Rusija „sudavė oro smūgį Tarptautiniam taikos palaikymo ir saugumo centrui“ maždaug už 40 km į šiaurės vakarus nuo Lvivo, savo patvirtintoje „Facebook“ paskyroje pranešė Lvivo srities administracijos vadovas Maksymas Kozyckis.
Ten buvo Ukrainos pajėgų mokymo centras, kuriame dirbo užsienio instruktoriai, įskaitant instruktorius iš Jungtinių Valstijų ir Kanados.
Jame taip pat vykdavo bendros ukrainiečių karių ir NATO sąjungininkų pratybos.
Užsienio kariai Ukrainą paliko prieš Rusijai pradedant invaziją į savo kaimynę vasario 24-ąją.
Pasak M. Kozyckio, buvo paleistos aštuonios raketos.
Ukrainos karinių oro pajėgų Vakarų vadavietė feisbuke pranešė, kad oro gynybos sistemos sunaikino dvi sparnuotąsias raketas, atskridusias iš pietryčių, „tikriausiai iš Azovo arba Juodosios jūros vandenų“.
Informacijos apie aukas nėra.
Prasidėjus Rusijos invazijai daug ukrainiečių pabėgo į santykinai saugų Lvivą.
Šis miestas, esantis netoli Europos Sąjungos narės Lenkijos, taip pat yra tranzito centras išvykstantiems iš Ukrainos žmonėms.
Tuo metu Vakarų Ukrainoje esančio Ivano Frankivsko meras sakė, kad į miesto oro uostą irgi buvo nukreiptas smūgis.
„Preliminariais duomenimis, šį rytą sprogimai įvyko per išpuolį oro uoste“, – feisbuke pranešė meras Ruslanas Marcinkivas.
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) šeštadienį patvirtino sprendimą skirti dar 200 mln. dolerių vertės (daugiau kaip 183 mln. eurų) vertės karinę pagalbą Ukrainai.
Tą pačią dieną Rusija pareiškė, kad jos pajėgos gali pradėti taikytis į Vakarų ginkluotės siuntas Ukrainoje. Anot Maskvos, ginklus gabenančios kolonos būtų „teisėti taikiniai“.
Vasario 12 dieną Jungtinės Valstijos pranešė, kad iš Ukrainos atšaukė 150 savo instruktorių, tačiau nenurodė, kur jie buvo perkelti ir koks bendras JAV instruktorių skaičius.
Ukraina: apšaudytame karių rengimo centre – ne tik ukrainiečiai
„Sky News“ skelbia atnaujintą informaciją apie Rusijos kariuomenės raketų ataką prieš karinę bazę greta Lvivo.
Pranešama, kad Javorivo Tarptautiniame taikos palaikymo ir saugumo centre atakos metu buvo ne tik ukrainiečių, bet ir užsienio karių.
„The Guardian“ rašo, kad Tarptautinis taikos palaikymo ir saugumo centras, esantis Lvivo srityje, į kurį buvo smogta ankstyvą sekmadienio rytą, jau seniai stebimas Kremliaus, o Rusijos žiniasklaida anksčiau teigė, kad tai yra slapta NATO bazė Ukrainoje.
„The Guardian“ aiškina, kad bazė pastaruoju metu buvo patobulinta tarptautinėmis karinėmis pastangomis, įskaitant JAV, Kanados, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos ir Lietuvos kariuomenės narius, kurie padėjo mokyti Ukrainos kariuomenę.
Žuvo 35 žmonės
Rusijai smogus netoli vakarinio Ukrainos Lvivo miesto įsikūrusiai karinei bazei, žuvo 35 žmonės, sekmadienį pranešė Lvivo srities administracijos vadovas Maksymas Kozyckis.
„Turiu paskelbti, kad, deja, netekome dar daugiau didvyrių: per Tarptautinio taikos palaikymo ir saugumo centro apšaudymą žuvo 35 žmonės“, – platformoje „Telegram“ parašė M. Kozyckis.
Anksčiau skelbta, kad žuvo devyni žmonės, o dar 57 asmenys buvo sužeisti.
Kai kurie sužeistieji nugabenti į Lvivo ligonines, nurodė miesto meras Andrijus Sadovyjus.
Būtina imtis veiksmų, kad tai būtų sustabdyta. Uždarykite dangų!
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas kiek anksčiau pranešė, kad Tarptautiniame taikos palaikymo ir saugumo centre, į kurį naktį į sekmadienį pataikė Rusijos raketos, dirba užsienio instruktoriai, nors neaišku, ar jų buvo ten atakos metu.
Tarptautinis taikos palaikymo ir saugumo centras įsikūręs Javorive maždaug už 40 km į šiaurės vakarus nuo Lvivo ir apie 20 km nuo Lenkijos sienos.
Ten buvo Ukrainos pajėgų mokymo centras, kuriame dirbo užsienio instruktoriai, įskaitant instruktorius iš Jungtinių Valstijų ir Kanados.
Jame taip pat vykdavo bendros ukrainiečių karių ir NATO sąjungininkų pratybos.
Užsienio kariai Ukrainą paliko prieš Rusijai pradedant invaziją į savo kaimynę vasario 24-ąją.
Vasario 12 dieną Jungtinės Valstijos pranešė, kad iš Ukrainos atšaukė 150 savo instruktorių, tačiau nenurodė, kur jie buvo perkelti ir koks bendras JAV instruktorių skaičius.
O. Reznikovas pasmerkė bombardavimą kaip „naują teroristinį išpuolį prieš taiką ir saugumą netoli ES ir NATO sienos“ ir paragino įvesti neskraidymo zoną.
„Būtina imtis veiksmų, kad tai būtų sustabdyta. Uždarykite dangų!“ – rašė jis.
V. Zelenskis: Okupantai negali mūsų užkariauti
Kovo 12-osios vakarą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėl viešai kreipėsi į žmones.
Jis paragino Ukrainos regionus, įskaitant Rusijos pajėgų užimą Chersoną, neiti Donecko ir Luhansko keliu. Šiuose rytiniuose regionuose prorusiški separatistai pradėjo kovoti su Ukrainos vyriausybės pajėgomis 2014 metais.
„Okupantai negali mūsų užkariauti. Jie neturi tokios jėgos. Neturi tokios dvasios. Jie remiasi tik smurtu. Tik teroru. Tik ginklais, kurių turi daug. Tačiau okupantai neturi natūralaus pagrindo normaliam gyvenimui. Tam, kad žmonės jaustųsi laimingi. Ir svajotų. Jie nepajėgūs normaliam gyvenimui. Visur, kur Rusija žengė svetimoje žemėje, svajonės žlugo.
Okupantai Chersono apskrities teritorijoje kartoja liūdną pseudorespublikų įkūrimo modelį. Šantažuoja vietinius vadovus, daro spaudimą deputatams. Noriu kreiptis į kelis veikėjus, kuriems neužteko proto atsisakyti kalbėtis su okupantais. Jei kas nors iš jūsų susivilios okupantų pažadais ir pasiūlymais, jūs taip pasirašysite sau mirties nuosprendį.
Nuosprendį pasekti likimu 12 tūkst. okupantų, kurie jau patyrė, kodėl negalima įsiveržti į Ukrainą. Mes – sąžiningi žmonės, o ne Rusijos gynybos ministerija, kuri meluoja visiems – milijonams savo šalies piliečių ir net Rusijos vadovui. Todėl kalbu tiesiai šviesiai: dar reikia laikytis ir kovoti“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.
Prieš pradėdama invaziją į Ukrainą vasario mėnesį Rusija pripažino apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko respublikų nepriklausomybę. Maskva pareiškė turinti apginti šiuos separatistinius regionus ir reikalauja, kad juos pripažintų ir Ukraina.
„Ukraina išlaikys šį išbandymą. Mums reikia laiko, kad sulaužytume šią karo mašiną, atėjusią į mūsų žemę“, – pareiškė jis.
Melitopolyje paskirtas naujas meras
Rusijos kariškiai okupuotame pietryčių Ukrainos Melitopolio mieste, kaip įtariama, pagrobus merą Ivaną Fiodorovą, paskyrė naują miesto vadovą, praneša Ukrainos žiniasklaida, taip pat CNN ir BBC.
Manoma, kad naujai paskirta Melitopolio merė yra buvusi miesto tarybos narė Galina Danilčenko.
V. Zelenskis šeštadienį patvirtino, kad I.Fedorovą pagrobė ir sulaikė 10 ginkluotų Rusijos pajėgų vyrų grupė.
„Akivaizdu, kad tai yra įsibrovėlių silpnumo ženklas... Jie perėjo prie naujos teroro stacijos, kai stengiasi fiziškai likviduoti teisėtos Ukrainos vietos valdžios atstovus“, – kalbėjo jis.
Černobylio atominė elektrinė veikia naudodama generatorius
Kovo 9 d. per Rusijos ataką sugadintos Černobylio atominės elektrinės elektros sistemos remontas tebevyksta, nes dabar atominė elektrinė yra priklausoma nuo išorinių dyzelinių generatorių, kurie palaiko reaktorių darbą, šeštadienį pranešė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA).
Rusijos branduolinės agentūros „Rosatom“ generalinis direktorius Aleksejus Lichačiovas sakė TATENA, kad papildomas kuras atvežtas kovo 11 d.
Luhansko regione apšaudyti daugiabučiai
Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba praneša„ kad Luhanso regione okupantai apšaudė miestų daugiabučius, kilo masiniai gaisrai. Neoficialiais duomenimis, nukentėjo per 60 pastatų, įskaitant individualius namus ir daugiabučius.
Nušauti iš Kijivo regiono bėgę civiliai
Ukrainos gynybos ministerija praneša, kad bėgdami iš Kijivo regiono buvo nušauti 7 civiliai žmonės, tarp kurių – moteris ir vaikas, praneša CNN.
„Rusijos kariai ėmė šaudyti į moterų ir vaikų koloną Kijivo regione, kurie mėgino evakuotis per anksčiau suderintą humanitarinį koridorių. Šio brutalaus akto rezultatas – 7 žuvusieji. Vienas iš jų – vaikas“, – teigia Ukrainos gynybos ministerija.
Scanpix nuotr.
Ukrainoje įsteigtas Koordinacinis elgesio su karo belaisviais štabas
Ukrainos vyriausybė įsteigė koordinacinį elgesio su karo belaisviais štabą, kurio vadove paskirta vicepremjerė, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk.
Tai sekmadienį pranešė leidinys „Ukrainskaja pravda“, remdamasis vyriausybės nutarimu.
Štabe dirbs profilinių ministerijų, jėgos žinybų atstovai ir prezidento biuro vadovo patarėjas.
V. Zelenskis pareiškė, jog į nelaisvę paimtų okupantų rusų skaičius jau pasiekė tokį lygį, kad šio klausimo nebegalima palikti iki karo veikusioms struktūroms, todėl nutarta įsteigti Koordinacinį elgesio su karo belaisviais štabą.
Scanpix nuotr.
Rusijos žmogaus teisių įgaliotinė Tatjana Moskalkova anksčiau pareiškė esanti pasirengusi dalyvauti apsikeitimo karo belaisviais procese.
Ukraina: tiriama daugiau kaip 1,7 tūkst. Rusijos karo nusikaltimų
Jau tiriama daugiau kaip 1,7 tūkst. Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje. Tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova.
„Prokuratūra fiksuoja kiekvieną RF karo nusikaltimą mūsų žemėje – dabar jau tiriama 1 717 nusikaltimų“, – pabrėžė pareigūnė.
Iš jų 1 059 susiję su karo įstatymų ir papročių pažeidimais.
I.Venediktova priminė, kad Rusijos agresijos įrodymai renkami bendroje valstybinėje platformoje „warcrimes.gov.ua“.
„Jeigu jūs tapote liudininku ar auka, turite nuotraukų ar vaizdo įrašų – prisijunkite prie mūsų teisingumo fronto“, – paragino Ukrainos generalinė prokurorė.
Kaip pranešė naujienų agentūra UNIAN, kovo 9 d. duomenimis, Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje jau tiria keturios Europos šalys.
JK piliečiams, priglaudusiems pabėgėlius iš Ukrainos, kas mėnesį bus mokama po 350 svarų
Didžiosios Britanijos vyriausybė kas mėnesį mokės po 350 svarų sterlingų (apie 418 eurų) šalies gyventojams, organizacijoms ir bendruomenėms, priglausiantiems pabėgėlius iš Ukrainos. Tai sakoma sekmadienį Jungtinės Karalystės ministrų kabineto tinklalapyje paskelbtame pranešime.
Pabrėžiama, kad pagal naująją pabėgėlių priėmimo schemą į šalį galės patekti visi Ukrainos piliečiai, o ne tik tie, kurių giminės jau gyvena Didžiojoje Britanijoje. Rėmėjai – fiziniai asmenys, labdaros organizacijos ir bendruomenės – galės pasiūlyti ukrainiečiams savo pastogę arba sumokėti už atskirą butą, kuriame apsigyvens pabėgėliai.
Rėmėjai turės įsipareigoti rūpintis pabėgėliais ne mažiau kaip pusę metų. Planuojama, kad kovo 14 d. bus paleistas tinklalapis, kuriame norintys priglausti ukrainiečius britai galės oficialiai tai įforminti. Ukrainiečiai, kuriems pavyks patekti į JK pagal naująją schemą, galės gyventi šalyje trejus metus, įsidarbinti ir naudotis valstybės paslaugomis.
„Karas Ukrainoje sukrėtė visą pasaulį, kadangi šimtai tūkstančių nekaltų žmonių buvo priversti palikti savo namus ir visus, kuriuos jie mylėjo. JK stovi petys į petį su Ukraina niūriausiu jos istorijos laikotarpiu, šalies visuomenė suvokia būtinybę kuo daugiau ukrainiečių kuo greičiau nugabenti į saugią vietą. Aš raginu žmones visoje šalyje prisijungti prie nacionalinių pastangų ir pasiūlyti pagalbą mūsų draugams ukrainiečiams. Mes kartu galime suteikti saugų būstą tiems, kurio jiems nepaprastai reikia“, – pareiškė Didžiosios Britanijos gyvenamųjų namų statybos, regionų plėtros ir vietos savivaldos sekretorius Michaelas Gove`as.
JK valdžios duomenimis, iki šiol ukrainiečiams išduota apie 1 tūkst. leidimų įvažiuoti į Didžiąją Britaniją, nors jau gauta daugiau kaip 20 tūkst. prašymų. Opozicija ir žiniasklaida griežtai kritikuoja konservatorių vyriausybę už tai, kad pagalba pabėgėliams iš Ukrainos teikiama pernelyg lėtai, o įvažiuojantieji į šalį turi įforminti pernelyg daug dokumentų.
Ukraina praneša, kad jau nukauta daugiau kaip 12 tūkst. Rusijos kareivių
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas sekmadienį pranešė, kad nuo vasario 24 d. jau nukauta daugiau kaip 12 tūkst. Rusijos kareivių.
Taip pat sunaikinti 374 tankai, 1 226 šarvuotieji transporteriai, 140 artilerijos sistemų, sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo „Facebook“ paskyroje.
Jo duomenimis, taip pat sunaikintos 62 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 34 priešlėktuvinės gynybos priemonės, 74 lėktuvai, 86 sraigtasparniai, 600 automobilių technikos vienetų, trys laivai, 60 degalų cisternų, septynios bepilotės skraidyklės.
„Duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina labai intensyvūs kovos veiksmai“, – pabrėžė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovai.
Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Pagrobė dar vieno Ukrainos miesto merą
Yevhenas Matvijivas yra jau antras pagrobtas Ukrainos miesto meras per Rusijos sukelto karo laikotarpį, praneša „The Kyiv Independent“. Jis yra Rusijos karių okupuoto Dniprorudnės miesto meras.
„Šandien Rusijos karo nusikaltėliai pagrobė dar vieną demokratiškai išrinktą Ukrainos merą, Dnieprorudnės miesto vadovą Jevheną Matvejevą. Nesulaukę jokio vietos gyventojų palaikymo, okupantai pereina prie teroro. Raginu visas valstybes ir tarptautines organizacijas sustabdyti Rusijos terorą prieš Ukrainą ir demokratiją“, – tviteryje skelbia Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Yevhenas Matvijivas
Primename, kad Ukrainos pietinio Melitopolio miesto meras penktadienį buvo pagrobtas Rusijos okupacinių pajėgų.
„Dešimties okupantų grupė pagrobė Melitopolio merą Ivaną Fedorovą, – sakoma Ukrainos parlamento „Twitter“ žinutėje. – Jis atsisakė bendradarbiauti su priešu.“
Pranešime sakoma, kad meras buvo pagrobtas, kai dalyvavo pasitarime Melitopolio aprūpinimo klausimų miesto krizių centre.
Vėlai penktadienį paskelbtu vaizdo pranešimu V. Zelenskis patvirtino pagrobimo faktą ir vadino I. Fedorovą „meru, kuris drąsiai gina ukrainą ir savo bendruomenės narius“.
J. Stoltenbergas: Rusija gali panaudoti Ukrainoje cheminį ginklą
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas griežtai įspėjo Rusiją, kad ši nesigriebtų prieš Ukrainą masinio naikinimo ginklo.
Rusija pastaruoju metu skelbia absurdiškus pareiškimus apie biologinio ir cheminio ginklo laboratorijas Ukrainos teritorijoje.
„Dabar, kai pateikti šie melagingi teiginiai, turime išlikti budrūs, nes gali būti, kad pati Rusija ketina panaudoti cheminį ginklą ir todėl skleidžia šį melą, – pareiškė Aljanso vadovas sekmadienį paskelbtame interviu Vokietijos laikraščiui „Welt am Sonntag“. – Tai būtų karo nusikaltimas“.
Kremlius ieško „melagingų dingsčių, kad pateisintų tai, ko neįmanoma pateisinti“, sakė J. Stoltenbergas.
„Mano žinia prezidentui Putinui yra aiški: nutraukite šį karą, išveskite visas pajėgas ir ryžkitės diplomatijai“, – pridūrė NATO generalinis sekretorius.
Kyjivas ruošiasi blokadai: maisto sukaupta dviem savaitėms
Du milijonai Ukrainos sostinės gyventojų, kurie nepasitraukė iš miesto, neliks vieni, jei padėtis dar labiau pablogės. Tai sekmadienį pareiškė Kyjivo valstybinės miesto administracijos atstovai.
Pasak jų, Kyjive sukauptų maisto atsargų turėtų pakakti dviem savaitėms.
„Miestas pasiruošė galimiems veiksmams blokados atveju. Tie du milijonai kyjiviečių, kurie nepaliko savo namų, neliks vieni, jei padėtis dar labiau pablogės. Sostinės valdžia, bendradarbiaudama su verslu, padarė visa, kad veiktų parduotuvės ir vaistinės, o kainos jose būtų prieinamos“, – sakoma Kyjivo valstybinės miesto administracijos pranešime.
Jame pažymima, kad miestas dėkingas partneriams Ukrainoje ir užsienyje, kurie per labai trumpą laiką aprūpino dideles ir mažas parduotuves būtiniausiomis prekėmis, organizavo jų tiekimą beveik be pertrūkių.
„Be to, sostinėje mokamas darbo užmokestis ir pensijos, todėl prašome Kyjivo gyventojus, jei leidžia galimybės, ne tik pirkti visa, kad reikalinga, parduotuvėse, bet ir mokėti už komunalines paslaugas, kurios teikiamos be apribojimų. Taip pat padėkite tiems, kurie šalia“, – paragino miesto vadovybė.
Scanpix nuotr.
Ukraina: per Rusijos kariuomenės atakas Mykolajive žuvo devyni žmonės
Per Rusijos kariuomenės atakas Ukrainos mieste Mykolajive žuvo devyni žmonės. Tai pranešė Mykolajivo srities gubernatorius Vitalijus Kimas.
Nepriklausomi šaltiniai dar negali patvirtinti šios informacijos.
Ukrainos pietuose esančiame mieste, kuriame gyvena apie 500 tūkst. žmonių, jau kelias dienas vyksta įnirtingi mūšiai. Jei Rusijos pajėgos užimtų Mykolajivą, joms atsivertų sausumos kelias į didžiausią Ukrainos uostamiestį Odesą, kuri būtų atkirsta nuo likusios šalies dalies.
Izraelio diplomatijos vadovas pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą
Izraelio užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas (Jairas Lapidas) sekmadienį pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą ir paragino Maskvą nutraukti išpuolius bei užbaigti konfliktą.
Tai yra vienas iš griežčiausių Izraelio pareigūnų pareiškimų nuo karo pradžios. Šias pastabas Y. Lapidas išsakė viešėdamas Rumunijos sostinėje Bukarešte, kur susitiko su rumunų kolega.
Nuo vasario 24 dienos, kai Rusija užpuolė Ukrainą, Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas (Naftalis Benetas) vengė aiškiai pasmerkti invaziją, akcentuodamas tvirtus Izraelio ryšius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu.
Žydų valstybė išreiškė paramą ukrainiečiams ir nusiuntė Ukrainai humanitarinės pagalbos, o N. Bennetas, prieš savaitę lankęsis Kremliuje, pasisiūlė tarpininkauti deryboms tarp Maskvos ir Kyjivo.
Tačiau Izraelis su Maskva palaiko svarbius gynybinius ryšius, ypač atsižvelgiant į rusų pajėgų buvimą kaimyninėje Sirijoje.
Izraeliečių pareigūnai sako glaudžiai derinantys veiksmus su Rusija, kai rengia antskrydžius prieš iraniečių taikinius Sirijoje.
Turkija prašo Maskvos pagalbos evakuoti jos piliečius iš Mariupolio
Turkija paprašė Rusijos padėti evakuoti Turkijos piliečius, įstrigusius apgultame Mariupolio mieste pietų Ukrainoje, sekmadienį žurnalistams sakė turkų užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čahušohlu).
„Kalbėjomės su juo (Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu) ir paprašėme jo pagalbos evakuojant mūsų piliečius iš Mariupolio“, – sakė M. Cavusoglu.
Šeštadienį Ukraina pranešė, kad Mariupolį apsupusios Rusijos pajėgos apšaudė miesto mečetę, kurioje buvo pasislėpę apie 80 civilių, įskaitant kelis Turkijos piliečius.
Užsienio reikalų ministras sakė, kad mečetės imamas „nepatvirtino“ šių pranešimų.
„Jis sakė, kad teritorija buvo apšaudyta raketomis ir sviediniais“, – nurodė turkų URM vadovas.
M. Cavusoglu komentarai yra pirmoji oficiali Ankaros reakcija į incidentą.
Mes remiame Ukrainos teritorinį vientisumą, tačiau humanitariniais tikslais turime bendradarbiauti su abiem veikėjais.
Daug dienų vykdomą Mariupolio uostamiesčio apgultį Ukraina vadina „humanitarine katastrofa“; per 12 dienų žuvo daugiau kaip 1 500 civilių gyventojų.
Vietos turkų bendruomenės pareigūnas šeštadienį paneigė, kad mečetė buvo rusų taikinys.
M. Cavusoglu sakė, kad turkų valdžios institucijos „prarado ryšį“ su Turkijos piliečiais Mariupolyje „po to, kai sugriuvo visa infrastruktūra“.
Ankara pasidalijo informacija su Rusija ir „išsiuntė į regioną savo autobusų, tačiau jie negali įvažiuoti į miesto vidų“, pridūrė ministras.
Ankara pirmą kartą patvirtino, kad mečetėje buvo Turkijos piliečių, tačiau nenurodė jų skaičiaus.
„Mes remiame Ukrainos teritorinį vientisumą, tačiau humanitariniais tikslais turime bendradarbiauti su abiem veikėjais“, – sakė M. Cavusoglu.
Popiežius Pranciškus: žudynės Ukrainoje privalo liautis
Popiežius Pranciškus paragino nutraukti žudynes ir „nepriimtiną ginkluotą puolimą“ Ukrainoje, į kurią praėjusį mėnesį įsiveržė Rusija.
Kalbėdamas po sekmadienio „Viešpaties angelo“ maldos Vatikane jis pasmerkė „barbarišką“ vaikų ir civilių žudymą ir pridūrė: „Dievo vardu... sustabdykite šias žudynes“.
Scanpix nuotr.
Varšuva: Rusijos cheminis ginklas kare Ukrainoje pakeistų žaidimo taisykles
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) sekmadienį pareiškė, kad Maskvos cheminio ginklo panaudojimas per invaziją į Ukrainą „pakeistų žaidimo taisykles“, ir tada reikėtų, kad NATO iš naujo apsvarstytų savo poziciją.
Jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „panaudos kokius nors masinio naikinimo ginklus, (tai) iš esmės pakeistų žaidimo taisykles... glaudiems aljansams“, sakė A. Duda BBC televizijai.
Tokiu atveju NATO, į kurią Lenkija įstojo 1999 metais, turėtų rimtai apsvarstyti savo tolesnius veiksmus, pridūrė prezidentas.
Tada tai tampa pavojinga ne tik Europai, ne tik mūsų Europos daliai, bet ir visam pasauliui.
„Nes tada tai tampa pavojinga ne tik Europai, ne tik mūsų Europos daliai, bet ir visam pasauliui“, – pridūrė jis, kalbėdamas lenkiškai. Varšuva: cheminis ginklas kare Ukrainoje „iš esmės pakeistų žaidimo taisykles“.
Jo pasisakymas buvo verčiamas į anglų kalbą.
A. Dudos manymu, V. Putinas griebsis bet kokių priemonių, ypač dėl to, kad jis jau pralaimėjo šį karą „politiškai“, o kariniu požiūriu nebegali jo laimėti.
Remdamasis ekspertų skaičiavimais, A. Duda sakė, kad karo metu Ukrainą gali palikti iki penkių milijonų pabėgėlių, iš kurių pusė atsidurs Lenkijoje.
Nuo vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Lenkija iki šiol priėmė beveik 1,7 mln. pabėgėlių.
„Daugiau nei pusė visų Ukrainą palikusių pabėgėlių yra Lenkijoje. Taigi, jei jų yra 5 milijonai, įsivaizduokite, kad mes sulauksime 2,5 milijono“, – kalbėjo A. Duda.
„Man sunku tai įsivaizduoti. Todėl mums reikia paramos čia, vietoje. Mums reikia geranoriškos pagalbos, finansinės paramos“, – pridūrė jis.
Scanpix nuotr.
Žmonės protestuoja prieš okupantus
Rusijos pajėgų užimtuose Chersono ir Berdiansko miestuose Ukrainoje sekmadienį tūkstančiai žmonių išėjo į gatves protestuodami prieš okupantų veiksmus ir jų primetamą valdžią.
„Keliauk namo, kol gyvas“. „Ukraina aukščiau už viską“, „Šlovė tautai – mirtis priešams“, „Rusų kareivi, eik na...“, „ Chersonas yra Ukraina“ – skanduotėmis į Rusijos karius kreipiasi miestų gyventojai.
Žmonės mitinguoja, nors aplink stovi dešimtys ginkluotų Rusijos kareivių.
Rusijoje per protestus prieš karą Ukrainoje sulaikyta daugiau nei 800 žmonių
Rusijoje sekmadienį sulaikyta daugiau nei 800 žmonių, protestavusių prieš jau trečią savaitę besitęsiantį Maskvos karą Ukrainoje.
Teisėsaugos veiksmus per demonstracijas stebinti grupė „OVD-Info“ pranešė, kad policija per demonstracijas 37 Rusijos miestuose sulaikė 817 žmonių.
Vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas, dalyvavęs proteste sostinėje Maskvoje, matė mažiausiai tuziną areštuotų žmonių. Pasak jo, policija išveža visus, neturinčius žiniasklaidos akreditacijos dokumentų.
Žurnalistas matė, kaip policijos pareigūnai išsivedė jauną moterį, skandavusią: „Taiką pasauliui“.
Kai kurie riaušių policijos pareigūnai ant šalmų turėjo ženklą „Z“, nuspalvintą Rusijos vėliavos spalvomis, sakė AFP reporteris.
Ši raidė, matoma ant Rusijos tankų ir transporto priemonių Ukrainoje, tapo paramos simboliu tam, ką Maskva vadina „specialia karine operacija“.
Scanpix nuotr.
Maskvos teisėsauga sekmadienio vakarą pranešė sulaikiusi apie 300 žmonių sostinės centre dėl viešosios tvarkos pažeidimų.
Rusijos antrame didžiausiame Sankt Peterburgo mieste AFP žurnalistas matė taip pat keletą suėmimų. Vieną iš protestuotojų pareigūnai vilko žeme.
Mieste policija uždarė centrinį Nevskio prospektą, kur stovėjo keliolika pareigūnų furgonų.
Remiantis naujienų agentūra AFP, buvo suimti keli žurnalistai.
Geltona kepure ir mėlynu paltu apsirengusi 20-metė Kristina sakė, kad „išreiškia protestą“ vilkėdama Ukrainos vėliavos spalvų drabužiais.
„Baisu išeiti į lauką, aišku, jie sulaiko visus. Daugelis mano draugų buvo sulaikyti pastarosiomis dienomis, kai kurie net buvo pašalinti iš universiteto“, – AFP sakė ji.
Praėjusį savaitgalį policija areštavo daugiau nei 5 tūkst. protestuotojų visoje Rusijoje.
Protestuotojams už dalyvavimą gatvių protestuose gresia baudos ir laisvės atėmimas.
„OVD-Info“ teigimu, nuo vasario 24 dienos iš viso per antikarinius mitingus visoje šalyje sulaikyti jau 14 849 asmenys.
Ukrainoje nušautas amerikiečių žurnalistas
Kijevo šiaurės vakariniame priemiestyje Irpinėje sekmadienį buvo nušautas vienas JAV žurnalistas, o dar vienas buvo sužeistas, naujienų agentūrai AFP sakė medikai ir liudininkai.
Ukrainos teritorinės gynybos savanoris chirurgas Danylo Šapovalovas sakė, kad vienas iš amerikiečių mirė iš karto ir kad kitą jis gydė.
AFP žurnalistai Irpinėje matė aukos kūną.
Trečioji auka, ukrainietis, važiavęs tame pačiame automobilyje kaip ir amerikiečiai, taip pat buvo sužeistas.
Ukrainos pareigūnai dėl šaudymo apkaltino Rusijos pajėgas, tačiau tikslios įvykio aplinkybės neaiškios. AFP žurnalistai girdėjo apylinkėse šaulių ginklų ir artilerijos ugnį.
„Į automobilį buvo šaudoma. Jame buvo du žurnalistai ir vienas mūsiškis (ukrainietis)", – AFP sakė D. Šapovalovas.
„Mūsiškis vaikinas ir žurnalistas sužeisti, suteikiau jiems pirmąją pagalbą, kitam vaikinui buvo sužeistas kaklas, jis iš karto mirė“, – nurodė jis.
Pas žuvusį amerikiečių žurnalistą rasti dokumentai rodo, kad jis yra 50-metis vaizdo dokumentikos kūrėjas Brentas Renaudas (Brentas Renodas) iš Niujorko.
Tarp dokumentų buvo ir „The New York Times“ kortelė, todėl pasirodė pranešimų, kad jis dirbo šiam laikraščiui. Vis dėlto šis JAV leidinys teigė, kad tuo metu, kai žuvo, B. Renaudas jam nedirbo.
„Brentas buvo talentingas fotografas ir kino kūrėjas, daugelį metų bendradarbiavęs su „The New York Times“, – sakoma vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojo Cliffo Levy (Klifo Levio) tviteryje paskelbtame pareiškime.
„Nors jis anksčiau ir bendradarbiavo su „The [New York] Times“ (pastarąjį kartą – 2015 metais), Ukrainoje jis neatliko kokios užduoties jokiai „The [New York] Times“ redakcijai“, – priduriama jame.
Žiniasklaida: Rusijos kariai paleido įspėjamųjų šūvių į protestuotojus Chersone
Rusijos kariai paleido įspėjamųjų šūvių į taikių protestuotojų pusę, tūkstančiams žmonių susirinkus protestuoti pietiniame Chersono mieste, pranešė nacionalinis transliuotojas.
Rusų pajėgos šį miestą užėmė anksčiau šį mėnesį.
Mosuodami nacionalinėmis vėliavomis ir skanduodami „Chersonas – Ukrainai“ ir „Šlovė Ukrainai“, keli tūkstančiai protestuotojų susirinko centrinėje Laisvės aikštėje, pranešė Ukrainos nacionalinis visuomeninis transliuotojas.
Protestuotojai žygiavo centriniu bulvaru pro vilkstinę Rusijos kariuomenės šarvuočių, pažymėtų ženklu „Z“, kuriuose buvo ginkluoti kaukėti okupantų kariai, rodo liudytojų padaryti vaizdo įrašai, paskelbti transliuotojo kanale „Telegram“ platformoje.
Vienu metu kariai paleido keletą šūvių, kurie pranešime įvardijami kaip „įspėjamieji šūviai“.
Vaizdo įraše taip pat įamžinti protestuotojai, rusų kalba skanduojantys: „Fašistai' ir „Eikit namo“.
Kai kurie įsisupę į Ukrainos vėliavas stovėjo šalia spąstų tankams, kurių vis dar mėtėsi aikštėje. Sekmadienį miestas minėjo išsivadavimo iš nacių 78-ąsias metines.
Vienas protestuotojas laikė ranka pieštą plakatą su užrašu „Chersonas yra Ukraina“.
V. Zelenskis vaizdo įrašą iš protesto šiame mieste paskelbė platformoje „Telegram“.
„Esu dėkingas kiekvienam žmogui... kuris nepasiduoda. Kuris protestuoja. Kuris demonstruoja okupantams, kad Ukraina yra mūsų žemė“, – parašė jis.
Rusijos pajėgos 290 tūkst. gyventojų turintį Juodosios jūros uostamiestį Chersoną užėmė kovo 3-iąją po tris dienas trukusios apsiausties. Chersonas tapo pirmuoju dideliu miestu, užimtu per vasario 24-ąją Maskvos pradėtą invaziją.
Ukrainos pareigūnai šeštadienį apkaltino Rusiją planuojant surengti suklastotą referendumą, kurio tikslas – įkurti promaskvietišką „liaudies respubliką“ Ukrainos pietinėje Chersono srityje.
„Rusai dabar desperatiškai mėgina organizuoti butaforinį „referendumą“ dėl „liaudies respublikos“ Chersone“, – per „Twitter“ pranešė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Jis pridūrė, kad dėl „nulinio gyventojų palaikymo“ toks referendumas bus „visiška fikcija“.
JT: iš Ukrainos pabėgo daugiau nei 2,6 mln. pabėgėlių
Nuo V. Putino įsakymu pradėtos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną šią šalį paliko beveik 2,7 mln. pabėgėlių, sekmadienį pranešė Jungtinės Tautos.
2 698 280 pabėgėlių
JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) teigimu, iš Ukrainos jau pabėgo jau 2 698 280 žmonių, rodo sekmadienio 11 valandos duomenys.
Per parą šis skaičius išaugo 100 700 žmonių.
Pasak UNHCR vadovo Filippo Grandi (Filipo Grandžio), tai yra didžiausia pabėgėlių banga Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
Remiantis pirminiais JT skaičiavimais, dėl karo Ukrainą gali palikti 4 mln. žmonių. Tačiau tikėtina, kad šis skaičius gali būti dar didesnis, nurodė JT pabėgėlių agentūra.
Iki konflikto Ukrainoje vyriausybės kontroliuojamuose regionuose gyveno maždaug 37 mln. žmonių. Į šį skaičių neįtraukti Rusijos aneksuoto Krymo ir dviejų rytinių prorusiškų separatistinių regionų gyventojai.
Lenkija
Lenkija priėmė daugiau nei pusę Ukrainą palikusių pabėgėlių. Nuo invazijos pradžios į šalį atvyko 1 655 503 ukrainiečiai, skelbia UNHCR.
Savo ruožtu Lenkijos pasieniečiai sekmadienį pranešė, kad nuo karo pradžios registravo 1 675 000 sieną kirtusių žmonių.
Iš Lenkijos į Ukrainą vyksta taip pat dešimtys tūkstančių žmonių. Dauguma jų grįžta į tėvynę kariauti, tačiau taip pat yra asmenų, grįžtančių slaugyti pagyvenusius giminaičius arba tam, kad parsivežtų į Lenkiją savo šeimas.
Iki krizės Lenkijoje gyveno ir dirbo maždaug 1,5 mln. ukrainiečių.
Vengrija
Pasak UNHCR, iki kovo 12 dienos Vengrija buvo priėmusi 246 206 pabėgėlius – maždaug 10 tūkst. daugiau nei prieš dieną.
Vengrija turi penkias sienos perėjas ir keletą pasienio miestų. Viename jų, Zahonyje, vietos valdžia visuomeninius pastatus pavertė pagalbos pabėgėliams centrais.
Slovakija
UNHCR, iš Ukrainos į Slovakiją atvyko 195 980 žmonių, tai yra maždaug 10 tūkst. daugiau nei praėjusią dieną.
Rusija
Rusijoje prieglobstį rado 106 000 žmonių iš Ukrainos, rodo kovo 10 dienos duomenys.
JT pabėgėlių agentūra pranešė, kad vasario 18–23 dienomis iš prorusiškų Donecko ir Luhansko regionų Rytų Ukrainoje į Rusiją atvyko 96 000 žmonių.
Moldova
Daugelis šalį paliekančių Ukrainiečių keliauja tranzitu per Moldovą – nedidelę 2,6 mln. gyventojų turinčią neturtingą valstybę, o vėliau vyksta į Rumuniją ar Vengriją.
Iki ketvirtadienio šalyje buvo registruoti 104 929 pabėgėliai, skelbia JT agentūra.
Moldovos pareigūnų duomenimis, nuo karo pradžios į šalį iš Ukrainos įvažiavo 284 tūkst. 436 žmonės, iš jų 185 tūkst. 362 tęsė kelionę į kitas valstybes.
Rumunija
UNHCR neatnaujino Rumunijos statistikos, tačiau kovo 8 dieną šioje šalyje buvo užregistruota beveik 85 tūkst. pabėgėlių. Daugelis ukrainiečių pabėgėlių iš Rumunijos keliauja toliau į kitas šalis.
Rumunijos pareigūnų teigimu, nuo vasario 24 dienos į šalies teritoriją atvyko 397 542 asmenys, iš jų 16 676 atvyko iš Ukrainos praėjusį šeštadienį.
Kitos šalys
UNHCR kovo 11 dienos duomenimis, apie 304 tūkst. žmonių, išvykusių iš Ukrainos, keliavo į kitas Europos šalis.
Maskva kaltinama panaudojusi fosforines bombas Donbase
Vienas aukšto rango Ukrainos policijos pareigūnas apkaltino Rusijos pajėgas panaudojus fosforines bombas rytiniame Luhansko regione.
Tarptautinė teise draudžia baltojo fosforo bombų naudojimą prieš civilius gyvenamuose rajonuose, tačiau jas galima naudoti atvirose erdvėse kaip priedangą kariams.
Maždaug 100 km į vakarus nuo Luhansko esančio Popasnos miesto policijos viršininko Oleksio Bilošyckio teigimu, šeštadienio vakarą rusų pajėgos panaudojo šį ginklą jo rajone.
„Tai yra tai, ką naciai vadino „liepsnojančiu svogūnu“ ir štai ką „rusistai“ (žodžių „rusai“ ir „fašistai“ junginys) mėto ant mūsų miestų. Tai sukelia neapsakomas kančias ir gaisrus“, – parašė jis socialiniame tinkle „Facebook“.
Kol kas šio pranešimo nepriklausomi šaltiniai nepatvirtino.
Tai sukelia neapsakomas kančias ir gaisrus.
Rytų Ukrainos Luhansko ir Donecko sritys, bendrai vadinamos Donbasu, iš dalies buvo kontroliuojamos Maskvos remiamų separatistų dar prieš plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą vasario 24 dieną.
Donecko kariuomenės vadas Pavlo Kirilenko taip pat pranešė, kad šeštadienio naktį buvo apšaudytas traukinys, kuriuo iš Donbaso į Lvivą buvo evakuojami civiliai gyventojai.
Pasak jo, vienas žmogus žuvo ir dar vienas buvo sužeistas.
Rytų Ukrainoje Sviatohirske ir Severodonecke taip pat apšaudytos dvi stačiatikių bažnyčios, kur slėpėsi civiliai gyventojai, pranešė regiono valdžia. Kol kas informacijos apie nukentėjusius žmones nėra.
Minėtos teritorijos nepriklausė apsišaukėliškoms separatistinėms Luhansko ir Donecko respublikoms.
Nuo Rusijos invazijos pradžios Mariupolyje žuvo daugiau nei 2 100 gyventojų
Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios žuvo daugiau nei 2 100 rusų pajėgų apgulto Mariupolio gyventojų, sekmadienį pranešė vietos valdžia.
„Šios dienos duomenimis, nuo Rusijos atakų žuvo 2 187 Mariupolio gyventojai“, – paskelbė miesto savivaldybė platformoje „Telegram“.
Trečiadienį savivaldybė skelbė, kad per devynias miesto apgulties dienas žuvo 1 207 taikūs gyventojai.
D. Kuleba: dabar Ukrainai svarbiausia – naikintuvai
Ukrainai svarbiausias užsienio karinės pagalbos teikimo jai klausimas yra naikintuvų pristatymas. Tai sekmadienį parodytame interviu televizijos kanalui CBS pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Ypač trūksta lėktuvų, naikintuvų, kadangi, deja, Ukrainos ir Rusijos karinių oro pajėgų galios negalima lyginti“, – sakė Ukrainos diplomatijos vadovas, paprašytas patikslinti, kokios ginkluotės ir karinės technikos labiausiai reikia Kyjivui. Pasak jo, „tai skubiausias klausimas“. „Tiesą sakant, mes nesuprantame visų mums pateiktų paaiškinimų, kodėl mums negalima perduoti šių lėktuvų. Mes tęsime spaudimą mūsų partneriams, prašydami šios pagalbos“, – pabrėžė D. Kuleba.
„Jūs manęs klausiate, ar NATO mus apgins? Na, aš šito nesitikiu. Mes tik prašome: apginkluokite Ukrainą, o visa kita mes jau padarysime. Duokite mums reikiamos ginkluotės, ir mes patys kovosime už savo žemę ir savo tautą“, – pabrėžė Ukrainos URM vadovas.
Antradienį Lenkijos URM pranešė, kad šalies vyriausybė pasirengusi tučtuojau neatlyginamai nusiųsti visus 28 turimus naikintuvus „MiG-29“ į Ramšteino aviacijos bazę Vokietijoje ir perduoti juos JAV žinion. Pentagono spaudos sekretorius Johnas Kirby`is pareiškė, jog Vašingtonui nėra priimtinas Varšuvos pasiūlymas perduoti Kijevui karinius lėktuvus per JAV.
Kovo 6 d. oficialus Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas pareiškė, kad kaimyninių šalių aerodromų tinklo naudojimas Ukrainos karinei aviacijai bazuoti ir paskesnis jos panaudojimas prieš Rusijos ginkluotąsias pajėgas gali būti vertinamas kaip šių valstybių įsitraukimas į ginkluotą konfliktą.
JAV: jei Rusija pasikėsins į Aljanso teritoriją, NATO atsakys pilna jėga
JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jakeas Sullivanas perspėjo, kad jei Rusija „pasiųstų šūvį“ į NATO teritoriją, blokas atsakytų „visomis jėgomis“, skelbia „Sky news“.
Pasak J. Sullivano, tai sukeltų NATO 5-ojo straipsnio taikymą, o jame teigiama, kad vienos NATO sąjungininkės puolimas būtų laikomas visų sąjungininkių puolimu.
„Jei įvyktų karinė ataka NATO teritorijoje, tai sukeltų 5-ojo straipsnio taikymą, ir mes panaudotume visas NATO aljanso pajėgas, kad į tai atsakytume“, – sakė jis CBS.
Atkurtas elektros energijos tiekimas Černobylio atominei elektrinei
Ukrainos Černobylio atominėje elektrinėje (ČAE), kur 1986 metais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, atkurtas elektros tiekimas, kuris buvo nutrauktas, kai Rusijos pajėgos užgrobė objektą pirmosiomis invazijos dienomis, sekmadienį pranešė Kyjivo energetikos pareigūnai.
„Šiandien dėl neįtikėtinų [Ukrainos energetikos] specialistų pastangų mūsų atominės energetikos inžinieriams ir elektrikams pavyko grąžinti elektros tiekimą Černobylio atominei elektrinei, kurią užgrobė Rusijos okupantai,“ – pranešė Ukrainos energetikos ministras Germanas Galuščenko.
„Mūsų Ukrainos energetikos inžinieriai, rizikuodami savo sveikata ir gyvybe, sugebėjo išvengti galimo branduolinės katastrofos pavojaus, kėlusio grėsmę visai Europai,“ – pridūrė jis.
Kovo 10 dieną Ukrainos valdžia paskelbė, kad Černobylio elektrinė liko be išorinio energijos tiekimo ir kad jos sistemoms elektrą tiekia tik komplekse esantys atsarginiai dyzeliniai generatoriai.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė, kad „jokio kritinio poveikio saugumui nebuvo“.
1986 metų sprogimas nusinešė šimtus gyvybių ir paskleidė radioaktyvų debesį į vakarus visoje Europoje.
Kovo 4 dieną Rusijos pajėgos taip pat apšaudė ir užėmė Zaporižios atominę elektrinę – didžiausią Europoje atominę elektrinę. Apšaudymo metu prasidėjo gaisras, kuris sukėlė nerimą Europoje dėl galimos branduolinės katastrofos.
Rusijos inžinieriai šią savaitę atvyko į Zaporižią patikrinti radiacijos lygio.
JAV pirmadienį surengs aukšto lygio derybas su Kinija dėl Rusijos karo Ukrainoje
Pirmadienį Romoje numatytos JAV ir Kinijos aukšto lygio delegacijų susitikimas, pranešė Baltieji rūmai, perspėję Pekiną, kad jis susidurs su rimtomis „pasekmėmis“, jei padės Rusijai išvengti sankcijų dėl karo Ukrainoje.
Nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) ir Kinijos komunistų partijos vyriausiasis diplomatas Yang Jiechi (Jangas Čiči) „aptars dedamas pastangas valdyti konkurenciją tarp mūsų dviejų šalių ir aptars Rusijos karo prieš Ukrainą poveikį regioniniam ir tarptautiniam saugumui“, sekmadienį pareiškime nurodė Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Emily Horne (Emili Hon).
Pekinas atsisakė tiesiogiai pasmerkti Maskvą dėl invazijos nuo pat jos pradžios ir ne kartą kaltino NATO, kad jos „plėtra į rytus“ prisidėjo prie įtampos tarp Rusijos ir Ukrainos augimo, kartojo Kremliaus nuogąstavimus dėl saugumo.
Savo ruožtu A. Sullivanas pabrėžė, kad Baltieji rūmai „atidžiai stebi“, ar Kinija teikia materialinę ar ekonominę paramą Rusijai, kad padėtų jai išvengti baudžiamųjų sankcijų poveikio.
„Mums tai kelia susirūpinimą, ir mes pranešėme Pekinui, kad nestovėsime nuošalyje ir neleisime jokiai šaliai kompensuoti Rusijai nuostolių, patirtų dėl ekonominių sankcijų“, – CNN laidoje sekmadienį kalbėjo jis.
A. Sullivanas sakė, kad, nors ir nenorėjo „išsakyti grasinimų“ pagrindinei JAV ekonominei varžovei Kinijai, „mes tiesiogiai, asmeniškai Pekinui pranešime, kad už didelio masto sankcijų apeidinėjimo pastangas tikrai bus pasekmių“.
Praėjusią savaitę Pekinas pareiškė, kad jo draugystė su Rusija išlieka „tvirta“, nepaisant tarptautinio Maskvos pasmerkimo, ir išreiškė pasirengimą padėti tarpininkauti karo nutraukimui.
Bermudai sustabdė šimtų Rusijos lėktuvų licencijų galiojimą
Bermudai pranešė, kad dėl Maskvai taikomų tarptautinių sankcijų sustabdė šioje Jungtinės Karalystės užjūrio teritorijoje licencijuotų Rusijos lėktuvų skrydžių sertifikatų galiojimą, o tai gali paveikti šimtus Rusijos komercinių orlaivių.
Manoma, kad Bermuduose, mokesčių rojumi laikomoje mažytėje teritorijoje, gali būti licencijuota daugiau kaip 700 Rusijos aviakompanijų naudojamų lėktuvų – didelė visų jų dalis.
„Tarptautinės sankcijos aviacijos sektoriui turėjo stiprų poveikį gebėjimui išlaikyti Bermudų orlaivių registre esančių Rusijos aviakompanijų lėktuvų naudojimo saugos priežiūrą“, – teigiama Bermudų civilinės aviacijos administracijos (BCAA) pareiškime.
Tai naujausias smūgis Rusijos komercinių oro linijų sektoriui, kuris jau ir taip kenčia nuo baudžiamųjų priemonių dėl šalies invazijos į Ukrainą.
Rusijos oro susisiekimo flagmanei „Aeroflot“ uždrausta skraidyti visos Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės ir Kanados oro erdvėje, todėl ji buvo priversta stabdyti skrydžius į šias šalis, o tarptautinės sankcijos uždraudė tiek „Airbus“, tiek ir „Boeing“ Rusijos aviakompanijoms tiekti lėktuvų atsargines dalis ir teikti techninės priežiūros paslaugas.
JAV pirmadienį surengs aukšto lygio derybas su Kinija dėl Rusijos karo Ukrainoje
Pirmadienį Romoje numatytos JAV ir Kinijos aukšto lygio delegacijų susitikimas, pranešė Baltieji rūmai, perspėję Pekiną, kad jis susidurs su rimtomis „pasekmėmis“, jei padės Rusijai išvengti sankcijų dėl karo Ukrainoje.
Nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) ir Kinijos komunistų partijos vyriausiasis diplomatas Yang Jiechi (Jangas Čiči) „aptars dedamas pastangas valdyti konkurenciją tarp mūsų dviejų šalių ir aptars Rusijos karo prieš Ukrainą poveikį regioniniam ir tarptautiniam saugumui“, sekmadienį pareiškime nurodė Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Emily Horne (Emili Hon).
Pekinas atsisakė tiesiogiai pasmerkti Maskvą dėl invazijos nuo pat jos pradžios ir ne kartą kaltino NATO, kad jos „plėtra į rytus“ prisidėjo prie įtampos tarp Rusijos ir Ukrainos augimo, kartojo Kremliaus nuogąstavimus dėl saugumo.
Savo ruožtu A. Sullivanas pabrėžė, kad Baltieji rūmai „atidžiai stebi“, ar Kinija teikia materialinę ar ekonominę paramą Rusijai, kad padėtų jai išvengti baudžiamųjų sankcijų poveikio.
„Mums tai kelia susirūpinimą, ir mes pranešėme Pekinui, kad nestovėsime nuošalyje ir neleisime jokiai šaliai kompensuoti Rusijai nuostolių, patirtų dėl ekonominių sankcijų“, – CNN laidoje sekmadienį kalbėjo jis.
A. Sullivanas sakė, kad, nors ir nenorėjo „išsakyti grasinimų“ pagrindinei JAV ekonominei varžovei Kinijai, „mes tiesiogiai, asmeniškai Pekinui pranešime, kad už didelio masto sankcijų apeidinėjimo pastangas tikrai bus pasekmių“.
Praėjusią savaitę Pekinas pareiškė, kad jo draugystė su Rusija išlieka „tvirta“, nepaisant tarptautinio Maskvos pasmerkimo, ir išreiškė pasirengimą padėti tarpininkauti karo nutraukimui.
D. Peskovas: Rusijos ir Ukrainos derybos pirmadienį vyks vaizdo ryšiu
Rusijos ir Ukrainos derybos pirmadienį, kovo 14-ąją, bus tęsiamos vaizdo ryšiu. Tai sekmadienį žurnalistams pranešė Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.
Kiek anksčiau naujenų agentūra „Reuters“, remdamasi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėju, pranešė, kad dialogas vyksta ir šiuo metu.
V. Zelenskis ligoninėje aplankė sužeistus Ukrainos karius
„Greičiau sveikite, bičiuliai. Tikiu: geriausia dovana jūsų pasveikimui bus mūsų bendra pergalė!“ – linkėjo Ukrainos prezidentas.
Sekmadienio popietę V. Zelenskis pėsčiomis atėjo į ligoninę, kurioje gydomi per karą sužeisti Ukrainos kariai.
„Kaip sveikata, vyrai?“ – įėjęs į palatą sužeistųjų paklausė V.Zelenskis. „Gerai“, – pasigirdo kariškai tvirtas atsakymas. „Na, negerai“, – pataisė Ukrainos prezidentas mostelėdamas į sužeistas vietas.
V.Zelenskis klausinėjo karių, kokie sužeidimai, kaip įvyko. „Kuo galėtume padėti?“ – ir vėl klausė prezidentas. Tačiau išgirdo raminimą, kad personalas čia juos gerai prižiūri, tad nėra ko jaudintis.
O štai pasinaudoti proga asmenukei – išties puiki. Negi prezidentas atsakys ligoniui.
Vyrų pasiaukojimas įvertintas apdovanojimais, kurie čia pat palatoje buvo įteikti sužeistiesiems.
Kiek slogesnė situacija intensyvios terapijos skyriuje. Čia pasikalbėti prezidentas galėjo tik su vienu kiek stabilesnės būklės sužeistuoju. Kitų sužeistųjų gyvybines būkles rodė tik aparatai. „Mes juos paglobosime“, – prezidentui žadėjo ligoninės personalas ir gydytojai.
„Jėgų jums ir sveikatos. Didžiuojamės jumis. Viskas ant jūsų pečių. Sveikite. Tai – svarbu“, – atsisveikino V.Zelenskis.
Sustabdykite karą!
V.Zelenskis sekmadienį kreipėsi į pasaulines IT korporacijas.
„Dabar negali būti „pusinių“ sprendimų ar „pustonių“! Yra tik juoda ir balta, gėris arba blogis! Jūs arba už taiką, arba remiate kruviną Rusijos agresorių, kad jis žudytų ukrainiečių vaikus ir moteris.
@Microsoft, @Oracle, @SAP, nustokite aptarnauti savo produkciją Rusijoje, sustabdykite karą!“, – savo „Twitter“ paskyroje kreipdamasis į tarptautines programinės įrangos korporacijas „Microsoft“, „Oracle“ ir „SAP“ teigė Ukrainos prezidentas.
V. Zelenskio patarėjas: Ukrainoje Rusijos kariuomenė jau prarado daugiau nei 30 proc. pajėgų
Ukrainos prezidento patarėjas Aleksejus Arestovičius teigia, kad nuo karinių veiksmų pradžios Rusijos kariuomenė jau prarado daugiau nei 30 proc. savo sudėties.
„Jie miršta, miršta šimtais. Aplink Mariupolį žuvo lygiai 250, sužeistų daugiau nei 700. Nuostoliai tikrai auga, apie 500 – 1000 per dieną, bet sunku suskaičiuoti. Tiksliai apie 14 – 15 tūkst., bet daugiau mes atsargiai sakome, jog daugiau nei 12 tūkst.“, – A. Arestovičių cituoja naujienų agentūra „Unian“.
Ukrainiečiai skelbia numušę Rusijos naikintuvą
Ukrainos gynybos ministerija socialiniuose tinkluose dalijasi informacija, kad operatyvinė vadavietė „Šiaurė“ pranešė apie numuštą Rusijos naikintuvą.
„Per oro antskrydį Černihove buvo numuštas SU tipo okupantų lėktuvas. Patvirtinimas nuotraukų pavidalu kiek vėliau, nes numuštas priešo naikintuvas nukrito į miško juostą, kurią dabar nesaugu pasiekti. Tačiau ryški liepsna iš už horizonto rodo, kad dar vienas rusų lėktuvas nusekė paskui laivą“, – nurodoma pranešime.
Kyjivas dabar saugus
Ukrainos prezidento biuro patarėjas Oleksijus Arestovičius teigia, kad Kyjivas šiuo metu saugus, nes „nugalėtos visos priešo pajėgos, kurios mėgino eiti į miestą“, praneša unian.com.
„Dėl Kyjivo šiuo metu galima nesijaudinti. Visos Rusijos pajėgos, kurios mėgino eiti į Kyjivą, nugalėtos. Jie sustojo gynybai, užėmė pozicijas ir dabar vaikšto pėsčiomis po kaimus, judėti negali, nes degalų nėr... Bet grėsmės tiesiogiai Kyjivui nėra ir artimiausiu metu nenusimato, nes šiose kryptyse priešas nugalėtas ir sustojo gynybai“, – teigė O.Arestovičius.
Pasak jo, tokia situacija dabar ir prie Charkivo, Sumų ir Černihovo.
Britų kariškis: NATO turėtų apsvarstyti visus Putino pašalinimo variantus
Pulkininkas Richardas Kempas, vadovavęs Didžiosios Britanijos kariuomenei Afganistane, mano, kad NATO turėtų apsvarstyti visus Putino pašalinimo variantus, taip pat ir nužudymą. Britų kariškį sekmadienį cituoja Jungtinės Karalystės leidinys „The Mirror“.
Pasak R. Kempo, Rusijos prezidentui turėtų būti pateikti bent jau kaltinimai karo nusikaltimais.
„Būtų geriausia matyti Putiną nuverstą, suimtą ir teisiamą arba Rusijoje, arba Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme. Bet tokie variantai mažai tikėtini“, – apgailestavo jis.
Jo gyvybė nėra vertingesnė už gyvybę tūkstančių žmonių, kuriuos jis jau nužudė Ukrainoje bei kitur ir gali nužudyti ateityje.
Pasak dimisijos karininko, nors nužudymas daugeliui žmonių gali būti nepriimtinas, tai gali būti vienintelis būdas užbaigti karą ir užkirsti kelią būsimiems konfliktams.
„Jeigu būtų prieita iki nužudymo, daugeliui tai tikriausiai būtų nepriimtina, bet jo gyvybė nėra vertingesnė už gyvybę tūkstančių žmonių, kuriuos jis jau nužudė Ukrainoje bei kitur ir gali nužudyti ateityje“, – pareiškė R. Kempas.
Jis įsitikinęs, kad Rusijos kariuomenės vyriausiasis vadas, įsakęs pradėti agresyvų karą, yra „teisėtas taikinys“. Pasak kariškio, Putinas kelia nuolatinį mirtiną pavojų, kuris neišnyks, kol jis bus valdžioje.
„Mūsų prioritetas turi būti pagalba jį pašalinant. Jeigu Putino oligarchams bus daromas pakankamas spaudimas, tai gali tapti rūmų perversmo priežastimi“, – pridūrė R. Kempas.
Į Lenkiją iš Ukrainos atvyko daugiau kaip 1,7 mln. pabėgėlių
Nuo Rusijos agresijos pradžios iš Ukrainos į Lenkiją atvyko daugiau kaip 1,7 mln. pabėgėlių. Tai sekmadienį pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba.
„Nuo vasario 24 d. sienos apsaugos tarnybos darbuotojai per pasienio perėjas praleido 1,720 mln. žmonių, bėgančių iš Ukrainos į Lenkiją“, – informavo pasieniečiai.
„Šiandien iki 19 val. iš Ukrainos atvažiavo 62,7 tūkst. žmonių. Tai beveik 2 proc. mažiau negu vakar (63,9 tūkst.)“, – pranešė Lenkijos pareigūnai.
Daugelis iš Ukrainos į Lenkiją atvykstančių žmonių naudojasi specialių pabėgėlių priėmimo punktų, kurie rūpinasi jų įkurdinimu įvairiuose šalies regionuose, paslaugomis. Lenkijos pasienyje veikia 30 tokių punktų. Kitus pabėgėlius pasitinka giminės ir artimieji. Lenkijoje renkama materialinė pagalba nuo Rusijos sukelto karo bėgantiems žmonėms.
JAV žiniasklaida: Rusija prašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos jos karui Ukrainoje
Rusija prašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos savo karui Ukrainoje, sekmadienį pranešė JAV žiniasklaida.
Apie tai pranešta po to, kai Baltieji rūmai perspėjo Pekiną, kad jei jis padės Maskvai išvengti sankcijų, sulauks rimtų „pasekmių“.
JAV pareigūnai žiniasklaidai sakė, kad Rusija prašė savo pagrindinės sąjungininkės karinės įrangos ir paramos.
Maskva taip pat prašė Pekino ekonominės pagalbos kovojant su didžiosios Vakarų pasaulio dalies jai įvestomis žlugdančiomis sankcijomis, teigė leidinys „The New York Times“, remdamasis pareigūnais, kalbėjusiais su anonimiškumo sąlyga.
Pasak pranešimų, pareigūnai nepaaiškino, ko tiksliai prašė Rusija ir ar Kinija sureagavo į jos prašymus.
Kinijos ambasados Vašingtone atstovas spaudai, paklaustas apie tai, atsakė: „Niekada apie tai negirdėjau.“
Šie pranešimai pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai Baltieji rūmai paskelbė, kad pirmadienį Romoje įvyks aukšto lygio JAV ir Kinijos delegacijų susitikimas.
Nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) ir Kinijos komunistų partijos vyriausiasis diplomatas Yang Jiechi (Jang Dzieči) „aptars dedamas pastangas valdyti konkurenciją tarp mūsų dviejų šalių ir aptars Rusijos karo prieš Ukrainą poveikį regioniniam ir tarptautiniam saugumui“, sekmadienį pareiškime nurodė Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Emily Horne (Emili Horn).
Pekinas atsisakė tiesiogiai pasmerkti Maskvą dėl invazijos nuo pat jos pradžios ir ne kartą kaltino NATO, kad jos „plėtra į rytus“ prisidėjo prie įtampos tarp Rusijos ir Ukrainos augimo, kartojo Kremliaus nuogąstavimus dėl saugumo.
J. Sullivanas sekmadienio pokalbių laidose sakė, kad Baltieji rūmai „atidžiai stebi“, ar Kinija teikia materialinę ar ekonominę paramą Rusijai, kad padėtų jai išvengti sankcijų poveikio.
„Mums tai kelia susirūpinimą, ir mes pranešėme Pekinui, kad neleisime jokiai šaliai kompensuoti Rusijai dėl ekonominių sankcijų patirtų nuostolių“, – sakė jis CNN laidoje „State of the Union“.
J. Sullivanas sakė, kad, nors ir nenori „išsakyti grasinimų“ pagrindinei JAV ekonominei varžovei Kinijai, „mes tiesiogiai, asmeniškai Pekinui pranešame, kad už didelio masto sankcijų apeidinėjimo pastangas tikrai bus pasekmių“.
Praėjusią savaitę Pekinas pareiškė, kad jo draugystė su Rusija išlieka „tvirta“, nepaisant tarptautinio Maskvos pasmerkimo, ir išreiškė pasirengimą padėti tarpininkauti karo nutraukimui.
