Galiūnas Ž. Savickas: apie karjeros pabaigą minčių nėra

Sporto salėje – nuo 13 metų

Ž. Savickas treniruoklių salę pradėjo lankyti 13 metų, norėdamas sutvirtinti raumenis, suaktyvinti gyvenimo būdą. Nors minčių užsiimti kokia nors konkrečia sporto šaka iš pradžių neturėjo, jį labai traukė galiūnų varžybos.

„Kai buvau dar paauglys, galiūnų varžybos Lietuvoje buvo naujiena. Mėgaudavausi žiūrėdamas jas. Kadangi ir pats kilnojau svorius, vis kirbėdavo mintis pabandyti pasivaržyti su vyrais. Tuo metu svoriai nebuvo dideli, traumų rizika buvo nedidelė. Dar trejus metus pasitreniravęs sporto salėje, vieną dieną išdrįsau ir pabandžiau sudalyvauti varžybose. Tokia ir buvo mano atėjimo į šį sportą pradžia“, – atskleidžia sportininkas.

Tai, kad galiūnų sportas jam, Ž. Savickas suprato iškart – viskas čia sekėsi labai gerai. Palyginti su bendraamžiais, jis stiprėjo kur kas greičiau. Vis dėlto pirminis jaunuolio planas buvo svorius kilnoti apie 5–10 metų, sustiprėti tiek, kad pavyktų laimėti pasaulio čempionatą, o tuomet užsiimti kitomis veiklomis. Kad ir kokie būtų buvę Ž. Savicko planai, vėliau viskas susidėliojo visiškai kitaip. „Kai tampi pasaulio čempionu, nori tai padaryti dar kartą. Tada tai tampa ir tavo gyvenimo būdu, ir darbu, o viską pabaigti pasidaro labai sudėtinga“, – sako garsiausias Lietuvos galiūnas.

Pasitaiko traumų

Kaip pasakoja Ž. Savickas, galiūnų sporte, keliant itin sunkius svorius prieš ir per varžybas, skausmas ir traumos neišvengiamos. Didžiausia jo patirta trauma, kuri sustabdė planus net 9 mėnesiams, įvyko 2001 m. Anot galiūno, patyrus traumą, apima ne tiek fizinis, kiek psichologinis skausmas.

„Per paskutines varžybas prieš čempionatą man trūko abiejų kelių girnelių raiščiai. Iš varžybų arenos mane išvežė tiesiai į operacinę. Vėliau vyko sudėtinga operacija, o reabilitacija po patirtos traumos užtruko net kelis sezonus“, – pasakojo Ž. Savickas.

Lėtinius kelių skausmus sportininkas jautė ir po reabilitacijos periodo, ypač po daug fizinių pastangų reikalaujančių varžybų. Siekiant atstatyti pažeistus sąnarius, dabar jam pritaikyta „Lipogems“ procedūra – sąnario gydymas paties paciento riebaliniu audiniu. Atliekant šią procedūrą, iš jo paimtas ir apdorotas riebalinis audinys, pašalinti uždegiminiai audiniai, o paruošta frakcija suleista į sąnarį. Kadangi riebaluose daug baltyminių, jungiamojo audinio ir mezenchiminių ląstelių, kurios turi savybę susitapatinti su aplinkiniais audiniais, taip skatinamas sąnario kremzlės atsinaujinimas.

Ši procedūra tinkama ne tik profesionaliems sportininkams, bet visiems, kenčiantiems sąnarių skausmus dėl ligų, pavyzdžiui, vidutiniškai arba stipriau pažengusio osteoartrito, artrozės, ar patyrusiems traumų.

Tikslas – gerinti rekordus

Lauko atsigauti po procedūros galiūnui Ž. Savickui daug nereikėjo – jau po dviejų savaičių jis sugrįžo į sporto salę. Čia jis 40 min. mina dviratį, atlieka pratimus. Nors gydytojas patarė apriboti fizinį krūvį kelių srityje, kitas raumenų grupes sportininkas treniruoja visa jėga. „Kadangi sezonas dar nesibaigė, negaliu visiškai atsiriboti ir vien tik ilsėtis“, – sako galiūnas.

Vis dėlto Ž. Savickas įsitikinęs, kad tik disciplina ir rūpinimasis savimi, tinkamos procedūros gali padėti pasiekti aukščiausius tikslus. Jų šiemet galiūnas turi dar ne vieną.

„Rugsėjo pradžioje manęs laukia labai svarbios varžybos – pasaulio Grand Prix. Joms šiuo metu intensyviai ruošiuosi ir tikiuosi arba pagerinti, arba vėl pasiekti savo rekordą. Visgi dabar mano pats didžiausias tikslas, dėl kurio dirbu jau visus metus, – šiemet pagerinti man priklausantį rąsto kėlimo rekordą“, – sako stipriausiu pasaulio žmogumi tituluojamas Ž. Savickas.