Jordanijos princesė Salma ir jos suklastota misija

Karališkoji pilotė

Tarp daugybės internete sklandančių gandų apie Vidurio Rytų konfliktus turbūt vienas originalesnių buvo žinia, kad atremti Irano ataką žydų valstybei padėjo ir Jordanijos princesė Salma, kuri esą numušė kelis Teherano bepiločius orlaivius. Tinkle X pasirodžiusiuose pranešimuose minėti penki arba šeši princesės sumedžioti dronai.

Pramanas skambėjo labai tikroviškai, mat Salma bint Abdullah iš tiesų yra karo pilotė.

2000 m. gimusi Hašimitų karališkosios šeimos atžala mokėsi gimtojoje šalyje, Tarptautinėje Amano akademijoje, 2018 m. baigė prestižinę Didžiosios Britanijos karališkąją karo akademiją Sandhurste. Čia yra mokęsis ir jos tėvas Abdullah II, teta princesė Aisha (pirmoji čia studijavusi arabė moteris, vėliau tarnavusi Jordanijos specialiosiose pajėgose), teta princesė Iman, senelis Husseinas, brolis kronprincas Husseinas. Kaip, beje, ir būsimasis Didžiosios Britanijos karalius, kronprincas Williamas.

2020 m. princesė Salma tapo pirmąja Jordanijos karinių oro pajėgų pilote moterimi. Gruodį princesės vardas jau minėtas naujausios Vidurio Rytų krizės kontekste: princesė dalyvavo Jordanijos oro pajėgų misijoje, per kurią į Gazos Ruožą buvo nuskraidinti humanitarinės pagalbos kroviniai.

Pernai princesė Salma baigė archeologijos studijas Pietų Kalifornijos universitete Los Andžele. Bakalauro diplomo teikimo ceremonijoje dalyvavo ir karališkoji Jordanijos pora.

Salma – trečiasis Abdullah ir karalienės Ranios vaikas. Kronprincas Husseinas gimė 1994 m., 1996 m. – princesė Iman. Be to, Salma turi penkeriais metais jaunesnį brolį princą Hashemą.

Princesė dalyvavo Jordanijos oro pajėgų misijoje, per kurią į Gazos Ruožą buvo nuskraidinti humanitarinės pagalbos kroviniai.

Teheranas akylai stebi

Žinia, kad karališkosios šeimos atstovė nedalyvavo kovoje su Iranu, kiek sumažina spaudimą, kurį pastaraisiais mėnesiais tenka išgyventi Jordanijos karaliui.

Iranas įspėjo, kad Izraeliui padedančios arabų šalys gali tapti kita jo auka. Anot agentūros FARS, Irano ginkluotosios pajėgos atidžiai stebėjo Jordanijos veiksmus per praėjusio savaitgalio išpuolį ir grasino: jei Jordanija įsikiš į Teherano dvikovą su sionistiniu režimu, ji bus kitas taikinys. Po šių komentarų Amanas iškvietė Irano ambasadorių.

Manoma, kad Teheranas, su mažuoju šėtonu (didysis – JAV), kuriuo laiko Izraelį, kovojantis savo statytinių, teroristinių organizacijų ir įvairių marginalų rankomis, bando sukelti neramumų Jordanijoje.

Spaudimas šalies viduje

Jordanijoje, turinčioje bendrą sieną su Izraeliu, gyvena didžiausia palestiniečių diaspora. Jos vadovai griežtai kritikavo karą Gazos Ruože, vyko tūkstantinės demonstracijos prie JAV ambasados Amane, dėl Vašingtono paramos Jeruzalei reikalavo nutraukti diplomatinius santykius su Jungtinėmis Valstijomis.

Bandydama suvaldyti protestus, Jordanijos policija sulaikė šimtus aktyvistų. Nors dauguma jų vėliau buvo paleisti, palestiniečiai teigia, kad areštais bandoma nutildyti balsus, reikalaujančius Amano užimti nedviprasmišką antiizraelietišką poziciją.

Pats karalius Abdula kol kas išlaiko neutralumą, aktyviai parėmė tik iniciatyvą nuskraidinti į karo zoną humanitarinę pagalbą. Palestiniečių kilmės karalienė Rania atvirais emocingais pareiškimais reiškė palaikymą Gazos Ruožui.

Oficialūs Amano pareigūnai tikina, kad numušdama Irano dronus Jordanija gynė savo oro erdvę, kurią saugumo sumetimais buvo uždariusi šeštadienį vakare.

Jordanijos užsienio reikalų ministras Aymanas al-Safadi, per pastarąjį pusmetį ne kartą palaikęs palestiniečius, vietos televizijai aiškino, kad Irano bepiločiai lėktuvai ir raketos kėlė grėsmę jo valstybei, todėl ginkluotosios pajėgos buvo priverstos įsikišti. Esą, jei panašią grėsmę būtų kėlęs Izraelis, Amanas būtų analogiškai sureagavęs.

Pastarosiomis dienomis Jordanijoje vyko protestuotojų ir saugumo pajėgų susirėmimai, o demonstracijose buvo matyti plakatų, raginančių Jordanijos kariuomenę stoti ginti Gazos Ruožo.

Manoma, kad šiuos protestus palaiko ir skatina Teheranas.