Tokius komentarus Xi Jinpingas išsakė praėjus beveik dviem savaitėms nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ir JT pranešus, jog dėl karo iš savo šalies pasitraukusių ukrainiečių skaičius perkopė 2 mln. – tai yra sparčiausiai auganti pabėgėlių krizė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Vis dėlto Pekinas atsisakė pasmerkti savo glaudžios partnerės Rusijos pradėtą invaziją į Ukrainą. Xi Jinpingas sakė norįs, kad „abi pusės išlaikytų derybų postūmį, įveiktų sunkumus ir toliau kalbėtųsi siekdami rezultatų... ir užkirstų kelią didelio masto humanitarinei krizei“, nurodoma valstybinio transliuotojo CCTV pranešime.

„Norėtume paraginti laikytis kuo didesnio santūrumo, kad būtų išvengta didelio masto humanitarinės krizės“, – perspėjo kinų lyderis.

Anot Xi Jinpingo, „dabartinė padėtis Ukrainoje kelia didelį nerimą“, o Pekinas „apgailestauja, kad Europos žemyne atsinaujino karas“.

Kinija taip pat pažadėjo siųsti humanitarinę pagalbą Ukrainai.

Pirmadienį kinų užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I) žurnalistams sakė, kad jo šalis pasirengusi padėti tarpininkauti taikos deryboms. Vis tik ministras pabrėžė, jog Pekino ir Maskvos draugystė tebėra „tvirta kaip uola“, nors Rusijos vykdomas įsiveržimas išprovokavo tarptautinį pasmerkimą.