- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Iki olimpinio debiuto – įspūdingais skaičiais grįstas kelias
-
Iki olimpinio debiuto – įspūdingais skaičiais grįstas kelias
-
Iki olimpinio debiuto – įspūdingais skaičiais grįstas kelias
-
Iki olimpinio debiuto – įspūdingais skaičiais grįstas kelias
-
Iki olimpinio debiuto – įspūdingais skaičiais grįstas kelias
35 milijonai žingsnių, 18 milijonai smūgių, 4 milijonai yrių, 500 tūkst. ratų treke, 300 tūkst. šūvių, 120 tūkst. slidėmis nušliuožtų kilometrų, 12 operacijų. Tai tik dalis skaičių, kuriais grįstas po „LTeam“ ženklu susibūrusių Lietuvos atletų kelias į olimpines žaidynes.
To nepatyrusiam ar iš arti nemačiusiam žmogui sunku suprasti, kiek pastangų reikia norint tapti olimpiečiu. Pavertus realiais skaičiais, įsivaizduoti lengviau. LTOK.LT pabandė paskaičiuoti, kiek vienokių ar kitokių pastangų prireikė Lietuvos olimpiečiams siekiant patekti į pirmąsias karjeroje olimpines žaidynes.
Įvardijami skaičiai – iš sportininkų ar jų trenerių dienoraščių, kuriuose jie nuo karjeros pradžios fiksavo treniruotėse atliekamą darbą.
„Šešios dienos per savaitę, mažiausiai trys, o kartais ir keturios treniruotės per dieną. Nepaisant lietaus, pūgų, stingdančio šalčio. Mažiausiai 10 tūkst.-11 tūkst. kilometrų per metus. Ir tai ne tik sunkus fizinis, bet ir psihologinis darbas, sugebėjimas nusiteikti. Tai ir talentas, ir trenerių tikėjimas, kad tu gali. Viskas susideda iš daugybės dalykų. Olimpinių žaidynių, o tuo labiau olimpinio medalio kaina – milžiniška. Ji reikalauja neįtikėtinų pastangų. Tačiau jei atsuktumę laiką atgal, visa tai pakartočiau“, – prisipažino 1988 m. Kalgario žaidynių slidinėjimo čempionė ir bronzinė prizininkė Vida Vencienė, atstovavusi Lietuvai 1992 m. Albervilio ir 1994 m. Lilehamerio olimpinėse žaidynėse.
V.Vencienės kelias iki pirmųjų savo žiemos olimpinių žaidynių Kalgaryje truko daugiau nei 10 metų. Ir per juos sportininkė nušliuožė apie 120 000 kilometrų.
Dažnai sakoma, kad atletas, siekdamas olimpinės svajonės, išliejo ne vieną kibirą prakaito. 2008 m. Pekino žaidynių vicečempionas imtynininkas Mindaugas Mizgaitis gali pasakyti dar tiksliau – iki olimpinio debiuto 2004 m. Atėnuose jis ant imtynių kilimo išlaistė ne mažiau 1000 kibirų prakaito.
„Per treniruotę netekdavau trijų ir daugiau kilogramų skysčių. O per mėnesį būdavo apie 60 treniruočių“, – teigia graikų-romėnų imtynių svorio kategorijoje iki 120 kg kovojęs atletas, šiai sporto šakai atidavęs 20 metų.
M.Mizgaitis įvardijo ir kitą skaičių – 12. Tiek operacijų jam buvo atlikta sportininko karjeros metu. „Esu turbūt viens daugiausiai traumų patyręs Lietuvos sportininkas. Bet po operacijų visada grįždavau stipresnis. Mano devizas: skausmas laikinas, o garbė – amžina“, – teigė olimpinis vicečempionas.
18 milijonų smūgių. Tiek nuo pirmo smūgio į kriaušę iki iškopimo į 2008 m. Pekino olimpinį ringą prireikė Egidijui Kavaliauskui, dalyvavusiam ir 2012 m. Londono žaidynėse, o vėliau pasukusiam profesionalo keliu.
Beveik tiek pat smūgių siekdamas tapti olimpiečiu atliko ir dar viens „LTeam“ narys – 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynėse olimpiečio duonos paragavęs Eimantas Stanionis. 2015 m. Europos čempionas sportuoti pradėjo nuo aštuonerių, išbandė ne vieną sporto šaką, o vien bokso pratybas lankė nuo trylikos metų. Tapti olimpiečiu jam prireikė beveik 10 metų intensyvių pratybų. Šiuo metu E.Stanionis žengia profesionalo keliu, bet svajoja apie sugrįžimą į olimpinį ringą.
Ėjikė Brigita Virbalytė-Dimšienė iki pirmojo savo starto olimpinėse žaidynėse – 2012 m. Londone – ėjo net 14 metų. Ir per juos sukaupė neįtikėtiną žingsnių bagažą – 35 milijonus.
Startavusi dar ir 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse lengvaatletė paaiškino: „Tų keturiolikos metų, kuriuos rengiausi pirmosioms olimpinėms žaidynėms, vidurkis galėtų būti apie 2500 kilometrų per metus. Tai reiškia 35 tūkstančiai kilometrų arba 35 milijonai žingsnių per 14 metų. Kažkada varžybose buvo atliktas tyrimas, kokio ilgumo mūsų žingsniai. Manasis buvo 102 centimetrai. Skaičiai įspūdingi, ypač kai supranti, kad dar tiek pat nužingsniavai ir žingsniuoji iki trečiųjų savo olimpinių žaidynių. Žinoma, mes turime treniruočių dienoraščius ir skaičiuojame, kiek kilometrų nužingsniuojame per dieną, mėnesį, metus. Tik niekada nesusimąstome, kiek per visą savo sportinę karjerą įveikėme. Tačiau tik einant tuos kilometrus, žingsnius galiu siekti savo svajonės – olimpinės svajonės. Ir tai yra svarbiausia.“
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė, 2000 m. Sidnėjaus olimpinių žaidynių šaudymo į skrendančius taikinius čempionė Daina Gudzinevičiūtė sportininkės kelią pradėjo 1978 m., o olimpinių žaidynių skonio pirmą kartą paragavo 1996 m. Atlantoje. Iki olimpinės svajonės išsipildymo jai prireikė beveik 300 tūkst. šūvių. Tarp jų buvo ir auksinės pasaulio (1989 m.) ir Europos čempionės (1988 m.) serijos.
Realiais skaičiais kelionę į Lietuvos olimpinę komandą pagrindė ir dar aštuoni Lietuvos atletai, kuriuos galima išvysti dviejuose naujuose „LTeam“ vaizdo klipuose. Tai olimpinė čempionė penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, olimpinės bronzos laimėtoja irkluotoja Milda Valčiukaitė, plaukikas Danas Rapšys, disko metikas Andrius Gudžius, šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė, krepšininkas Marius Grigonis, biatlonininkas Tomas Kaukėnas ir į savo jau penktąsias olimpines žaidynes patekti siekianti treko dviratininkė Simona Krupeckaitė.
Dar 2004 m. Atėnuose startavusi S.Krupeckaitė iki olimpinio debiuto keliavo 10 metų ir per juos apsuko 500 tūkst. ratų treke. Vėliau ji dar vilkėjo Lietuvos olimpinės komandos aprangą 2008 m. Pekine, 2012 m. Londone ir 2016 m. Rio de Žaneire.
M.Valčiukaitei tapti olimpiete ir žaidynių medalininke prireikė 4 milijonų yrių. Taip pat Rio de Žaneire debiutavęs krepšininkas M.Grigonis pratybose atliko net pusantro milijono metimų į krepšį, kol tapo „LTeam“ nariu, A. Gudžius iki Rio žaidynių diską sviedė 60 tūkst. kartų, o D.Rapšys tą patį tikslą pasiekė nuplaukęs 20 tūkst. km. Londone debiutą olimpinėse žaidynėse aukso medaliu paženklinusi L.Asadauskaitė iki šio triumfo keliavo 7000 treniruočių valandų, o A.Palšytei iki Londono prireikė 200 tūkst. šuolių. Geriausias nepriklausomos Lietuvos biatlonininkas olimpinėse žaidynėse T.Kaukėnas iki 2014 m. debiuto Sočyje atliko 100 tūkst. šūvių.
„Šie skaičiai duoda aiškumo, nes tiek, kiek sportininkai yra nuplaukę ar nubėgę kilometrų – gali ne kiekvienas, – pabrėžė vienas iš klipo herojų plaukikas D.Rapšys. – Tik patyręs visus tuos kilometrus kiekvienas supras, ką reiškia patekti į „LTeam“. Būti olimpinės komandos dalimi reiškia, kad esu šalia stipriausių šalies sportininkų. Man yra didelė garbė kartu su geriausiais savo sporto šakų atletais atstovauti Lietuvai ir čempionatuose palaikyti vienas kitą“, – kalba bilietą į Tokiją jau užsitikrinęs D. Rapšys.
Iš „LTeam“ komandos narių šiuo metu jau 21 sportininkas yra užsitikrinęs vietą 32-osiose olimpinėse žaidynėse, kurios liepos 24 – rugpjūčio 9 dienomis vyks Tokijuje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Iš Lenkijos kikboksininkas B. Šorochovas grįžo su čempiono diržu
Suvalkuose (Lenkija) surengtų kikbokso varžybų „Panzer Kikboxing Night“ (PKN) federacijos čempiono diržą iškovojo Lietuvos sportininkas Benas Šorochovas. ...
-
Boksininkei A. Starovoitovai – medalis, vyrams nepasisekė
Iš Europos bokso čempionato Lietuvos rinktinė grįš su medaliu – antrą kartą per savo karjerą šių varžybų trofėjų iškovojo klaipėdietė Ana Starovoitova. ...
-
Du lietuvio finalai Europos žmonių su negalia plaukimo čempionate – tiek pat medalių
Europos žmonių su negalia plaukimo čempionate paralimpietis Edgaras Matakas startavo dviejų rungčių finaluose ir iškovojo medalius. ...
-
Su ruse kovoti atsisakiusi A. Starovoitova pasidabino Europos čempionato bronzos medaliu16
Ana Starovoitova Serbijos sostinėje Belgrade vykstančiame Europos bokso čempionate pateko į pusfinalį, tačiau jame nekovos su šalies agresorės Rusijos boksininke Nune Asatriana. ...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...
-
Europos konfederacija: 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse Rusijos fechtuotojų nebus
2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse nedalyvaus nė vienas fechtuotojas iš Rusijos ar Baltarusijos po to, kai į Europos atrankos varžybas neatvyko nė vienas neutralus šios sporto šakos atstovas, pranešė Europos fechtavi...
-
E. Matakas Europos čempionate iškovojo bronzą
Edgaras Matakas iškovojo antrą savo medalį Madeiroje, Portugalijoje vykstančiame Europos žmonių su negalia plaukimo čempionate. Lietuvos paralimpinės rinktinės plaukikas pelnė bronzos apdovanojimą. ...
-
Istorinio debiuto laukianti Lietuvos merginų tinklinio rinktinė sužinojo varžoves ir prašo paramos
Lietuvos jaunių (U18) merginų rinktinė – pirma mūsų šalies istorijoje nacionalinė salės tinklinio komanda, dalyvausianti Europos čempionate – sužinojo savo būsimas varžoves. ...
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!4
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
Pasaulio sportinio ėjimo komandiniame čempionate – naujos olimpinės rungties krikštas
Sekmadienį Antalijoje (Turkija) vyko pasaulio sportinio ėjimo komandinis čempionatas, kuriame dalyvavo 9 Lietuvos ėjikai. ...