
„Mes tikrai labai atsakingai vertinome įvairius modelius, laukėme audito išvadų ir padarėme išvadą, kad Nacionalinę sporto agentūrą galima sujungti su Nacionalinę sporto taryba. Taip pavyktų efektyviau administruoti procesus“, – sakė viceministras.
Jo teigimu, ankstesnė sistema neveikė, nes skirstant lėšas fizinio aktyvumo projektams ir sporto infrastruktūrai būdavo priimami vienasmeniai sprendimai. G. Grybauskas tikino, kad vykdant pertvarką sporto bendruomenė nėra nustumta į šalį, atvirkščiai – „laukiama prie stalo“. Jis pridūrė, kad su bendruomene dar bus diskutuojama.
Siekia įtakos
Portalo „15min“ sporto žurnalistas Kęstas Rimkus, svarstydamas, kam naudinga ši pertvarka, sakė, kad atsakymas greičiausiai slypi pasižiūrėjus į naujo darinio Nacionalinės sporto tarybos narių sąrašą. Taryboje dirbantys devyni asmenys priims sprendimus, kaip galėtų būti finansuojamas sportas.
„Kiek iki šiol teko girdėti, Nacionalinė sporto agentūra susidurdavo su spaudimu dėl finansavimo. Matant, kad negalima jos palenkti dėl tam tikrų sprendimų, matyt, ir kuriama nauja organizacija. Naujoje Nacionalinėje sporto taryboje iš devynių narių penki ar net šeši atstovautų Lietuvos tautinį olimpinį komitetą“, – pastebėjo K. Rimkus.
Jis sakė suprantąs sporto bendruomenės nerimą, kad gali grįžti seni laikai, kai vos keli asmenys tarpusavyje nuspręsdavo dėl finansavimo sąlygų, o dalijant pinigus nemažai nubyrėdavo ir jų vadovaujamoms organizacijoms.
„Dabar vyksta kova dėl to, kas galėtų valdyti finansavimą. Pagrindinis tikslas – dar kartą perimti įtaką skirstant finansus ir priimant kitus sprendimus“, – įsitikinęs K. Rimkus.
Į vienas rankas?
Baidarininkas, pasaulio čempionatų prizininkas Mindaugas Maldonis teigė, kad reforma sportininkams kelia nemažai neaiškumų. Be to, jis atkreipė dėmesį, kad viskas daroma labai skubotai, o tai tik dar labiau didina nerimą.
„Sporto bendruomenė ne tik neseniai pradėjo apie tai kalbėti, tačiau iš to, kas jau nuveikta, matyti, kad ministerija atliko didelį darbą, turėjo daug diskusijų, tik jos nebuvo atviros sporto bendruomenei“, – apgailestavo baidarininkas. Jis pridūrė, kad sportininkai neturi jokių priekaištų Nacionalinei sporto agentūrai. Netgi atvirkščiai – jo teigimu, agentūra labai padėjo įvairiose organizacijose diegiant gero valdymo principus.
Viceministro teiginius apie tai, kad įsteigus naują valdymo organą atsirastų daugiabalsiškumas, t. y. daugiau organizacijų galėtų spręsti dėl finansavimo skirstymo, M. Maldonis laiko sveikintinais, tačiau pažymėjo, kad šiuo atveju visgi atrodo kiek kitaip.
„Panašiau, kad tai ne visų organizacijų įtraukimas, o perėmimas į vienas rankas. Žiūrint į tai, kaip turėtų funkcionuoti Nacionalinė sporto taryba, atrodo, kad pagrindinę įtaką turėtų Lietuvos tautinis olimpinis komitetas“, – svarstė M. Maldonis.
Mažinama reputacijos kartelė
Dalis parlamentarų kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą prašydami įvertinti planuojamus pokyčius. Seimo vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė taip pat sakė matanti rizikų, kad sprendimus dėl finansavimo norima atiduoti į vienas rankas.
„Jei pažiūrėtumėte, kas rengia pataisas dėl reformos, pamatytumėte, kad tai daro ne ministerija, o Lietuvos tautinio komiteto teisininkas“, – reikšmingą faktą paminėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Ji sakė sutinkanti, kad dabar veikianti sistema nėra tobula, tačiau ją galima taisyti ir be tokio didelio pokyčio. Seimo vicepirmininkė kalbėjo, kad visiškai neaišku, kaip veiks nauja organizacija ir kam apskritai reikia tokio pobūdžio pertvarkų.
„Be to, matome, kad žeminama nepriekaištingos reputacijos kartelė. Iki šiol galiojo nuostata, kad finansavimą gali gauti federacijos, kurių vadovas ir valdybos nariai yra nepriekaištingos reputacijos, tai reiškia, nevengia mokėti mokesčių, nėra padarę administracinių nusižengimų ir pan. Dabar valdybos nariai iš nepriekaištingos reputacijos lauko išbraukiami, o federacijos vadovo nepriekaištinga reputacija siejama tik su tuo, ar jis neturi nusižengimų, susijusių su federacija. Jeigu jis turi nuobaudų iš ankstesnių darboviečių, yra teistas už korupciją ir pan., nebus laikoma, kad jo reputacija nėra nepriekaištinga“, – planuojamų pokyčių subtilybes pristatė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Jos įsitikinimu, tai rodo, kad pokyčiai vykdomi norint atverti duris tam tikriems asmenims.
Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai