S. Rushdie užpuolikui pateikti kaltinimai terorizmu

Tai pirmas kartas, kai Jungtinės Valstijos taip aiškiai išskyrė galingą Irano remiamą Libano judėjimą dėl išpuolio prieš rašytoją.

26-erių libaniečių kilmės amerikiečiui Hadi Matarui Niujorko valstija jau buvo pateikusi kaltinimus dėl 2022 metais įvykdyto išpuolio peiliu.

Tačiau didžioji prisiekusiųjų žiuri pateikė dar tris kaltinimus, įskaitant bandymą teikti medžiagą užsienio teroristinei organizacijai remti, sakoma liepos 17 dienos kaltinamajame akte, kuris iki šiol nebuvo paviešintas.

Ši organizacija yra Irano remiamas Libano judėjimas „Hezbollah“, nurodė JAV teisingumo departamentas.

77-erių S. Rushdie apako viena akimi, kai buvo užpultas per vieną literatūrinį renginį Niujorko valstijoje. S. Rushdie buvo peiliu smogta maždaug dešimt kartų.

Indijoje gimusiam, Niujorke gyvenančiam natūralizuotam amerikiečiui buvo grasinama mirtimi nuo tada, kai tuometis Irano aukščiausiasis lyderis jo 1988 metais išleistą romaną „Šėtoniškos eilės“ (The Satanic Verses) paskelbė šventvagišku.

1989 metais tuometis Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ruhollah Khomeini paskelbė fatvą, arba ediktą, kuriuo paragino musulmonus nužudyti S. Rushdie.

Trečiadienį paskelbtame JAV federalinio tyrimų biuro (FTB) pareiškime teigiama, kad „Hezbollah“ pritarė šiai fatvai.

„Teigiame, kad 2022 metais Niujorke pasikėsindamas į Salmano Rushdie gyvybę Hadi Mataras įvykdė teroro aktą „Hezbollah“, teroristinės organizacijos, susijusios su Irano režimu, vardu“, – sakoma atskirame generalinio prokuroro Merricko Garlando pareiškime.

Teroro aktas

Nuo 2020 metų rugsėjo iki išpuolio H. Mataras siekė teikti materialinę paramą „Hezbollah“, bandydamas įvykdyti fatvą prieš S. Rushdie, teigė Teisingumo departamentas.

Kituose dviejuose kaltinamojo akto punktuose H. Mataras kaltinamas dalyvavęs valstybės sienas peržengiančiame teroro akte ir teikęs materialinę paramą teroristams.

„Kaltinamasis bandė įvykdyti „Hezbollah“ patvirtintą fatvą, kuria raginama nužudyti Salmaną Rushdie“, – sakė FTB direktorius Chrisas Wray'us.

Jungtinės Valstijos, Europos Sąjungos šalys, Britanija ir dauguma Arabų Lygos narių „Hezbollah“ laiko teroristine organizacija.

Nuo 2023-iųjų spalio, kai prasidėjo karas Gazos Ruože, „Hezbollah“ kone kasdien iš pietų Libano apšaudo Izraelį. Dėl to baiminamasi platesnio regioninio konflikto.

Gyvenimas po fatvos

H. Mataras laukia teismo Niujorko valstijoje dėl kaltinimų pasikėsinimu nužudyti ir užpuolimu. Jis nepripažino savo kaltės. Jei bus pripažintas kaltu, jam gresia iki 25 metų laisvės atėmimo bausmė.

JAV žiniasklaidos teigimu, teismo procesas gali prasidėti spalio 15 dieną.

H. Mataras leidiniui „New York Post“ sakė, kad perskaitė tik du S. Rushdie romano puslapius, tačiau to užteko jam susidaryti nuomonei, kad jis „užsipuolė islamą“.

2022 metų rugpjūtį per vieną literatūrinį renginį Niujorke užpuolikas įsiveržė ant scenos ir keletą kartų peiliu smogė apdovanojimų pelniusiam rašytojui į kaklą ir pilvą, kol jį sutramdė dalyviai ir apsauginiai.

Pirmąjį dešimtmetį po fatvos paskelbimo S. Rushdie nuošaliai gyveno Londone, tačiau pastaruosius 20 metų gyveno gana įprastą gyvenimą Niujorke.

Šiais metais S. Rushdie išleido memuarų knygą „Peilis“ (Knife), kurioje papasakojo apie susidūrimą su mirtimi.

Balandį duodamas interviu CBS laidai „60 minučių“ (60 Minutes) S. Rushdie papasakojo, kaip vienas iš chirurgų, išgelbėjusių jam gyvybę, pasakė: „Iš pradžių tau labai nepasisekė, o paskui tau labai pasisekė“.

„Paklausiau: „Ką turite omenyje, sakydamas, kad man pasisekė?“, o jis atsakė: „Pasisekė dėlto, kad jus užpuolęs vyras neturėjo jokio supratimo, kaip nužudyti žmogų peiliu“, – prisiminė S. Rushdie.