Mianmaro kariškiai per pučo numalšinimo metines pagrasino „sunaikinti“ priešininkus

Nuo 2021 metų vasarį įvykdyto pučo, kai, vietos stebėjimo grupės duomenimis, per susidorojimą su kitaminčiais žuvo daugiau kaip 1 700 žmonių, šią Pietryčių Azijos šalį yra apėmęs chaosas.

Visoje šalyje „Liaudies gynybos pajėgų“ kovotojai, dažnai ginkluoti savadarbiais ar primityviais ginklais, nuolat susiremia su chuntos kariais, o kai kurie analitikai teigia, kad kariuomenei sunkiai sekasi efektyviai reaguoti į jų taikomą „smok ir bėk“ taktiką.

Taip pat vyksta kovos su etninėmis sukilėlių grupuotėmis Tailando ir Kinijos pasienyje.

Minas Aungas Hlaingas, vadovavęs kasmetiniam paradui, kuriame buvo demonstruojami tankai, sunkvežimiuose sumontuotos raketos, artilerija ir raitosios pajėgos, pareiškė maždaug 8 000 susirinkusių saugumo darbuotojų, kad kariuomenė išliks tvirta.

Kalbėdamas prieš Ginkluotųjų pajėgų dienos paradą Neipide jis tvirtino, kad kariškiai „daugiau nebesiderės [...] ir iki galo sunaikins“ grupuotes, siekiančias nuversti jų valdžią.

Virš galvų praskrido kariniai lėktuvai, nudažę dangų nacionalinės vėliavos spalvomis – geltona, raudona ir žalia, o valstybinė žiniasklaida rodė, kaip moterys, sustojusios palei į aikštę vedančias gatves, dovanojo žygiuojantiems kariams gėles ir girliandas. 

Remiantis socialinėje žiniasklaidoje paskelbta filmuota medžiaga, Mianmaro komercinėje sostinėje Jangone keliolika žaibiškai susibūrusių protestuotojų prieš chuntą paleido signalinių raketų ir skandavo šūkius.

Kiti socialiniuose tinkluose ragino gyventojus sekmadienio vakarą visoje šalyje rengiamo visuotinio „elektros streiko“ metu išjungti šviesą namuose.

Kruviniausia diena

Ginkluotųjų pajėgų dieną minima vietos pasipriešinimo japonų okupacijai per Antrąjį pasaulinį karą pradžia, ir paprastai šią dieną rengiamas karinis paradas, kuriame dalyvauja svečiai iš užsienio ir diplomatai.

Praėjusiais metais, kai naujasis chuntos vadas Minas Aungas Hlaingas stebėjo paradą, kariai žiauriai susidorojo su žmonėmis, protestavusiais prieš perversmą, per kurį buvo nušalinta Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či) vyriausybė.

Vietos stebėsenos grupės duomenimis, tai buvo kruviniausia kariuomenės susidorojimo su prodemokratiniais mitingais diena, per kurią žuvo apie 160 protestuotojų ir kuri sulaukė plataus tarptautinio pasmerkimo.

Chunta tampa vis labiau izoliuota, o vienintelis užsienio lyderis, apsilankęs Mianmare po pučo, yra Kambodžos autokratas Hunas Senas.

Sekmadienį Minas Aungas Hlaingas apkaltino neįvardytus „užsienio agresorius“ veikiant prieš kariuomenę ir paragino ginkluotąsias pajėgas išlikti vieningas prieš „vidaus ir išorės piktadarybes“.

Chuntos atstovas Zawas Minas Tunas (Zavas Minas Tunas) sakė, kad šių metų parade laukta Rusijos gynybos ministro pavaduotojo, tačiau jis negalėjo atvykti dėl „šalies reikalų“. Rusija yra stambi ginklų tiekėja ir Mianmaro chuntos sąjungininkė.

Vienas Jungtinių Tautų teisių ekspertas vasarį pareiškė, kad Kinija ir Rusija, taip pat Serbija toliau tiekia Mianmaro chuntai ginklus, įskaitant naikintuvus ir šarvuočius.

Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos, taip pat Australija, Kanada, Naujoji Zelandija ir Jungtinė Karalystė paragino kariuomenę „nutraukti smurtą ir atkurti Mianmaro kelią į demokratiją“.

Bendrame pareiškime valstybės taip pat raginamos „nedelsiant“ nutraukti ginklų ir karinės įrangos pardavimą ar perdavimą Mianmaro chuntai.

JAV ir JK penktadienį paskelbė naujų sankcijų Mianmaro kariuomenei.

Šių priemonių imtasi praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV pareiškė padariusios išvadą, kad Mianmaro kariuomenė vykdė genocidą prieš daugiausia musulmonišką rohinjų mažumą.