Europos valstybių ir JAV diplomatijos vadovai išreiškė viltį, kad įvyks proveržis link ugnies nutraukimo, tačiau ši viltis labai menka. Kaip portalui kauno.diena.lt sakė Prahos Karolio universiteto dėstytojas, politikos apžvalgininkas Aleksandras Morozovas, Maskvos delegacija eilinį kartą atvyksta su absurdiškų reikalavimų sąrašu, kurio nepriims ne tik ukrainiečiai, bet ir jų Vakarų partneriai.
Kitaip tariant, V. Putinas mėgina toliau tempti gumą, bet šiandien situacija jau nebe ta, kokia buvo prieš kelis mėnesius, kai Donaldas Trumpas mėgino geruoju susikalbėti su Kremliumi – Vašingtonas suprato, kad buvo vedžiojamas už nosies ir labai gali būti, kad JAV prezidentas rusų patyčias priėmė asmeniškai, o tai gręsia labai rimtais nemalonumais V. Putinui. Tokį signalą amerikiečiai pasiuntė ir į Stambulą – gana netikėtai ten pasirodė aršiausias JAV Kongreso „vanagas“ Lindsey Grahamas.
Aišku tai, kad V. Putinas nenori derybų ir toliau reikalaus Ukrainos teritorijų, „denacifikacijų“, „demilitarizacijų“ ir kitų nesąmonių.
– Europos lyderiai labai ilgai skalambijo apie tai, kaip meta iššūkį V. Putinui atvykti į Stambulą, nors visi puikiai žinojo, kad to nebus. Kieno ausims buvo skirtas šis informacinis šaršalas? Europiečių, ukrainiečių, amerikiečių, o gal paties V. Putino?
– Esmė tame, kad buvo pasiektas sutarimas, kad būtina nutraukti ugnį be išankstinių sąlygų. Tai pasiūlė Vašingtonas, tam pritarė Volodymyras Zelenskis, o paskui ir Europos lyderiai. Dėl to V. Putinas buvo priverstas patvirtinti, kad yra pasirengęs pradėti derybas gegužės 15 dieną.
Žinoma, V. Putinas neatvyko, Kremlius ne kartą pareiškė, kad Rusijai apskritai netinka pasiūlymas nutraukti ugnį ir sustabdyti karo veiksmus dabartinėse pozicijose fronte. Nepaisant to, pasaulinės diplomatinės pastangos buvo nukreiptos į tai, kad bent jau priartinti 30-ies dienų paliaubų galimybę. Tam pritarė net Kinija.
Manau, kad Kremlius šias derybas vertina kaip 2022 m. Stambulo derybų tęsinį, o tai reiškia, kad Rusijos delegacija atvyksta su absurdiškų ir niekam nepriimtinų sąlygų sąrašu. Jei taip, Ukrainos pusė turi pilną teisę atsisakyti derybų ir niekas jos nepasmerks. Tai patvirtino ir pranešimai JAV žiniasklaidoje, teigiantys, kad tokios pačios pozicijos laikosi JAV vadovybė.
Aišku tai, kad V. Putinas nenori derybų ir toliau reikalaus Ukrainos teritorijų, „denacifikacijų“, „demilitarizacijų“ ir kitų nesąmonių. Tačiau visai ignoruoti tarptautinių diplomatinių pastangų jis negali sau leisti.
Aleksandras Morozovas/Asmeninio arch. nuotr.
– Berlyno ir Paryžiaus pareiškimai prieš Stambulo susitikimą buvo panašūs į ultimatumą, neva jei Rusija nesiderės, atsakas bus „baisus“, nors neaišku, kas turėta omenyje. Nepanašu, kad V. Putiną labai jaudintų europiečių „ultimatumai“?
– Vertinčiau tai ne tiek kaip ultimatumą, kiek aiškią žinią, kad visi yra lemtingoje sankryžoje ir laikas priimti sprendimą. Jei Kremlius nusprendė atsisakyti paliaubų – seks naujos sankcijos, o Ukraina bus sparčiau apginkluojama. Iš V. Putino pareikalauta diplomatinio „persilaužimo“, bet jis neketina to daryti. V. Putina ketina daryti tą patį, ką darė pastaruosius tris mėnesius – vilkinti laiką ir manipuliuoti situacija.
– Diplomatinio „persilaužimo“ nenusimato, bet štai L. Grahamo vizitas į Stambulą leidžia tikėtis, kad bus pasiektas tikras persilaužimas sankcijų politikoje. Senatorius siūlo padaryti tai, ką reikėjo padaryti jau seniai – smogti sankcijomis trečiosioms šalims, padedančioms Rusijai apeidinėti esamas sankcijas. Paprastai tariant, amerikiečiams pabodo V. Putino triukai.
– Sutinku. L. Grahamo pasirodymas Stambule – ne atsitiktinumas, kaip ir tai, kad NATO valstybių užsienio reikalų ministrų konsultacijos vyksta toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku, kaip ir Rusijos – Ukrainos derybos. Apskritai, pastarojo mėnesio Vakarų valstybių bendravimas rodo, kad yra bendras supratimas, kad V. Putinas veidmainiauja ir tai reikia sustabdyti.
Neabejoju, kad L. Grahamo siūlomas sankcijų paketas, įskaitant ir milžiniškus muitus su Rusija dirbančioms trečiosioms šalims, ne tušti žodžiai, o labai realus veiksmų planas. Beje, jį remia jau apie 70 Kongreso narių, įskaitant respublikonus. Šis paketas pilnai gali virsti tikrove.
V. Putinas anaiptol ne visada adekvačiai vertina situaciją, savo ir priešininko jėgą.
– O Europa prisijungtų prie šių sankcijų? Ne paslaptis, kad, pavyzdžiui, Vidurio Azijos valstybėmis apeinant sankcijas daugiausiai naudojasi būtent europiečių verslai. Tiesą sakant, Europa seniai tai žino ir seniai pati galėjo tai padaryti.
– Manau, kad valstybės tai aptars ir ras sprendimą. Kalba pirmiausia eina apie vakarietiškas prekes, reikalingas Rusijos karo pramonei ir Rusijos strategines prekes, kaip energetiniai ištekliai. Galima neliesti maisto produktų, vaistų ir panašių prekių. Net Kinija parodė, kad valstybiniame lygmenyje įmanoma kontroliuoti šiuos procesus. Žinoma, visada rasis verslininkų, kurie rizikuos apeidinėti sankcijas vardan pelno, bet neabejoju, kad dauguma susijusių valstybių prisijungs prie L. Grahamo siūlomų „antrinių“ sankcijų.
– Taigi, V. Putinas savo laiku neįsiklausė į perspėjimus nežeminti ir nepykdyti D. Trumpo ir padarė būtent tai? Įsivaizdavo, kad yra labai kietas „pacanas“ ir užsirovė ant daug kietesnio?
– Galima sakyti ir taip. D. Trumpas iš tiesų labai stengėsi susikalbėti su V. Putinu, žadėjo susitikti asmeniškai ir net siūlė jam ypatingai palankias paliaubų sąlygas, bet V. Putinas visą tai nubraukė ir labai tikėtina, kad dabar turės už tai sumokėti.
V. Putinas anaiptol ne visada adekvačiai vertina situaciją, savo ir priešininko jėgą. Nebent artimiausiu metu įvyks stebuklas ir Kremliaus elgesys pasikeis, bet tai tikrai būtų tolygu stebuklui. Dabar matome, kad V. Putinas toliau meta iššūkį D. Trumpui. Toliau žaidžia savo žaidimus, toliau demonstruoja, kokia „niekinga“ yra Europa, toliau klejoja apie Ukrainos sunaikinimą ir „didįjį priešą“ Vakaruose ir taip toliau. Už tai gali tekti sumokėti jei ne lemtingą, tai labai didelę kainą.
