Nuotaikos Rusijos atakuojamoje Ukrainoje: tikimės, kad apsiginsime

Ar atsilaikys Mariupolis?

Vakar rytą susisiekti su pietryčių Ukrainos uostamiesčio Mariupolio gyventojais nesisekė. Prieš trejus metus iš šio Donecko srityje esančio miesto parsivežti bičiuliais tapusių ukrainiečių kontaktai tylėjo – nepavyko susisiekti nei telefonu, nei per pokalbių programėles.

Mariupolis 2014 m. atlaikė aršų Rusijos remiamų separatistų puolimą. Miesto gyventojai tuomet samdė ekskavatorininkus, kad būtų iškasti apkasai, ir ėjo ginti miesto. Apsigynė. Vos už 20 km į Rytus nuo jo visus tuos metus vyko Vyriausybės remiamų Ukrainos pajėgų ir prorusiškų separatistų susirėmimai. Vakar Mariupolis vėl apšaudytas raketų salvėmis.

Aš darbe. Kijevas apšaudomas raketomis, bet viskas normaliai.

Kai pagaliau atsiliepė Marija Podybailo, moteris, sutelkusi savanorius ginti Mariupolį 2014 m., kalba su ja buvo trumpa. „Aš dabar – karininkė, nieko negaliu komentuoti“, – atsakė tėvynės ginti išėjusi politologė.

Po kiek laiko pavyko prisiskambinti kitai mariupolietei – Tatjanai. „Stipriai bombarduoja už Mariupolio, pakraščiuose, ten kur mūsų karių pozicijos“, – ramiai pasakojo Tatjana.

Ji su vyru gyvena daugiabutyje rytiniame miesto pakraštyje. „Esu namie, bute. Mūsų butas – penktajame aukšte. Na, taip, gal ir geras taikinys priešui. Mums abiem su vyru – per 50 metų. Kurgi mes bėgsime? Nebėgsime, greičiau imsime ginklus į rankas ir ginsimės. Žinoma, yra slėptuvių, bet žmonės į jas kol kas nebėga. Dabar ramu – esu namie“, – vakar vidudienį pasakojo Tatjana.

Pozicija: „Kurgi mes bėgsime? Nebėgsime, greičiau imsime ginklus į rankas ir ginsimės“, – sako Mariupolio gyventoja Tatjana. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Pasiteiravus, ar jaučiasi santykinai saugiai, pašnekovė atsakė: „Dabar niekur Ukrainoje nebesaugu. Bombarduoja Kijevą, Černigovą, Odesą, Lvovą. Visą šalį apšaudo tolimojo nuotolio raketomis. Žinoma, pirmiausia taikomasi į karinius dalinius, juk Vladimiras Putinas siekia nuginkluoti Ukrainą. Bet Mariupolis jau visko matęs, panikos mieste nėra. Žmonės ramiai nusiima pinigus, eina į parduotuves, stengiasi apsirūpinti maisto produktais, vandeniu. Nes mes nežinome, kas mūsų laukia. Jei prasidės mūšis dėl miesto, niekur negalėsime išeiti. Tiesa, viename mieste pakraštyje keli namai nukentėjo. Bet pats miestas kol kas neapšaudomas. Gal jiems reikalingos gamyklos, infrastruktūra?“ – svarstė Tatjana.

Jos vyras ruošėsi į naktinę pamainą Mariupolio metalurgijos kombinate. „Dvi šios dienos pamainas atšaukė, o naktinės kol kas dar ne“, – užsiminė Tatjana.

Mums besikalbant, Tatjanos tonas pasikeitė. „Na, štai, jau ir miestą arčiau mūsų atakuoja – raketas šaudo salvėmis, naudoja „Grad“ sistemas. Kai sprogsta raketa, visas namas dreba. Ir artilerija šaudo mūsų kryptimi“, – pritilusiu balsu ištarė Tatjana.

Isterijos, panikos nėra

„Aš darbe. Kijevas apšaudomas raketomis, bet viskas normaliai, – ramiu tonu atsiliepė Ukrainos kariuomenės generalinio štabo atstovas Olehas. – Jūs jau tikriausiai žinote, kad 5 val. ryto Ukraina pradėta apšaudyti, daugiausia taikytasi į oro uostus. Ir Kijevo centre nukrito kelios raketos. Apie aukas Kijeve kol kas nepranešama.“

Olehas užsiminė, kad, kalbant visos Ukrainos mastu, yra ir civilių aukų. Štai Charkove raketa pataikė į gyvenamuosius namus – žuvo gyventojų.

„Žmonių nuotaikos? Isterijos, panikos nėra. Kas norėjo palikti miestą, paliko. Kai kurie nusprendė visa tai pralaukti namuose, kiti išvyko į užmiestį. Tiesa, kilo šioks toks ažiotažas prie bankomatų, degalinių“, – pasakojo karininkas.

Jo paties šeima vakar buvo užmiestyje. Olehas vylėsi, kad ten jie yra gana saugūs. Pasak karininko, ukrainiečiai nusiteikę labai patriotiškai, pasiruošę ginti savo šalį. „Aš nematau nė vieno, kuris sakytų: mes nesiginsime. Visi sako: parodykite, kur šaudyti – mes šaudysime. Tikimės, kad apsiginsime. Tačiau mums reikia labai stiprios užsienio pagalbos. Žemėje mes apsiginsime, bet reikia rimtos pagalbos ore. Gerai, kad šiandien debesuota – priešai naudoja tik raketas, lėktuvai nekyla“, – pasakojo Olehas.

Jis užsiminė, kad vakar prie Mariupolio vyko rimtas mūšis, taip pat aršiai kovota ir dėl Krymo perėjos.

Kitame Ukrainos uoste prie Azovo jūros – Berdianske – esantis politologas Alvydas Medalinskas trečiadienį feisbuke pasidalijo ramios Azovo jūros nuotraukomis ir įrašu apie gręsiantį Rusijos puolimą. „Kaip, deja, ir spėjau, tai buvo paskutinis taikus vakaras prie Azovo jūros… Ir keistas. Viską dar vakar gaubė tanki migla. Bet tik ties jūra, o ne mieste. Jūroje nesimatė nė 100 m į tolį. Nei saulės, nei žuvėdrų, nei laivų. O dabar viskas skaidru. Kaip ir užvakar. Bendrai, Azovo jūra tai didelė atgaiva po visų darbų: protui ir širdžiai. Ji graži ir ankstų rytą, ir vėlų vakarą. Labai norėčiau, kad ji tokia ir liktų: graži, taiki. Bet Putinas to nenori…“ – trečiadienį rašė A.Medalinskas.

Nuojauta: „Tai buvo paskutinis taikus vakaras prie Azovo jūros“, – Rusijos puolimo prieš Ukrainą išvakarėse ramiu jūros vaizdu feisbuke pasidalijo A.Medalinskas. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Naktį prasidėjo Rusijos puolimas. Nepaisant to, vakar popiete kalbintas politologas sakė toliau liekantis Berdianske.

„Berdianskas buvo apšaudytas ryte, bet dabar čia ramu. Esu išsinuomojęs butą, pro kurio langus matyti Azovo jūra. Ką tik grįžau iš miesto – buvau išėjęs nusipirkti vandens. Kai kurios parduotuvės, kavinės montuoja apsaugas ant langų – ruošiasi galimoms atakoms“, – sakė politologas.

Jau ir miestą arčiau mūsų atakuoja – raketas šaudo salvėmis, naudoja „Grad“ sistemas. Kai sprogsta raketa, visas namas dreba.

Berdianskas – miestas garsiajame koridoriuje, per vidurį tarp Krymo ir Donbaso. „Šis koridorius reikalingas Rusijai kaip sausumos kelias iki okupuoto Krymo. Aš visada galvojau, kad čia iš karto bus jūros desantas. Bet to desanto nebuvo – ryte buvo trys Rusijos laivai jūroje, dabar jų matau penkis. Tai yra arba kariniai, arba prekybiniai, arba žvalgybiniai – FSB Rusijos laivai. Kitokių laivų čia negali būti, nes Azovo jūra yra praktiškai aneksuota Rusijos. Ji kontroliuoja Kerčės sąsiaurį ir praktiškai visą Azovo jūrą“, – pasakojo A.Medalinskas.

Svarbu ukrainiečiams

A.Medalinskas sakė vakar sulaukęs reakcijos apie taikliai nuspėtą aktyvių Rusijos karinių veiksmų prieš Ukrainą pradžią. „Daugybė žmonių man šiandien prisipažino manę, kad aš dramatizuoju situaciją, kai sakiau, kad Rusija atvirai puls Ukrainą. Dėl to sausio pabaigoje vėl atvažiavau į Ukrainą, norėjau čia susitikti su įvairų NATO valstybių diplomatais, įtikinti juos dėl nepertraukiamo karinės ginkluotės tiekimo Ukrainai. Deja, jie tuo metu jau gyveno kėlimosi iš Kijevo į Lvovą nuotaikomis. Dabar matau kolegų iš Vakarų atgijusį susidomėjimą šia tema. Žinantieji, kad esu čia, klausia, kokia situacija, kuo jie galėtų padėti“, – vakar pasakojo politologas.

Jis įsitikinęs: jo buvimas Ukrainoje tuo metu, kai NATO ir ES šalių diplomatai didele dalimi paliko šią šalį arba persikėlė į Lvovą, yra svarbus ukrainiečiams. „Mano saugumas čia, be abejo, yra reliatyvus. Bet ar žmonės iš demokratinių pajėgų, kurie 1991 m. sausį gynė parlamento rūmus, ar jie jautėsi saugūs? Greičiausiai ne, bet jie jautė, kad turi ten būti. Taip ir aš jaučiu, kad turiu čia būti“, – pasak A.Medalinsko, jis išvažiuotų tik tokiu atveju, jei aršūs mūšiai prasidėtų pačiame Berdianske.

Jis pastebėjo, kad ukrainiečiai yra labai ryžtingi, o kariuomenė – stipri. „Tikiuosi, kad Ukrainos kariuomenė yra gana pajėgi. Ir jeigu karas vyks toks, kaip dabar, ukrainiečiai bus pajėgūs atstovėti, apginti savo šalį, savo valstybę ir mūsų, Lietuvos, kitų Baltijos valstybių, saugumą. Lietuva yra saugi tol, kol NATO yra vieninga ir kol Ukraina atsilaiko. Tai nėra turšti žodžiai. Aš jau seniai supratau, kad Donbase sprendžiasi ne tik Ukrainos, bet ir Lietuvos saugumo klausimas. Tai ir buvo tos priežastys, kodėl aš pastaruosius šešerius metus buvau galbūt šiek tiek nutolęs nuo Lietuvos ir koncentravau savo dėmesį čia. Dabar išvykti man neišeina. Žinoma, jei čia pasidarytų visiška mėsmalė, tikriausiai tektų išvažiuoti“, – svarstė pašnekovas.

Antroji karo Ukrainoje diena

Kuria rusišką Donbasą

Pasak A.Medalinsko, Donbaso kaip Rusijai svarbaus regiono gyventojai jau seniai buvo nuteikiami ideologiškai. „Pasirodė netgi plakatai, skelbiantys: „Donbasas – Rusijos širdis“, ir pan. Iš principo, Vladimiras Putinas Donbase kuria rusiško pasaulio valstybę. Jam rusiško pasaulio ideologija yra labai svarbi. Dvi separatistiškos Donbaso neva respublikos turi labai keistą ideologiją, mišinį tarp sovietiškos ir nacistinės ideologijos, nors kalbama, kad kovoja prieš nacizmą. Pati formuluotė „Rusiškas Donbasas“ reiškia, kad jokių europietiškų šaknų ten nereikia. Ukrainos taip pat nereikia. Tos „respublikos“ išvis turi labai daug teritorinių pretenzijų Ukrainai. Žinoma, kad ne jie patys tai daro – aišku, kad tai yra Kremliaus valdomos marionetės. Bet tai yra Kremliaus priemonė Ukrainos valstybei susilpninti. Aišku, kad Ukrainai tenka milžiniškas iššūkis atsilaikyti ne tik prieš Rusijos Donbase sukurtus du kariuomenės korpusus, integruotus į Rusijos kariuomenę. Dabar jau ir prieš visos Rusijos kariuomenę“, – pastebėjo politologas.

Situacija: Mariupolį – visai šalia apsišaukėliškos Donecko „respublikos“ esantį miestą, vakar apšaudytą „Grad“ sistemos raketomis, gina Ukrainos Vyriausybės pajėgos, ruošiasi ginti savanoriai. (Scanpix nuotr.)

Jis vylėsi, kad Vakarai atsipeikės ir įves Rusijai pačias griežčiausias sankcijas. „Aš vis klausiu ir savo kolegų Vakaruose, kur tos drakoniškos sankcijos, kurias Vakarai žadėjo Rusijai“, – teigė jis.

Šį klausimą A.Medalinskas uždavė ir feisbuko įraše. „Rusijos armija jau yra ne tik Donbase. Puolama yra visa Ukraina. Per aštuonerių metų karą V.Putino režimas nužudė jau daugiau nei 14 tūkst. žmonių ir kontaktinė linija Donbase tapo raudona. Kiek dar turi būti nužudyta žmonių, kol Vakarų šalys įves Irano tipo sankcijų prieš V.Putino režimą ir suteiks realią karinę pagalbą Ukrainai? Klausiu to iš Azovo jūros regiono Ukrainoje. Ukrainos žmonės dabar kovoja už visos Europos saugumą. Turime tai aiškiai suprasti“, – rašė politologas.

Vakar feisbuke jis pasidalijo ir įrašu ukrainiečių kalba, kuriuo kreipėsi į karinę agresiją patiriančios šalies gyventojus. „Mieli mano draugai ukrainiečiai! (...) Ukrainai teko likimas apsaugoti ne tik save, bet ir visą Europą nuo V.Putino politikos, kuri labai pavojinga visai Europai! Pastaruosius šešerius metus daug laiko praleidau Ukrainoje, ypač Donbase ir Azovo jūros regione. Tai buvo ne tik profesinė ir visuomeninė veikla, bet ir noras padėti savo šaliai. Ukraina tapo antra mano širdžiai labai artima šalimi po gimtosios Lietuvos, todėl šiuo sunkiu Ukrainai metu sąmoningai čia pasilikau. Visiems draugams Ukrainoje sakau: iki pasimatymo! Saugokite save! Aš taip pat tikiu Ukrainos kariuomenės galia ir labai norėčiau tikėti, kad Vakarai atsibus ir supras, kad visų sankcijų, kurios buvo, yra per mažai, jog sustabdytų Putiną. Reikia tikros viso demokratinio pasaulio Ukrainos veiksmų vienybės prieš bendrą grėsmę ir priešą: V.Putiną ir putinizmą. Šlovė Ukrainai! Šlovė Didvyriams!“ – rašė A.Medalinskas.

Šiame straipsnyje:

karas Ukrainoje