Nėra galimybių, kad golbolas iškris iš parolimpinių žaidynių sąrašo

Kitos dvi sporto šakos – sportininkų su cerebraliniu paražyliumi žaidžiamas futbolas-7 ir buriavimas po Rio de Žaneiro žaidynių jau bus išbraukti iš parolimpiados sąrašo, nes nebeatitinka svarbiausių kriterijų: kiek šalių praktikuoja konkrečią sporto šaką, keliuose žemynuose, ar dalyvauja abiejų lyčių sportininkai, ar vyksta sporto plėtra ir augimas.

Šias dvi sporto šakas Tokijo parolimpinėse žaidynėse pakeis pasaulyje vis labiau populiarėjantis neįgaliųjų badmintonas ir taekwondo.

„Pagal populiarumą pasaulyje matyti, kad lengvoji atletika ir plaukimas parolimpiadose bus visais laikais. Nėra šansų, kad artimiausiu metu iš parolimpiados iškris komandinė aklųjų ir silpnaregių sporto šaka golbolas, kur gerus rezultatus rodo Lietuvos vyrų komanda. Nes visuose žemynuose vyksta regioniniai golbolo čempionatai , kuriuose egzistuoja stipri konkurencija tarp vyrų ir moterų komandų“, - pranešime cituojama IBSA (Tarptautinės aklųjų sporto federacijos) sporto direktorius iš Švedijos Torsten Undemar.

Kiekvienoje parolimpiadoje sporto šakų sąrašas gali skirtis, bet laikomasi principo, kad, be individualių sporto šakų, kiekvienai iš penkių negalios grupių turi būti ir bent po vieną komandinę sporto šaką.

„Galima sakyti, kad parolimpiadoje dalyvauja sportininkai iš penkių negalios grupių. Sportininkams vežimėliuose parolimpiadoje yra komandinė sporto šaka – vežimėlių krepšinis, turintiems cerebralinį paralyžių – futbolas-7, sportininkams su kaklo pažeidimais (sunkia negalia) – regbis, amputantams – sėdimas tinklinis, akliesiems – golbolas ir futbolas-5“, - aiškina Lietuvos parolimpinės misijos vadovas Gintaras Zavadckis.

Sunkiausia negalia laikomas kaklo pažeidimas arba cerebralinis pažeidimas.

„Regbis – vienintelė komandinė sporto šaka, kur gali sportuoti sportininkai su kaklo pažeidimais. Kaklo pažeidimai lemia sunkią negalią – sportininkai nevaldo pirštų, jie sugeba mesti kamuolį, bet negali jo varytis, važiuodami vežimėliu pasideda kamuolį ant kelių“, - pasakoja G.Zavadckis.

Bočia yra į žaidimą rutuliais petankę panaši sporto šaka, skirta žmonėms su pačia sunkiausia negalia – turi būti pažeistos visos keturios galūnės. Todėl bočioje pagal individualią žmogaus negalią yra leidžiami įvairūs priedai.

„Gali ridenti kamuoliuką per lovelį su smakru. Deda snapą ant galvos, kuriuo baksteli ir su galva paleidžia kamuoliuką. Viena grupė sportininkų, kurie fiziškai negali suimti kamuoliuko dėl negalios. Antra grupė, kurie gali suimti kamuoliuką, bet jie pasižymi labai didele spastika ir dėl spazmų negali normaliai mesti kamuoliuko. Dauguma pirmosios grupės bočios žaidėjų net nekalba, arba kalba tik per aparatus su kompiuterių pagalba“, - apie bočios pritaikymą neįgaliesiems pasakoja G.Zavadckis.

„Neįgaliųjų šaudyme iš lanko yra sąlyga, kad sportininkas negali stovėti, reiškia – turi didelę negalią. Šauna su koja, su lūpomis – su kuo gali, su tuo šauna“, - komentavo G.Zavadckis.

Plaukime neįgaliųjų sportininkų išvaizda gali labai skirtis, bet į klases jie suskirstomi pagal vienodą funkcinį pajėgumą.

„Plaukime žiūri funkcionalumą, kiek sportininkui dar liko funkcinio pajėgumo. Plaukime yra 10 klasių sportininkams su fizine negalia ir dar 3 aklųjų ir silpnaregių klasės. Plaukime yra ir atskira klasė žmonėms su intelekto negalia“, - detalizuoja Lietuvos parolimpinio komiteto generalinis sekretorius G.Zavadckis.

Atletai, kurių intelekto koeficientas tarp 70 iki 75 proc., dalyvauja rungtyse su intelekto negalia. Sportininkai, kurių inteleto koeficientas siekia mažiau negu 70 proc., dalyvauja Specialiose olimpinėse žaidynėse, nes pripažįstama, kad šie sportininkai negali suvokti, kas tai yra sportininis rezultatas.

Specialios olimpinės žaidynėse turi atskirus organizatorius, kurie parolimpiniame judėjime nedalyvauja.

Žiemos parolimpinėse žaidynėse vyksta penkių sporto šakų varžybos, kuriose dalyvauja trijų kategorijų sportininkai: aklieji ir silpnaregiai, žmonės su amputuotomis galūnėmis ir sėdintys vežimėlyje.