Estijos ir Italijos pareigūnai nurodė, kad NATO oro gynybos paramos misijoje Baltijos šalyse dalyvaujantys Italijos naikintuvai F-35 buvo pakelti perimti Rusijos orlaivius ir juos perspėti.

Švedija ir Suomija taip pat pakėlė greitojo reagavimo orlaivius, žurnalistams pranešė Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiosios vadavietės (SHAPE) atstovas.

Įtariamas įsibrovimas į Estijos oro erdvę įvyko tuo metu, kai NATO rytiniame flange yra padidėjusi įtampa po to, kai Varšuva praėjusią savaitę pranešė, kad šalies oro erdvę pažeidė apie 20 Rusijos dronų, nors Kremlius neigė, kad jie buvo nukreipti į Lenkiją.

„Trys Rusijos naikintuvai MiG-31 be leidimo įskrido į Estijos oro erdvę Vaindlo salos rajone ir ten išbuvo maždaug 12 minučių“, – pranešė Estijos gynybos pajėgos.

Pasak kariuomenės, „naikintuvai neturėjo skrydžio planų, o jų radiolokaciniai atsakikliai buvo išjungti. Oro erdvės pažeidimo metu naikintuvai nepalaikė dvipusio radijo ryšio su Estijos skrydžių valdymo tarnyba.“

NATO atstovė Allison Hart (Elison Hart) šį įvykį pavadino „dar vienu beatodairiško Rusijos elgesio ir NATO gebėjimo reaguoti pavyzdžiu“.

Maskva į šį incidentą kol kas nereagavo.

Tuo metu NATO vadovas Markas Rutte (Markas Riutė) pareiškė, jog Aljanso atsakas į Estijos oro erdvės pažeidimą buvo „greitas ir ryžtingas“.

„Ką tik kalbėjau su Estijos ministru pirmininku Kristenu Michalu apie Rusijos šiandien įvykdytą oro erdvės pažeidimą. NATO atsakas... buvo greitas ir ryžtingas“, – parašė M. Rutte socialiniame tinkle „X“.

Vėliau penktadienį Estijos premjeras K. Michalas pranešė, kad Baltijos šalis „nusprendė paprašyti NATO konsultacijų pagal 4-ąjį straipsnį“ dėl „nepriimtino“ pažeidimo.

Karinis aljansas naujienų agentūrai AFP Briuselyje pranešė, kad derybos galėtų įvykti „kitos savaitės pradžioje“.

Tai jau antras kartas per mažiau nei dvi savaites, kai kuri nors NATO šalis pasinaudoja 4-uoju straipsniu, pagal kurį valstybė narė gali sušaukti skubias derybas, jei mano, kad jos „teritorinis vientisumas, politinė nepriklausomybė ar saugumas“ yra pavojuje.

Varšuva pasinaudojo šiuo straipsniu po to, kai rugsėjo 9-ąją numušė, anot jos, kelis Rusijos dronus. Po kelių dienų dėl panašaus įsibrovimo pasiskundė Rumunija.

„Tai nėra atsitiktinumai“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po šio Estijos oro erdvės pažeidimo pasmerkė Rusiją už įtampos santykiuose su Europa ir NATO didinimą.

Dvylikos minučių įsibrovimą jis pavadino keliančiu pasipiktinimą ir apkaltino Maskvą sąmoningai plečiant „destabilizuojančią veiklą“, praėjus trejiems su puse metų po įsiveržimo į Ukrainą.

„Tai nėra atsitiktinumai. Tai sisteminga Rusijos kampanija, nukreipta prieš Europą, prieš NATO, prieš Vakarus. Ir tai reikalauja sistemingo atsako“, – parašė V. Zelenskis socialiniame tinkle „X“.

„Būtina imtis ryžtingų veiksmų – tiek kolektyviai, tiek individualiai kiekvienai šaliai“, – pridūrė jis ir paragino taikyti griežtas pasaulines ekonomines sankcijas bei didinti karinę paramą Ukrainai.

„Europa palaiko Estiją, susidūrusią su naujausiu Rusijos įvykdytu mūsų oro erdvės pažeidimu“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

„Kai grėsmės didėja, didėja ir mūsų spaudimas“, – pažymėjo EK vadovė, kuri penktadienį pateikė valstybėms narėms tvirtinti naujausią – jau 19-ąjį – sankcijų Rusijai paketą.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė ir buvusi Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) pasmerkė trečiąjį per mažiau nei dvi savaites ES oro erdvės pažeidimą, kurį pavadino „itin pavojinga Maskvos provokacija“.

Po incidentų Lenkijos ir Rumunijos oro erdvėje šis naujausias pažeidimas „dar labiau didina įtampą regione“, sakė ji ir pažadėjo, kad Europos Sąjunga „toliau rems savo valstybes nares stiprinant jų gynybą“.

 Mes neturime rodyti silpnumo.

„Putinas bando Vakarų ryžtą, – pabrėžė K. Kallas. – Mes neturime rodyti silpnumo.“

Ukrainiečių užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha Estijos oro erdvės pažeidimą pavadino „dar viena Rusijos eskalavimo akcija“.

„Šiandieninis trijų Rusijos naikintuvų įsibrovimas į Estijos oro erdvę yra dar viena Rusijos eskalavimo akcija ir tiesioginė grėsmė transatlantiniam saugumui“, – socialiniuose tinkluose parašė ministras.

„Kol nebus imtasi tikrai griežtų atsakomųjų priemonių, Maskva taps tik dar arogantiškesnė ir agresyvesnė“, – pridūrė jis.

Bandoma parengtis

Tęsiantis Kremliaus invazijai į Ukrainą, Rusija dažnai bando Vakarų oro gynybos sistemų parengtį, tačiau Estija teigia, kad pastaraisiais mėnesiais tokie išpuoliai tapo labiau provokuojantys.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna (Margusas Cachna) penktadienį pažymėjo, kad „Rusija šiais metais jau keturis kartus pažeidė Estijos oro erdvę, o tai savaime yra nepriimtina. Tačiau šiandieninis įsiveržimas (...) yra beprecedentis įžūlumas.“

„Vis intensyvesnis Rusijos ribų bandymas ir didėjantis agresyvumas turi būti atremtas sparčiai didinant politinį ir ekonominį spaudimą“, – pabrėžė ministras.

Estijos užsienio reikalų ministerija penktadienį iškvietė Rusijos reikalų patikėtinį, kad pareikštų protestą ir įteiktų notą dėl anksčiau penktadienį įvykdyto oro erdvės pažeidimo.

Anksčiau šį mėnesį Estija pranešė, kad Rusijos sraigtasparnis Mi-8 be leidimo įskrido į šalies oro erdvę taip pat prie Vaindlo salos ir ten išbuvo beveik 4 minutes.

Sraigtasparnis taip pat neturėjo patvirtinto skrydžio plano, o jo atsakiklis buvo išjungtas. Pažeidimo metu Rusijos sraigtasparnis Mi-8 taip pat nepalaikė dvipusio radijo ryšio su Estijos oro eismo valdymo tarnyba.

Panašūs incidentai įvyko gegužės 13-ąją ir birželio 22-ąją.

Praėjusią savaitę Varšuva ir jos NATO sąjungininkės Italija bei Nyderlandai pakėlė naikintuvus, kad perimtų apie 20 Rusijos dronų, pažeidusių Lenkijos oro erdvę. Kai kurie iš šių dronų buvo numušti.

Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Prancūzija paskelbė apie planus sustiprinti bendrus oro patrulius ir NATO rytiniame flange dislokuoti daugiau naikintuvų.