- Agnė Smolienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Grakščios mergaitės strikinėja po salę ir žaismingai suka kaspiną. Taip atrodo meninės gimnastikos pasirodymas iš šalies. Tačiau po mažųjų princesių puošnia išvaizda slypi didžiulė fizinė jėga, ištvermė, neįtikėtinas lankstumas ir visai nevaikiška valia.
Susidomėjimas auga
Tik sovietmečiu Lietuvoje išpopuliarėjusi meninė gimnastika šiais laikais nepalyginti profesionalesnė ir sudėtingesnė. 45 metus meninės gimnastikos trenere dirbanti Aurelija Talačkienė neturi nei laisvų vakarų, nei savaitgalių, nes mergaites treniruoja ir sporto mokykloje Kaune, ir savo pačios įsteigtame klube.
"Anksčiau nebuvo klubų, tik sporto mokykla, į kurią galima priimti tam tikrą skaičių vaikų. Su pradedančiomis sportininkėmis dirba pora trenerių, kurie turi po dvi grupes. Ir viskas. Dabar Kaune veikia trys klubai, juose sportuoja apie 200 mergaičių. Atsirado mėgėjų lyga, kur mergaitės pasirodo atlikdamos lengvus pratimukus. Joms labai smagu, laimingos, kaip kokį Europos čempionatą laimėjusios", – šypsosi trenerė.
Pati tik aštuntoje klasėje pradėjusi lankyti meninę gimnastiką, dabar A.Talačkienė treniruoja keturmetes, jaunes ir vyresnes. Kaip dirbti su tokio amžiaus vaikais, kuriems svarbiausia – tik žaisti? Anot trenerės, užsiimdamos šiuo sportu mergaitės suauga greičiau. Meninė gimnastika reikalauja daug darbo, o vaikai dažniausiai sunkiai dirbti nenori.
"Surenki penkiolika vaikų, tai šešios iš jų supranta ir gali dirbti, o kitos nori tik žaisti. Pabūna ilgiau ir jau mamos ieško ar pilvuką skauda. Kažkiek tokių atkrenta, bet labai daug išsilaiko", – A.Talačkienė nemažai mergaičių iš savo klubo persivedė į sporto mokyklą.
Karjerą baigia anksti
Kaunietė trenerė atvirauja – krūvis, kurį gauna mažametės, neprilygsta jokioms kitoms sporto šakoms. Juolab kad kai paprastai sportininkai savo profesionalumo piką pasiekia sulaukę pilnametystės, gimnastės jau būna baigusios karjerą.
Tai nėra komercinis sportas, tad gimnastės stengiasi gerai baigti mokyklą ir įgyti išsilavinimą.
"Lietuvoje paprastai karjerą gimnastės baigia dvyliktoje klasėje. Pasaulyje yra vienetai sportininkių, kurios turi puikią išvaizdą ir sportuoja iki 26–30 metų. Tai nėra komercinis sportas, kur galima užsidirbti, todėl gimnastės stengiasi gerai baigti mokyklą ir įgyti išsilavinimą. Dabar mokyklose sportininkėms nenuolaidžiaujama", – anot A.Talačkienės, meninėje gimnastikoje vargina tiek fizinė, tiek psichologinė įtampa, nes pirmaklasės jau dalyvauja įvairiose varžybose.
"Tai labai sunkus sportas, žinoma, ir pats moteriškiausias, pats gražiausias. Gimnastės, be lankstumo, jėgos, greičio, šoklumo, koordinacijos, reakcijos, įgyja choreografijos pagrindų, išlavina muzikalumą, išraišką, kūrybiškumą. Susipažįsta su taisyklinga mityba. Šios savybės išmoko planuoti laiką, būti motyvuotoms", – pasak trenerės, dabar meninėje gimnastikoje labai svarbus specialus ir bendras fizinis pasirengimas.
Mergaitės turi tokius išlavintus kūnus, kokių neturi kiti sportininkai. Anot A.Talačkienės, jei tokį fizinį pasirengimą turėtų krepšininkai, tikrai patirtų daug mažiau traumų.
Įvaldo sudėtingą techniką
Atrankos į sporto mokyklą vyksta kelis kartus per metus. Pirmiausia įvertinama išvaizda – turinčios antsvorio mergaitės į gimnastiką negali patekti, nes tuomet visą laiką tektų kovoti su savo svoriu.
"Jei ateina maža mergaitė ir matai, kad ji putli, tai tokia ir bus. Tačiau mergaitėms tikrai nereikia badauti. Reikia tik turėti supratimą apie sveiką mitybą, nepersivalgyti, atsisakyti saldumynų. Apie tai mes kalbamės su mergaitėmis", – trenerė, daug laiko praleidžianti su savo treniruojamomis sportininkėmis, tampa ir mokytoja, ir psichologe, ypač reikalinga paauglystėje.
Pagrindinė fizinė savybė, be kurios mergaitė negali būti gimnaste, – lankstumas. Anot A.Talačkienės, šoklumas, greitis, jėga yra išlavinami, o be lankstumo nieko nepadarysi – tai įgimta savybė. Taigi, jei mergaitė per atranką nepadaro vadinamojo tiltelio, į mokyklą nebus priimta. Sovietmečiu atrankos nebuvo tokios griežtos, dabar meninė gimnastika yra labai sudėtingas sportas ir techniškai, ir fiziškai.
Gimnastė turi išmokti valdyti penkis skirtingus įrankius įvairiausiomis technikomis. "Meninėje gimnastikoje yra penki įrankiai: šokdynė, lankas, kamuolys, kuokelės ir kaspinas. Kaspinas yra pats sunkiausias įrankis. Visiems labai gražu, bet jis pinasi, rišasi, juo reikia sukti be sustojimo – tai labai sudėtinga. Jeigu jis sustos ar susipins, bus klaida. Tarkime, disko metikas turi vieną įrankį – diską. Atidirba vieną metimą, ir viskas. Žinoma, reikia išvystyti jėgą, greitį, kitas savybes, tačiau yra tik viena technika", – apie gimnastikos užkulisius pasakojo A.Talačkienė.
Aurelija Talačkienė.
Pasak jos, meninę gimnastiką galima vadinti ne tik sportu, teatru, bet jau ir cirku, nes dabar tiesiog žongliruojama įrankiais.
Gimnastai – ir dukra, ir anūkas
Pačios lankytus gimnastikos užsiėmimus A.Talačkienė vadina labiau sportinės gimnastikos būreliu. Su menine gimnastika ji susipažino tik atvykusi į Kauną studijuoti tuomečiame Kūno kultūros institute. Karjerą pradėjusi Pionierių rūmuose, po poros metų moteris gavo paskyrimą į gimnastikos sporto mokyklą (dabar "Startas") ir trenere čia dirba iki šiol.
"Visuomet buvau labai sportiška. Visą laiką ant dviračio, žingsnio nežengdavau net iki parduotuvės. Mokykloje visur dalyvaudavau: ir tinklinis, ir lengvoji atletika. Toks mano tipas ir toks organizmas. Nors mano mama labai norėjo, kad būčiau muzikantė, – baigiau muzikos mokyklos fortepijono klasę, tačiau norėjau sportuoti. Ir labai gerai pasirinkau. Esu patenkinta savo darbu", – anot moters, gyvenime ji patyrė daug nemalonumų, susijusių su konkurencija sporte, bet viską atlaikė, nes yra psichologiškai stipri.
Paskui save į meninę gimnastiką A.Talačkienė įtraukė ir savo dukrą, kuri aktyviai sportavo iki pat pirmo kurso. Mama su dukra apkeliavo įvairius Europos ir pasaulio čempionatus.
Nors sakoma, kad negerai treniruoti savo vaikus, tačiau dėl sporto tarp manęs ir dukros užsimezgė stiprus ryšys.
"Nors sakoma, kad negerai treniruoti savo vaikus, tačiau dėl sporto tarp manęs ir dukros užsimezgė stiprus ryšys. Atsimenu, teisėjauju varžybose, o ji aikštelėje ruošiasi ir vis žiūri, ar aš matau. Čia teisėjauju ir dar turiu linktelėti, ar gerai ji padarė", – juokėsi moteris.
Penkiametis jos anūkėlis jau yra užėmęs trečią vietą sportinės gimnastikos varžybose, o dvimetė jo sesutė daro špagatus paskui brolį.
Lieka sporto srityje
Ar verta tiek vargti dėl trumpos vaikystės šlovės? Anot A.Talačkienės, augantis gimnasčių skaičius rodo, kad mergaičių tėvai supranta meninės gimnastikos privalumus. Treniruotėse lavinamas kūnas, varžybose išmokstama valdyti savo emocijas ir stresą. Mergaitės kartu su trenere renkasi muziką, kuria kompozicijas, pagal savo sumanymą siuvasi kostiumėlius.
"Kiek sutinku buvusių gimnasčių, visos labai patenkintos, kad lankė treniruotes. Didelė dalis mano mokinių taip ir liko sporto srityje. Dešimt dirba trenerėmis Kaune, JAV ir Vokietijoje, keturios dėsto Sporto universitete. Kitos dirba šokių mokytojomis, aktyvių treniruočių ir pilateso trenerėmis. Dalis buvusių gimnasčių dabar yra "Žalgirio" šokėjos", – vardijo A.Talačkienė.
O ji pati kol kas nepailsta dirbti su vaikais. Kadangi mergaitės lanko darželius ir mokyklas, treniruotės vyksta po pamokų. Trenerė jau 45 metus retai nueina į teatrą ar koncertą, nes visi vakarai būna užimti. Nėra kada ir pailsėti, nes visą laiką tenka judėti.
"Jei turi mažesnius vaikus, tai treniruotėje visą laiką judi: ir pratimus reikia parodyti, ir kojas patampyti. Savaitgaliais varžybos. Niekam nebelieka laiko", – pasakojo trenerė, laisvu laiku padedanti prižiūrėti anūkus.
"Dabar penkias dienas sirguliavau, sėdėjau namie, tai galvojau, kad išprotėsiu. Jei dabar reiktų sėdėti namie ir nieko neveikti? Nueičiau į kokį renginį, o ką toliau? Ne, ne man. Ateis laikas, aišku, kai nieko nebenorėsiu. Tačiau kai ateis, tai ateis", – šypsosi trenerė.
Kostiumėlių mados keičiasi
Įvairiaspalviais kostiumėliais pasipuošusios gimnastės savo aprangą modeliuoja pačios. Specializuotų parduotuvių Lietuvoje nėra, todėl pagal užsakymą juos siuva siuvėjos. Konkurencijos tarp siuvėjų taip pat nėra – meninės gimnastikos kostiumėlius siuva vos kelios siuvėjos Kaune ir Vilniuje.
Anot trenerės A.Talačkienės, kaip ir meninės gimnastikos technikos, taip pat keičiasi ir kostiumėlių mados. Sovietmečiu jie buvo siuvami ar mezgami iš plonos vilnos, vėliau atsirado elastinės medžiagos. Atsiradus kostiumėlių puošybai, blizgučius keitė žvyneliai, o dabar populiaru juos siuvinėti Swarovski kristalais. Keitėsi ir pats modelis: iš glaustinukių atsirado kombinezonai, vėliau – glaustinukės su sijonėliais.
Keičiantis madoms didėja ir išlaidos. Vidutiniškai vienas kostiumėlis kainuoja apie 200 eurų. Tačiau vieno jo neužtenka: skirtingai muzikai ar kompozicijoms reikia atskiros aprangos. Papildomai kainuoja ir meninėje gimnastikoje naudojami įrankiai: šokdynė, lankas, kamuolys, kuokelės, kaspinas. Laikui bėgant jie susidėvi, kaspinai suplyšta, kamuoliai išsileidžia, todėl sportuojant ne vienus metus reikia keisti ir juos.
A.Talačkienė pasakojo, kad šiais laikais mergaitės gimnastikos aprangos ieško ir internetu. Štai išaugtus grupinio pasirodymo kostiumėlius kaunietės išsiuntė į kitą pasaulio kraštą – japonėms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Istorinio debiuto laukianti Lietuvos merginų tinklinio rinktinė sužinojo varžoves ir prašo paramos
Lietuvos jaunių (U18) merginų rinktinė – pirma mūsų šalies istorijoje nacionalinė salės tinklinio komanda, dalyvausianti Europos čempionate – sužinojo savo būsimas varžoves. ...
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!1
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
Pasaulio sportinio ėjimo komandiniame čempionate – naujos olimpinės rungties krikštas
Sekmadienį Antalijoje (Turkija) vyko pasaulio sportinio ėjimo komandinis čempionatas, kuriame dalyvavo 9 Lietuvos ėjikai. ...
-
Geriausias visų laikų pasiekimas – Lietuvos jaunių rinktinė pasidabino sidabro medaliais5
Lietuvos jaunių iki 18 metų ledo ritulio rinktinė užbaigė istorinį pasirodymą pasaulio jaunių I diviziono B grupės turnyre. ...
-
G. Venčkauskaitė Pasaulio taurės antrame etape finišavo keturiolikta
Šiandien pasibaigusiose Pasaulio taurės etapo varžybose vienintelė lietuvė penkiakovininkė patekusi į finalą, Gintarė Venčkauskaitė finišavo 14-a. ...
-
Sporto pinigų dalybos: dauguma liko basi28
Nacionalinė sporto agentūra (NSA) paskirstė 1 mln. eurų biudžeto lėšų tarptautinėms sporto varžyboms organizuoti. Finansavimas skirtas vos penkioms organizacijoms, kitos liko užribyje. ...
-
M. Aleknos rekordą vejantis: kiek diską gali numesti paprastas žmogus?15
Kartais pajuokaujama, kad norint suprasti, kokio aukšto lygio profesionalai dalyvauja čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse, kiekvienoje rungtyje reikėtų leisti varžytis vienam paprastam žmogui. Pagerinęs pasaulio rekordą, Mykolas Alekna disk...
-
Vartai į Paryžių laukia olimpiečių
„Į olimpinį Paryžių dauguma mūsų atletų vyks būtent iš šio oro uosto, čia lauksime sugrįžtančių“, – sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, atidarydama Vilniuje edukaci...
-
Iki motociklų sezono pradžios liko labai nedaug: kas laukia šiemet?3
Velykinį savaitgalį termometrais užfiksavus rekordinę šilumą, gatvėse jau galima išgirsti lengvą motociklų ūžesį. Dar nenupūtusių dulkių nuo savo plieninių žirgų, tai kviečia padaryti varžybų ir treniruočių motociklams organ...
-
Tradicinis kovotojų turnyras – galimybė sukaupti patirties
Klubai „Dainralfas“ ir „Naglis Gym“ surengė jau 20-ąjį turnyrą „Fighter Road“, skirtą kovos menų mėgėjams, norintiems sukaupti daugiau patirties prieš žengiant į aukštesnio lygio išbandymų rin...