Pranešama, kad po išpuolio Leipcigo-Halės oro uoste Kremliaus atstovas perspėjo Berlyną, kad tai nebuvo paskutinis taikinys.
JAV žvalgybos agentūros padarė išvadą, kad V. Putinas asmeniškai nurodė suintensyvinti diversijų ir slaptų operacijų kampaniją prieš NATO šalis. Viena pirmųjų šios kampanijos operacijų buvo rugpjūtį surengtas nesėkmingas dronų išpuolis Vokietijos oro uoste, remdamasis su šių išvadų turiniu supažindintais Europos pareigūnais praneša WSJ.
Išpuolis Vokietijos Leipcigo-Halės oro uoste, viename didžiausių Europos oro krovinių transportavimo centrų, buvo nukreiptas prieš krovininį lėktuvą „Antonov“, naudojamą karinei paramai į Ukrainą gabenti. Rugsėjį Vokietija oficialiai apkaltino Rusiją dėl šio pasikėsinimo.
WSJ publikacijoje pateikiama daugiau detalių – teigiama, kad nurodymas buvo duotas aukščiausiu Kremliaus lygmeniu, o įvykis Leipcige buvo sąmoningo eskalavimo dalis.
Berlynas būtų svarstęs aktyvuoti 5-ąjį NATO straipsnį
Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo padėjėjai laikraščiui sakė, kad jei per išpuolį būtų žuvę daug žmonių, Berlynas būtų svarstęs galimybę aktyvuoti Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį – kolektyvinės gynybos nuostatą, įpareigojančią sąjungininkes padėti užpultai NATO narei. Šis straipsnis buvo aktyvuotas tik vieną kartą – po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių.
Su WSJ kalbėjusių tyrėjų teigimu, mažiausiai trys dronai su „Semtex“ sprogmenimis buvo paslėpti netoli oro uosto teritorijos ribos ir nuotoliniu būdu valdomi per Vokietijos mobiliojo ryšio tinklus. Vienas jų pataikė į krovininį lėktuvą, tačiau nesprogo. Vokietijos kibernetinio saugumo pareigūnai ryšio duomenis atsekė iki serverių, kuriais anksčiau naudojosi Rusijos karinė žvalgyba.
Vakarų pareigūnai šią išpuolių kampaniją priskyrė 2023 metais įkurtam Rusijos karinės žvalgybos (GRU) padaliniui, vadinamam Specialiųjų užduočių tarnyba, o planą surengti išpuolį Leipcige susiejo su vienu šio padalinio skyrių vadovų, kuriam jau taikomos Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinės Karalystės sankcijos.
Tyrėjai mano, kad buvęs Rusijos karininkas koordinavo veiksmus vietoje su Baltarusijos operatyvininkais o Serbija buvo naudojama kaip logistikos centras dronams ir sprogmenims gabenti. Serbijos prokurorai vėliau suėmė septynis įtariamuosius.
Perspėjimas Berlynui
Anot WSJ, nuo rugpjūčio Europos pareigūnai pastebėjo smarkiai padaugėjus vadinamųjų „pilkosios zonos“ išpuolių. Tarp jų – dronus gaminančių įmonių padegimai Estijoje ir Lenkijoje, „Starlink“ stočių diversijos Lenkijoje, Lietuvoje ir Bulgarijoje, taip pat dronų atakos prieš prekybinius laivus Juodojoje jūroje.
Pranešama, kad po pasikėsinimo Leipcige per neoficialų ryšių kanalą su Kremliumi Berlynas buvo perspėtas, jog išpuolių bus surengta ir daugiau.
Oficialiai Rusija savo dalyvavimą išpuoliuose neigia.
Grėsmė Bundesverui
Vokietijos kariuomenė (Bundesveras), anot žiniasklaidos, įžvelgia tiesioginę galimų Rusijos diversijų grėsmę sau. Vidaus dokumente, kurį trečiadienį citavo laikraštis „Süddeutsche Zeitung“, ši grėsmė pirmą kartą įvertinta kaip „reikšminga“. Tai antra aukščiausia ginkluotųjų pajėgų grėsmės kategorija.
Dokumente nurodoma į kelis pastaruoju metu aptiktus dronus. Be kita ko, paminėtas nepavykęs išpuolis rugpjūtį Leipcigo/Halės oro uoste bei atvejis, kai dronas buvo rastas netoli karinių oro pajėgų bazės Vunstorfe. Pastarasis dronas esą galėjo būti panaudotas prieš Bundesvero orlaivius. Įtariama, kad Leipcige Rusija mėgino atakuoti ten stovėjusius Ukrainos transporto lėktuvus.
„Šie incidentai rodo, kad Rusija jau kurį laiką beveik neabejotinai turi pajėgumų, o dabar – labai tikėtina – yra ir labiau pasiryžusi imtis veiksmų prieš Bundesvero pajėgas ir objektus, taip pat prieš partnerius, tokius kaip Ukraina Vokietijoje“, – teigiama analizėje, kuria remiasi „Süddeutsche Zeitung“.
Tikslas, „labai tikėtina, yra susilpninti Vokietijos politinę ir visuomeninę paramą Ukrainai“.
Panaudodama dronus kaip kinetinio poveikio priemonę, Rusija peržengė „iki šiol numatytą raudonąją liniją“ – tai rodo ketinimą rengti išpuolius prieš Vokietiją ir Bundesverą, galinčius padaryti fizinės žalos ar net sukelti žmonių žūtį.
Ypač Vunstorfo atveju „labai tikėtina, kad tiesioginis taikinys buvo Bundesveras“.
Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos (BND) vadovas Martinas Jägeris jau spalio pradžioje kalbėjo apie „smurtinį konfliktą su Rusija“, kuriame yra atsidūrusi Vokietija.
(be temos)
(be temos)