Seimo opozicija neatmeta galimybės inicijuoti apkaltos procedūrą konservatoriui Mantui Adomėnui. Tai esą būtų daroma, jei teisėsauga jam pareikštų įtarimus.

Tokią žinią pranešė LNK laida „Savaitės įvykių TOP 5“. Galimybę pradėti M.Adomėnui apkaltos procedūrą patvirtino Seimo opozicijos lyderis Vytautas gapšys.

„Opozicija pirmiausiai sulauks teisėsaugos institucijų išvadų dėl M.Adomėno įtakos šitame projekte (kalbama apie garsiai nuskambėjusį aukštųjų mokyklų reitingavimo konkursą – red. past.). Ir tada susirinkę spręsime, kokį variantą geriau siūlyti. Ar reikalingas Seimo nutarimas dėl nesuderinamo (su parlamentaro pareigomis – red. past.) darbo. Jeigu šitam Seimo nariui grėstų baudžiamoji atsakomybė, žiūrėtume – gal tai vis dėlto apkaltos procedūros vertas dalykas“, - kalbėjo V.Gapšys.

Esą M.Adomėno apkaltos gali būti imtasi tokiu atveju, jei parlamentaro veiklą narstanti Specialiųjų tyrimų tarnyba įžvelgs korupcijos požymių.

LNK laida taip pat kalbino Seimo Teisės ir teisėtvarkos pirmininko pavaduotoją Julių Sabatauską. Jis laikosi nuomonės, jog M.Adomėnas, tapęs Seimo nariu ir po to nepasitraukęs iš Demokratinės politikos instituto (DPI) prezidento posto, turi būti šalinamas iš Seimo. „Tuo metu jis negalėjo eiti jokių kitų pareigų“, - įsitikinęs J.Sabatauskas.

M.Adomėnas į tokius oponento žodžius reagavo audringai. „Patarčiau kolegai Sabatauskui neklaidinti visuomenės, nepainioti. Nes tokios teisinės makalynės, kaip jo pasisakymai, aš nesu… Per tris sakinius padaryti tiek nesąmonių. Na, reikia tam tikro talento“, - televizijai telefonu sakė konservatorius. Jis vis dar laikosi pozicijos, kad DPI prezidento pareigos buvo visuomeninės ir darbui Seime nekliudė. Politikas taip pat neišsižada versijos, kad žiniasklaidos dėmesys DPI skandalui – Rusijos užsakytas puolimas asmeniškai prieš jį.

Televizija priminė, kad Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimą DPI skirti 2,5 mln. litų aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemai sukurti kritikavo Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Reitingavimą už tokią milžinišką sumą kvestionuoja ir politologai.

„Su tokiomis sumomis galima pasamdyti ką nori, iš įvairių institucijų, netgi iš užsienio. Natūralu, su tokia suma galima padaryti ką nori. Dar daugiau – su dalimi tokios sumos galima padaryti ką nori. O kita dalis tiesiog gali būti „suvalgyta“, - svarstė politologas Lauras Bielinis.