Nusikaltėliai baltais chalatais pelnėsi iš naujagimių sveikatos

Tikslas – pinigai

Mažiausiai 21, o galbūt net iki 100 kūdikių tapo gydytojų, slaugytojų ir greitosios pagalbos darbuotojų aukomis. Šis skandalas ne tik sukrėtė visuomenę, bet ir atskleidė gilias sistemines Turkijos sveikatos apsaugos sistemos problemas.

Nusikalstama schema, vykdyta nuo 2023 m. kovo, apėmė 19 privačių ir valstybinių ligoninių Stambule ir Tekirdaho regione. Įtariamieji, pasinaudodami Turkijos sveikatos draudimo sistema, kai kompensuojamos gydymo išlaidas privačiose ligoninėse, jei valstybinės įstaigos yra perpildytos, sukūrė sudėtingą apgaulės mechanizmą.

Vadinamoji „naujagimių gauja“ (turk. yenidoğan çetesi) veikė itin organizuotai. Tyrėjai nustatė, kad nusikalstamas tinklas turėjo sudėtingą hierarchinę struktūrą, kurioje kiekvienas narys atliko specifinį vaidmenį. Greitosios pagalbos dispečeriai nukreipdavo pacientes į konkrečias ligonines, gydytojai klastodavo diagnozes, o administracijos darbuotojai rūpindavosi dokumentų klastojimu ir finansinėmis machinacijomis.

„Mes atradome labai sudėtingą nusikalstamą schemą, – sakė vyriausiasis prokuroras Yavuzas Enginas. – Kiekvieną kartą, kai manydavome, kad pasiekėme tyrimo dugną, atrasdavome naujų detalių ir naujų įtariamųjų.“

1 399 puslapių kaltinamajame akte teigiama, kad nusikalstamo susivienijimo, kuriam vadovavo gydytojai Fıratas Sarı, İlkeras Gönenas ir skubios pagalbos centro vairuotojas Gıyasettinas Mert Özdemiras, pagrindinis tikslas buvo užtikrinti naujagimių intensyviosios terapijos skyrių, kurių veiklą jie perėmė, užimtumą ir gauti kuo didesnės finansinės naudos.

Medikai klastodavo diagnozes ir sveikus naujagimius perkeldavo į privačių ligoninių intensyviosios terapijos skyrius, teigdami, kad tai būtina jų gyvybėms išgelbėti. Už kiekvieną intensyviojoje terapijoje praleistą dieną nusikalstamas tinklas gaudavo apie 8 000 Turkijos lirų (216 eurų).

Vienas iš ligoninės darbuotojų, pageidavęs likti anonimu, atskleidė šiurpias detales: „Jie elgėsi su naujagimiais kaip su prekėmis. Kuo ilgiau kūdikis būdavo intensyviojoje terapijoje, tuo daugiau pinigų jie gaudavo. Kartais sąmoningai vilkindavo gydymą, kad pratęstų hospitalizacijos laiką.“

Tyrimas atskleidė ir šokiruojančių detalių apie tai, kaip buvo elgiamasi su mirusiais kūdikiais. Kai kurie tėvai pranešė, kad turėjo sumokėti papildomai, kad gautų savo mirusių vaikų kūnus. „Tai buvo dvigubas smūgis – pirmiausia netekome vaiko, o paskui dar turėjome mokėti, kad galėtume jį palaidoti“, – liudijo viena motina, norėjusi likti anonime.

Teismo dokumentuose užfiksuoti pokalbiai tarp įtariamųjų atskleidžia šokiruojančią tiesą apie jų veiklos metodus. Viename iš pokalbių slaugytoja ir gydytojas aptaria, kaip suklastoti medicininius įrašus. „Leisk man parašyti į bylą, kad būklė pablogėjo ir kūdikį reikėjo intubuoti“, – cituojama slaugytoja.

Tėvų skausmas

Skandalo mastą iliustruoja šiurpūs tėvų liudijimai. „Po gimimo mano sūnus buvo paguldytas į intensyviosios terapijos skyrių dešimčiai dienų. Deja, jis mirė. Nuo to laiko vis klausiau savęs, ar nebuvo aplaidumo. Ar mano sūnus, kurį maniau mirusį natūralia mirtimi, netapo žmogžudžių auka?“ – socialiniuose tinkluose rašė viena nukentėjusiųjų, Burcu Gökdeniz.

Kiekvieną kartą, kai manydavome, kad pasiekėme tyrimo dugną, atrasdavome naujų detalių ir naujų įtariamųjų.

32 metų elektroninės komercijos specialistė prisimena, kaip atrodė jos sūnus, kai matė jį paskutinį kartą: „Jis atrodė sveikas, nors ir gimė pusantro mėnesio per anksti. Personalas jį skubiai išvežė į naujagimių intensyviosios terapijos skyrių. Tai buvo paskutinis kartas, kai mačiau savo kūdikį gyvą.“

Jos istorija – viena iš šimtų, kurios pradėjo kilti į viešumą po to, kai buvo atskleistas skandalas.

Ozan Eskici ir jo žmona, po ilgų nevaisingumo gydymo metų susilaukę dvynių, tapo dar viena skandalo auka. Nors iš pradžių abu kūdikiai atrodė sveiki, jie buvo paguldyti į intensyviosios terapijos skyrių. Mergaitė buvo išleista po 11 dienų, tačiau berniukas mirė po 24 dienų. „Mano ausyse vis dar skamba dr. F. Sari žodžiai, lyg tai būtų įvykę vakar,“ – sako Eskici, prisimindamas gydytojo patikinimus, kurie dabar atrodo kaip žiaurus apgaudinėjimas.

Sisteminis blogis

Skandalas paskatino platesnę diskusiją apie Turkijos sveikatos apsaugos sistemos privatizaciją. Prof. dr. Ahmetas Yildirimas, sveikatos ekonomikos ekspertas iš Stambulo universiteto, žiniasklaidai aiškino, kad per pastaruosius du dešimtmečius privačių ligoninių skaičius Turkijoje išaugo 300 proc.

„Nors tai padidino sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kartu sukūrė sistemą, kurioje pelno siekimas kartais nusveria pacientų interesus“, – apie privačios medicinos neigiamą pusę pasakojo profesorius.

Teisinis procesas atskleidė ir daugiau sisteminių problemų. Paaiškėjo, kad kai kuriose ligoninėse buvo įrašyti fiktyvūs darbuotojai – gydytojai ir slaugytojai egzistavo tik popieriuje. „Mes radome atvejų, kai tas pats gydytojas vienu metu tariamai dirbo keturiose skirtingose ligoninėse“, – atskleidžia tyrimo komandos narys.

Dr. Esin Koc, Turkijos neonatologijos asociacijos prezidentė, interviu laikraščiui „BirGun“ pabrėžė sisteminę problemą: „Privačiose ligoninėse trūko kvalifikuoto personalo. Jie sudarė įspūdį, kad dirba gydytojai, kurių iš tiesų nebuvo. Mūsų asociacija dar 2017 m. atliko patikrinimus ir nustatė rimtų problemų privačiose ligoninėse.“

Stambulo advokatų asociacijos pirmininkas pabrėžė precedento svarbą ir pasiūlė įsteigti specialią komisiją, kuri peržiūrėtų visų privačių ligoninių veiklą ir sukurtų griežtesnę kontrolės sistemą.

Atliekant tyrimą buvo panaikintos dešimties ligoninių licencijos, o jose gydyti kūdikiai ir pacientai greitosios pagalbos automobiliais buvo perkelti į valstybines ligonines.

Kaltinamajame akte prašoma atsakingoms ligoninėms ir bendrovėms, kurios gavo finansinės naudos darydamos nusikalstamą „sukčiavimo“ veiką, taikyti juridiniams asmenims būdingas apsaugos priemones, uždaryti jas ir konfiskuoti jų turtą.

Šešėlis ant politikos elito

Paaiškėjus, kad viena iš įsivėlusių ligoninių priklauso buvusiam Turkijos sveikatos ir darbo ministrui Mehmetui Müezzinoğlu, artimam prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano bendražygiui, skandalas pasiekė aukščiausius valdžios sluoksnius.

M. Müezzinoğlu biografija dar labiau pagilina skandalo politinį kontekstą – gimęs Graikijoje kaip musulmonų mažumos narys, jis 1983 m. nelegaliai pateko į Turkiją ir kurį laiką gyveno neturėdamas pilietybės.

Prezidentas R. T. Erdoğanas griežtai pasisakė apie skandalą, žadėdamas, kad „šie žudikai, žaidžiantys nekaltų kūdikių gyvybėmis, niekada nebeišvys dienos šviesos“. Tačiau jo kritikai pastebi, kad kai kurie jo artimiausi bendražygiai yra tiesiogiai susiję su skandalu.

Opozicijoje esanti Respublikonų liaudies partija pateikė išsamų dokumentą, kuriame teigiama, kad susidurta ne su pavienių asmenų nusikaltimais, bet su sistemine problema, kurią esą sukūrė valdančiosios AKP partijos sveikatos politika. „Per pastaruosius 20 metų sveikatos sistema buvo paversta pelno siekimo mašina, o ne visuomenės sveikatos užtikrinimo įrankiu“, – kaltina opozicija.

583 metai kalėjimo

Teismo procesas prieš 47 įtariamuosius jau prasidėjo, o pagrindiniam kaltinamajam dr. F. Sari gresia 583 metų laisvės atėmimo bausmė. Prie teismo rūmų Stambule besirenkančių protestuotojų šūkiai „Kūdikių žudikai atsakys už savo veiksmus“ ir „Privačios ligoninės turi būti uždarytos“ atspindi visuomenės nuotaikas.

Šis skandalas atskleidė rimtas šalies sveikatos priežiūros sistemos problemas, kai pelno siekimas nusveria pagrindinį medicinos principą – nepakenkti pacientui.

Per 350 šeimų jau kreipėsi į prokurorus, Sveikatos ministeriją ar prezidentūrą, reikalaudamos ištirti jų artimųjų mirties aplinkybes. Pasitikėjimas sveikatos priežiūros sistema patyrė precedento neturintį smūgį, o ekspertai kalba apie būtinybę iš esmės pertvarkyti privataus ir viešojo sektorių santykį.

„Tai yra visos mūsų sveikatos priežiūros sistemos krizė, – teigia dr. Mehmetas Akinas, Turkijos visuomenės sveikatos asociacijos prezidentas. – Mes turime ne tik nubausti kaltuosius, bet ir užtikrinti, kad tokios tragedijos niekada nepasikartotų. Tam reikia fundamentalių pokyčių – nuo griežtesnės kontrolės iki etikos standartų peržiūros medicinos mokymo įstaigose.“