Šalies kariuomenė ir Rusijos grupuotės „Africa Corps“ samdiniai kovoja su su „al Qaeda“ siejamais džihadistais bei separatistais, balandį pradėjusiais bendrą puolimą prieš chuntos vyriausybę.
„Civiliams tenka didžiausia našta dėl Malio chuntos nesugebėjimo pažaboti smurtaujančių savo pajėgų ir sąjungininkų“, – ataskaitoje teigė HRW aukšto rango Sahelio regiono tyrėja Ilaria Allegrozzi.
Organizacija išsamiai aprašė, kaip kariuomenė ir „Africa Corps“ gegužės–rugpjūčio mėnesiais armijos bazėje Sevarės mieste, esančiame Mopčio regione, metaliniame konteineryje laikė daugybę sulaikytųjų, iš kurių daugelis buvo kankinami.
HRW apklausė keturis buvusius sulaikytuosius, kurie pasakojo, kad maždaug 20 m ilgio jūriniame konteineryje nebuvo langų, tualeto, prausimosi vietų ar vėdinimo sistemos, o menko ir prastos kokybės maisto jie gaudavo vos kartą per dieną.
„Karštis buvo nepakeliamas. Pirmąją dieną buvome 27, bet vėliau mūsų skaičius viršijo 70 žmonių, – sakė 32 metų buvęs sulaikytasis. – Gamtinius reikalus atlikdavome į kibirą, jis visada buvo pilnas ir bėgo per viršų ant grindų.“
Vienas iš sulaikytųjų pasakojo, kaip rusų kariai jį ne kartą skandino vandens statinėje, o vėliau „atgaivindavo elektros šoku ir vėl skandindavo“.
„Jie degino mano sėdmenis karštu plastiku, o ant nugaros padegė audinį“, – pasakojo jis.
Kiti du pranešė buvę pririšti prie lovos: vienas buvo mušamas, o kitas patyrė įvairių žiaurumų, įskaitant elektros srovės paleidimą į lytinius organus.
Vyrai teigė, kad po kankinimų konteineryje mirė keli žmonės.
Drono smūgis
HRW taip pat pateikė išsamią informaciją apie rugsėjo 16 dieną įvykdytą numanomą drono smūgį viename kaime, esančiame Mopčio regione, ir apklausė tris liudininkus.
Liudininkų teigimu, su „al Qaeda“ susijusi grupuotė JNIM („Paramos islamui ir musulmonams grupė“) gyvenvietėje turi bazę, tačiau tarp nukentėjusiųjų jos narių nebuvo.
Jie pasakojo, kad kaimo gyventojai buvo susirinkę prie medžio, kur vienas vyras teikė interneto prieigą per „Starlink“ sistemą, kuria dažnai naudojasi ir JNIM.
Per smūgį žuvo aštuoni vyrai, dar šeši buvo sužeisti.
HRW pranešė spalio pradžioje išsiuntusi laiškus Malio ir Rusijos gynybos ministrams, tačiau atsakymo negavusi.
Rengdama ataskaitą HRW teigė apklaususi ne tik liudininkus ir sulaikytuosius, bet ir aštuonis nevyriausybinių organizacijų atstovus.
Nuo 2012-ųjų Malį krečia rimta saugumo krizė, kurią ypač kursto džihadistų, nusikalstamų grupuočių ir ginkluotų separatistų smurtas.
Valdančioji Malio chunta, į valdžią atėjusi po dviejų vienas po kito įvykdytų perversmų 2020 ir 2021 metais, nusisuko nuo buvusios kolonijinės valdytojos Prancūzijos ir suartėjo su Rusija.
(be temos)
(be temos)