Apkaltinta 2015 metų žiemą ir pavasarį Sirijoje savo namuose laikusi jazidų moteris ir vaikus kaip vergus, ji buvo nuteista už „genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir sunkius karo nusikaltimus“, teigiama teismo pranešime.

Jame pabrėžiama, kad jos veiksmai buvo dalis platesnės IS kampanijos prieš kurdiškai kalbančią jazidų mažumą.

Teismas nurodė, kad už Linos Ishaq nusikaltimus turėtų būti skirta 16 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau atsižvelgiant į ankstesnę bausmę, jai skirta 12 metų nelaisvės.

Švedijos pilietė kalėjime atsidūrė po to, kai 2022 metais Švedijos teismas ją nuteisė šešerius metus kalėti už tai, kad ji leido savo 12 metų sūnui prisijungti prie IS karių gretų.

Teismas nurodė, kad antradienį nagrinėta byla susijusi su devyniais nukentėjusiaisiais, iš kurių šeši tuo metu buvo vaikai.

„Moteris laikė juos įkalintus ir elgėsi su jais kaip su savo nuosavybe, dažniausiai penkis mėnesius laikydama juos vergais“, – nurodė teismas.

Jų judėjimas buvo ribojamas, jie buvo verčiami atlikinėti darbus, o kai kurie buvo fotografuojami ruošiantis juos perduoti kitiems.

„Atsižvelgiant į tai, kad ji dalyvavo perduodant nukentėjusius asmenis, ji taip pat yra atsakinga už tai, kad sudarė sąlygas tolimesniam jų įkalinimui ir pavergimui“, – sakė teismas.

Teismas pabrėžė, kad visapusiška pavergimo sistema buvo vienas iš esminių elementų, kuriuos IS įgyvendino vykdydama genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir sunkius karo nusikaltimus, kuriuos patyrė jazidų gyventojai.

Teismo teigimu, moteris pritarė IS ketinimui sunaikinti religinę grupę.

Švedijos žvalgybos tarnybos „Sapo“ duomenimis, Sirijoje ir Irake prie IS prisijungė apie 300 švedų arba Švedijos gyventojų, ketvirtadalis iš jų – moterys, daugiausia 2013 ir 2014 metais.