Per išpuolį Paryžiaus centre žuvo policininkas, du sužeisti

Išpuolis surengtas likus vos kelioms dienoms iki šalies prezidento rinkimų.

Stebėtojai jau seniai išreiškė būgštavimų, kad sekmadienio rinkimus Prancūzijoje gali sukrėsti žudynės. Nuo 2015 metų šalyje įvyko ištisa virtinė išpuolių, o po pastarosios atakos rinkėjai veikiausiai bus labiausiai susirūpinę dėl saugumo.

Užpuolikas apie 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku garsiajame Paryžiaus bulvare iš automatinio ginklo ėmė šaudyti į policijos furgoną. Įvykio vietoje buvusiems lankytojams ir turistams teko kuo greičiau iš ten sprukti, kad išsigelbėtų.

Per ataką, įvykdytą už kelių šimtų metrų nuo Triumfo arkos užpuolikas nužudė vieną pareigūną, sužeidė du jo kolegas ir bandė pabėgti, tačiau buvo nukautas per susišaudymą, naujienų agentūrai AFP sakė šaltiniai policijoje.

IS propagandos agentūros „Amaq“ paskelbtame pranešime sakoma, kad užpuolikas buvo „vienas iš „Islamo valstybės“ kovotojų“.

Žudikas, įvardytas kaip 39 metų prancūzas, buvo žinomas antiteroristinei policijai, AFP pranešė šaltiniai. Policija surengė reidą šio nukauto vyro namuose viename rytiniame Paryžiaus priemiestyje.

Šis vyras vasarį buvo sulaikytas, kilus įtarimų, kad jis planavo pareigūnų žudynes, tačiau vėliau buvo paleistas pritrūkus įrodymų.

2005 metais jis buvo pripažintas kaltu dėl trijų pasikėsinimų nužudyti, o du iš jų buvo nukreipti prieš policijos pareigūnus, informavo šaltiniai.

Neaišku, kokią įtaką šis išpuolis turės Prancūzijos prezidento rinkimams – jų pirmasis turas vyks sekmadienį. Kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen), centristas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir skandalų lydimas konservatorių kandidatas Francois Fillonas (Fransua Fijonas) atšaukė savo penktadieniui planuotus kampanijų renginius.

Iki šiol apklausos rodė, kad rinkėjai labiausiai yra sunerimę dėl nedarbo ir savo perkamosios galios, o ne terorizmo ar saugumo. Visgi analitikai perspėjo, kad įvykus smurtinei atakai rinkėjų nuomonė šiais klausimais gali pasikeisti.

Dviem dienomis anksčiau policija pietiniame Marselio uostamiestyje suėmė du vyrus, turėjusius ginklų ir sprogmenų. Įtariama, kad jie ruošėsi įvykdyti ataką ir sutrikdyti sekmadienį vyksiantį pirmąjį prezidento rinkimų ratą.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) pažadėjo, kad bus laikomasi „absoliutaus budrumo, ypač dėl rinkimų proceso“, ir išreiškė pagarbą policijai.

F.Hollande'as, pareiškęs, kad ketvirtadienį įvykdytas išpuolis buvo „teroristinis aktas“, atšaukė savo kelionę į Bretanę. Penktadienį jis pirmininkaus saugumo kabineto susirinkimui.

Saugumo klausimas kampanijoje

Antiimigrantiškų pažiūrų M.Le Pen per interviu su 10 kitų kandidatų į šalies vadovo postą anksčiau sakė palaikanti idėją, kad saugumas taptų svarbiausia kampanijos tema.

„Kenčiame ilgus metus besitęsiančio aplaidumo pasekmes“, – sakė ji prieš šaudynes. Kandidatė pažadėjo ryžtingai kovoti su ekstremistais ir įtariamais islamistais.

Ištisas savaites rinkėjų apklausose pirmavo buvęs bankininkas E.Macronas ir M.Le Pen, tačiau dabar jos rodo, kad panašių šansų patekti į antrą rinkimų turą, vyksiantį gegužės 7 dieną, turi dar du kandidatai.

Per pastarąsias dvi savaites savo pozicijas smarkiai sustiprino konservatorių kandidatas F.Fillonas bei kraštutinių kairiųjų atstovas Jeanas-Lucas Melenchonas (Žanas Liukas Melanšonas).

„Pirmoji prezidento atsakomybė yra apsaugoti, – sakė E.Macronas per interviu. – Ateinančiais metais ši grėsmė bus mūsų kasdienio gyvenimo dalis.“

F.Fillonas, prieš rinkimus išleidęs knygą „Islamiško totalitarizmo sutriuškinimas“ (Vaincre le totalitarisme islamique), savo ruožtu pareiškė, kad „kova su terorizmu privalo būti kito prezidento absoliučiu prioritetu“.

Vos pasirodžius pirmiesiems pranešimams apie šaudymą Paryžiuje, JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pareiškė, kad šis incidentas „atrodo tarsi nauja teroristinė ataka. Ką galima pasakyti? Tai tiesiog niekada nesibaigia.“

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė Prancūzijai savo užuojautą.

Nepaprastoji padėtis

Miesto centrą kertančiame Eliziejaus Laukų bulvare, kuriame įsikūrę daug parduotuvių ir restoranų, paprastai būna apstu žmonių, bet po išpuolio jis buvo blokuojamas ginkluotų policininkų, o vietos metropoliteno stotys buvo uždarytos.

„Turėjome paslėpti savo klientus rūsyje“, – AFP sakė vieno restorano, esančio netoli įvykio vietos, vadybininkas Choukri Chouanine‘as (Šukris Šuanenas). Pasak jo, ten buvo girdėti „daug šūvių“.

Vidaus reikalų ministerijos atstovas už greitą reakciją įvykio vietoje padėkojo policijai, sugebėjusiai nukauti užpuoliką ir užkirsti kelią tolesniam kraujo praliejimui pavasario vakarą, kai sostinės gatvėse buvo daugybė žmonių.

Per šaudynes vienos užsienietės turistės kelį nesunkiai sužeidė skeveldra.

Prancūzijoje tebegalioja aukščiausio lygio nepaprastoji padėtis po 2015 metais prasidėjusios virtinės atakų, nusinešusių daugiau kaip 230 žmonių gyvybių.

2015 metų sausį buvo užpulta satyrinio žurnalo „Charlie Hebdo“ redakcija, tų pačių metų lapkritį masinės žudynės buvo surengtos keliose Paryžiaus vietose, įskaitant ir koncertų rūmus „Bataclan“, o 2016-ųjų liepą per Bastilijos paėmimo dieną sunkvežimį vairavęs vyras nukreipė jį į krantine Nicoje vaikštinėjančius žmones.

Šalyje būta ir smulkesnių atakų, dažniausiai nukreiptų prieš saugumo pajėgas.

Tūkstančiai karių ir ginkluotų policininkų buvo pasiųsti patruliuoti svarbiuose turizmo centruose, įskaitant Eliziejaus Laukus, ir saugoti kitų potencialių taikinių – pradedant vyriausybinių įstaigų pastatais, baigiant religiniais objektais.