Lietuvos ėjikai pasiekė geriausius rezultatus pasaulyje

Skambiu akordu baigėsi dar pirmoji pirmenybių rungtis. Moterų 3000 m sportinį ėjimą laimėjo Brigita Virbalytė, distanciją nužingsniavusi per 12 min. 14,95 sek. Tai – vyresnių nei 35 metų moterų pasaulio rekordas ir geriausias planetos sezono rezultatas apskritai.

„Jau tampa tradicija, kad savo šiuo startu Lietuvos čempionate tampu sezono lydere. Giliai širdyje toks ir buvo tikslas, bet svarbiausias man buvo trenerio tikslas – mažiau nei 12 min. 15 sek. Nenuvyliau trenerio, esu labai laiminga, nes ėjau daugiau nei pusę minutės greičiau nei pernai. Galiu džiaugtis, kad mano traumos pasekmių nebelieka, galiu eiti labai greitai. Lietuvoje esu ėjusi sekunde greičiau, kada petys petin kovojome su Živile, o šiandien ėjau visiškai viena. Olimpiniame sezone tai nuteikia optimistiškai“, – džiaugėsi B.Virbalytė.

Normatyvą į Tokijo olimpines žaidynes dar pernai įvykdžiusi ėjikė praėjusią savaitę buvo paskiepyta nuo COVID-19 viruso. Lengvaatletė džiaugiasi, kad vakcina nesukėlė net menkiausių sveikatos problemų.

„Buvau ta retenybė, kuri nejautė jokių šalutinių poveikių po vakcinos. Tačiau visada buvau tas žmogus, kuris sakė, jog noriu skiepytis – vien dėl to pakoregavau savo treniruočių stovyklą. Neieškojau tų šalutinių poveikių, nesimatavau temperatūros tą vakarą po skiepo, bet jaučiausi gerai, o kitą rytą Vilniaus manieže dariau pagreitėjimus, kurie sekėsi puikiai“, – pasakojo B.Virbalytė.

Geriausiu sezono rezultatu pasaulyje galėjo džiaugtis ir vyrų 5000 m sportinio ėjimo distancijoje šalies čempionu tapęs Marius Žiūkas. Nuotolį jis nužingsniavo per 19 min. 7 sek. bei aukso medalį Lietuvos uždarų patalpų čempionate laimėjo jau dešimtąjį kartą.

„Nežinojau, koks šiuo metu yra geriausias pasaulyje rezultatas. Nacionaliniai čempionatai dar tik įsibėgėja, dar nedaug sportininkų bandė įveikti šią distanciją šią žiemą. Labiau koncentravausi į savo geriausią laiką – nuo jo atsilikau mažiau nei 10 sekundžių. Tai yra mano antras geriausias rezultatas uždarose patalpose 5000 m distancijoje ir šis faktas mane tikrai nudžiugino“, – sakė M.Žiūkas.

Lietuvos čempionės titulą susigrąžino po metų pertraukos šuolių į aukštį varžybose dalyvavusi Airinė Palšytė. Lengvaatletė peršoko 182 cm bei pranoko pernai triumfavusią Urtę Baikštytę, kuri Klaipėdoje įveikė 179 cm.

„Varžybose šiandien jaučiausi tarsi dabar būtų spalis ir dalyvaučiau po trijų savaičių pasiruošimo. Buvo nuspręsta dalyvauti visiškai ekspromtu. Šiuo metu esu sunkaus ciklo viduryje, visas dėmesys yra vasarai ir negaliu sakyti, kad ruošiausi ar kad buvo keliami kokie nors tikslai. Iš viso nebuvo jokio tikslo, atėjau pasidaryti treniruotės tipo varžybas bei norėjosi pajausti save didesniuose aukščiuose. Manau, šuoliai ties 190 cm tikrai nebuvo beviltiški“, – komentavo A.Palšytė.

Dėl COVID-19 pandemijos atšaukus visus svarbiausius čempionatus, praėjusią vasarą lengvaatletė jokių startų neturėjo. Buvo planuota, kad ji praleis ir žiemos sezoną bei ruošis olimpinei vasarai.

„Jau praėjo metai, keistas jausmas sugrįžti. Dėl to buvo priimtas sprendimas, kad reikia dalyvauti, reikia adrenalino, reikia startų, nes nesinori vasarą ateiti po pusantrų metų pertraukos ir sakyti sveiki, atėjau į olimpinį sezoną. Lietuvoje visą laiką smagu šokinėti. Nežiūrint į rezultatą, kuris yra absoliučiai nieko panašaus į tą, ko iš manęs būtų galima tikėtis, tikrai džiugu, jog po metų turėjau startą“, – teigė A.Palšytė.

Vis didėja tikimybė, kad Lietuva Tokijo olimpinėse žaidynėse gali turėti net tris šuolininkus į aukštį. Planetos reitinge aukštas pozicijas užima tiek A.Palšytė, tiek Adrijus Glebauskas, tuo tarpu per LLAF taurės varžybas „iššovęs“ Juozas Baikštys ir vėl nudžiugino publiką. Klaipėdoje šiaulietis peršoko 224 cm, pasiekdamas šeštą rezultatą Lietuvos istorijoje.

„Atvažiavau čia normatyvo į Europos čempionatą (228 cm – aut. past.) ir kažkiek priartėti prie olimpiados. Man nesvarbu, ar 221 cm, ar 226 cm, man reikėjo normatyvo arba rekordo, – pasiektu rezultatu nesidžiaugė J.Baikštys. – Į LLAF taurės varžybas atėjau nusiteikęs šokti mažiau, nesitikėjau tokio rezultato. Visos viltys buvo į Lietuvos čempionatą ir tikėjau, kad įvykdysiu normatyvą, gal net šoksiu 230-231 cm.“

Peršokęs 224 cm, šuolininkas kartelę kėlė į 228 cm aukštį – tai būtų ne tik Europos čempionato normatyvas, bet ir pakartotas uždarų patalpų Lietuvos rekordas. Pelnęs 1166 reitingo taškus, J.Baikštys žengė pirmą žingsnį link Tokijo olimpinių žaidynių. Egzistuoja nedidelė tikimybė, jog sportininkas bus pakviestas į Europos uždarų patalpų čempionatą ir be normatyvo, kadangi jį yra įvykdę mažiau sportininkų už minimalų rungtyje numatytą dalyvių skaičių.

„Šito nežinojau. Geras! Bet „chebra“ visai daug šoka šį sezoną, tai abejoju, kad paims mane“, – daug vilčių nedėjo J.Baikštys.

Geriausius Lietuvos sezono rezultatus čempionate pasiekė Benediktas Mickus (400 m – 49,08 sek.), Tomas Lotužis (šuoliai į tolį – 7,42 m), Šarūnas Banevičius (rutulio stūmimas – 17,68 m), Akvilė Andriukaitytė (60 m – 7,46 sek.), Viktorija Varnagirytė (1500 m – 4 min. 44,34 sek.) ir Ieva Zarankaitė (rutulio stūmimas – 16,08 m).