Karas: lemiamą mūšį Donbase ukrainiečiai vadina pragaru, gamykla „Azovstal“ sunaikinta

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, jog Rusija pradėjo plataus masto puolimą rytiniame šalies regione Donbase, ukrainiečių pajėgoms sužlugdžius Maskvos užmojus užimti sostinę Kyjivą.

„Dabar galime patvirtinti, kad Rusijos kariai pradėjo mūšį dėl Donbaso, kuriam ilgai ruošėsi. Šiam puolimui yra priskirta didžiulė Rusijos kariuomenės dalis“, – „Telegram“ nurodė V. Zelenskis.

„Nesvarbu, kiek Rusijos karių čia bus atgabenta, mes kausimės. Mes ginsimės“, – pridūrė jis.

Susirėmimai Rytų Ukrainoje suintensyvėjo Rusijai atitraukus pajėgas nuo sostinės Kyjivo apylinkių ir sutelkus jas Donbase, kurio dalį nuo 2014 metų kontroliuoja Maskvos remiami separatistai

Ukraina jau kurį laiką prognozavo plataus masto Rusijos puolimą Donbase ir iš anksto ragino šio regiono gyventojus pasitraukti į vakarus.

„Prasidėjo antroji karo fazė“, – sakė V. Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

Donbaso kontrolė užtikrintų Maskvai sausumos koridorių, jungiantį su Rusijos aneksuotu Krymo pusiasaliu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš pat invaziją į Ukrainą vasario pabaigoje pasirašė įsakus dėl dviejų Ukrainos rytuose įsitvirtinusių Maskvos remiamų separatistų „liaudies respublikų“ nepriklausomybės pripažinimo.

Mariupolis nepasiduoda

Regiono pietuose Rusija toliau veržė apsiausties žiedą aplink Ukrainos pajėgų tebekontroliuojamus Mariupolio uostamiesčio rajonus.

Nors padėtis šiame mieste atrodo vis labiau beviltiška, vienas aukšto rango JAV Gynybos departamento pareigūnas sakė, kad dėl Mariupolio tebekovojama.

Anot Pentagono pareigūno, Rusija savo pajėgas Rytų Ukrainoje papildė 11 bataliono taktinių grupių, papildytų artilerijos pajėgumais, sraigtasparniais ir logistikos palaikymu. Šaltinis sakė, kad šiuo metu Ukrainoje veikia iš viso 76 bataliono taktinių grupės.

Pirmadienį prie Ukrainos sienų taip pat buvo atgabentos pirmosios siuntos pagal naująjį JAV karinės pagalbos paketą, turintį padėti Kyjivui atremti Rusijos invaziją.

Balandžio 13-ąją Vašingtonas paskelbė skirsiantis Ukrainai 800 mln. vertės karinių priemonių, įskaitant sraigtasparnius, haubicas ir šarvuotuosius transporterius.

Antradienį Jungtinės Valstijos planuoja surengti pasitarimą vaizdo ryšiu su sąjungininkas dėl konflikto Ukrainoje, Maskvai sutelkus dėmesį į puolimą Donbase, nuo 2014 metų iš dalies kontroliuojamame prorusiškų separatistų.

Smūgiai visoje Ukrainoje

Maskvos pajėgos pirmadienį atakavo taikinius visoje Ukrainoje. Vakariniame Lvivo mieste per smūgius žuvo mažiausiai septyni žmonės.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Lvivas buvo menkai paveiktas Rusijos vykdomų bombardavimų. Miestas ir jo apylinkės tapo prieglobsčiu daugybei žmonių, pasitraukusių iš intensyvių karo veiksmų zonų kitose šalies vietose.

Tačiau „šiandien aiškiai supratome, kad Ukrainoje jokių saugių vietų nebėra. Čia labai pavojinga“, – po smūgių Lvive naujienų agentūrai AFP sakė banko darbuotoja, vardu Natalia.

Rusijos gynybos ministerija pirmadienį nurodė smogusi 16 „karinių taikinių“ įvairiose Ukrainos vietose.

Tarp atakuotų objektų buvo vienas sandėlis netoli Lvivo. Maskva teigė, kad jame buvo laikomi ginklai, neseniai atgabenti į Ukrainą iš JAV ir Europoe.

Prieš pat V. Zelenskio pareiškimą Luhansko regiono administracijos vadovas Serhijus Haidajus taip pat paskelbė apie Rusijos puolimą.

„Tai – pragaras. Puolimas, tas, apie kurį kalbėjome savaites, prasidėjo. Nuolatiniai susirėmimai vyksta Rubižnėje ir Popasnoje, kituose taikiuose miestuose“, – feisbuke rašė pareigūnas.

Anot vietos pareigūnų, nuo Rusijos apšaudymų Rytų Ukrainoje pirmadienį žuvo aštuoni civiliai.

Jūsų atsisakymas atverti šiuos humanitarinius koridorius ateityje taps pagrindu teisiškai persekioti visus, susijusius su karo nusikaltimais.

S. Gaidajus nurodė, kad keturi žmonės žuvo bandydami pabėgti iš Kreminos miesto Luhansko srityje; jį Maskvos pajėgos užėmė pirmadienį.

„Rusijos kariuomenė jau ten įžengė su dideliu kiekiu karinės technikos... Mūsų gynėjai atsitraukė į naujas pozicija“, – per socialinius tinklus pranešė S. Haidajus.

Tačiau Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius sakė, kad Rusijos pajėgos Kreminos dar neužėmė.

Ukrainos pareigūnai pirmadienį, antrą dieną iš eilės, sustabdė evakuaciją iš Rusijos puolimo kelyje atsidūrusių miestų ir miestelių, kaltindami rusų pajėgas blokuojant ir apšaudant atsitraukimo maršrutus.

Vicepremjerė Iryna Vereščuk ragino Maskvą atverti humanitarinius koridorius iš Mariupolio į kitą Azovo pakrantės uostamiestį – Berdianską.

„Jūsų atsisakymas atverti šiuos humanitarinius koridorius ateityje taps pagrindu teisiškai persekioti visus, susijusius su karo nusikaltimais“, – per platformą „Telegram“ rašė pareigūnė.

Mariupolio miesto taryba pirmadienį nurodė, kad daugiau kaip tūkstantis civilių yra įstrigę metalurgijos įmonėje „Azovstal“, kur yra įsitvirtinusios Ukrainos pajėgos, įsitraukusios į žūtbūtinę kovą su atakuojančiomis Rusijos pajėgomis.

Šie žmonės „daugiausiai yra moterys su vaikais ir senyvi“ asmenys, sakoma tarybos „Telegram“ žinutėje.

„Įnirtingos atakos“

V. Putinas teigė nurodęs surengti „karinę operaciją“ Ukrainoje, kad apsaugotų ten gyvenančius rusakalbius nuo „nenonacių“ režimo vykdomo „genocido“.

Prieš pat invaziją jis pripažino prorusiškų separatistų savavališkai įsteigtų darinių – vadinamųjų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų – nepriklausomybę.

Pirmadienį V. Putinas pagerbė 64-ąją motorizuotąją šaulių brigadą, kaltinamą civilių žudynėmis Bučoje, suteikdamas jai garbės vardą už „didvyriškumą ir narsą, ištvermę ir drąsą“. 

Ukraina kaltina šią brigadą įvykdžius karo nusikaltimų, kai ji buvo užėmusi netoli Kyjivo esančią Bučą. Atsitraukus rusų pajėgoms ten buvo rasta dešimtys brutaliai nužudytų civilių lavonų, kai kurie – surištomis rankomis

Europos Sąjunga po smūgių Lvivui pasmerkė Rusijos pajėgų vykdomą „beatodairišką“ civilių bombardavimą. 

Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) atkreipė dėmesį į „ypač įnirtingas atakas“ Ukrainos rytuose bei pietuose ir puolimą prieš antrąjį pagal dydį šalies miestą Charkivą, kur, pasak pareigūnų, per Rusijos artilerijos smūgius žuvo trys žmonės.

„Atakos Lvive ir kituose vakariniuose Ukrainos miestuose rodo, kad Kremliaus vykdomas neišprovokuotas puolimas neaplenkė nė vienos šalies dalies“, – pridūrė J. Borrellis.

V. Zelenskis, siekiantis paspartinti šalies priėmimą į 27 valstybių Bendriją, pirmadienį sakė, jog Ukraina viliasi, kad jai artimiausiomis savaitėmis bus suteiktas kandidatės statusas.  

Susitikęs su ES pasiuntiniu, V. Zelenskis perdavė jam parengtus išsamius atsakymus į Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) kovo mėnesį Kyjivui pateikto stojimo į ES klausimyno klausimus.   

Pentagonas: pirmieji ginklai iš naujo pagalbos paketo pasiekė Ukrainą

Pirmieji ginklai iš naujo JAV karinės pagalbos paketo pasiekė Ukrainos pasienį. Keturi lėktuvai sekmadienį atgabeno karinės įrangos Ukrainai, pirmadienį pareiškė aukštas JAV gynybos departamento pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės. Netrukus esą laukiama penkto skrydžio.

Baltieji rūmai apie 800 mln. dolerių (737 mln. eurų) vertės karinę pagalbą Ukrainos pajėgoms kovoje su Rusijos invaziniais daliniais paskelbė trečiadienį. Į naująjį paramos paketą įtraukta 18 155 mm haubicų, 200 M113 tipo šarvuotų automobilių, 11 Mi-17 sraigtasparnių, 100 kitokių šarvuočių, taip pat artilerijos amunicija.

Pentagono atstovas Johnas Kirby‘is sakė, kad NATO rytiniame flange dislokuoti JAV kariai „per ateinančias kelias dienas“ pradės apmokyti ukrainiečių karius, kaip naudotis 155 mm haubicomis. Šių ginklų JAV Ukrainai perduoda pirmą kartą. 155 mm haubicos yra moderniausia šių ginklų versija.

Baltieji rūmai tuo tarpu pranešė, kad prezidentas Joe Bidenas neketina vykti į Ukrainą. Tokių planų nėra, patvirtino jo atstovė Jen Psaki. V. Zelenskis sekmadienį interviu CNN televizijai pareiškė viltį, kad JA prezidentas aplankys jo šalį.

JAV vyriausybė ketina siųsti į Ukrainą kitą aukštą atstovą. Tai gali būti valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas arba gynybos sekretorius Lloydas Austinas.

Ukraina: sunaikinta ar apgadinta 30 proc. šalies infrastruktūros

Per Rusijos invaziją, Ukrainos duomenimis, iki šiol apgadinta arba sugriauta iki 30 proc. šalies infrastruktūros. Padaryta žala siekia apie 100 mlrd. dolerių (92,4 mlrd.) eurų, sakė infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.

Sugriauta arba apgadinta per 300 tiltų nacionalinės reikšmės keliuose, reikės tvarkyti arba atnaujinti daugiau kaip 8 000 km kelių. Be to, susprogdinta dešimtys geležinkelio tiltų. O. Kubrakovas pareiškė viltį, kad Vakarų šalys padės atstatyti Ukrainą.

Britai siunčia į Ukrainą šarvuotus raketų paleidimo įrenginius

Rusijai pradėjus plataus masto puolimą ir siekiant perimti šalies rytų kontrolę, Jungtinė Karalystė netrukus nusiųs Ukrainai šarvuotų raketų paleidimo įrenginių.

Kaip rašo laikraštis „The Sun“, Gynybos ministerija prieš dvi savaites Solsberio lygumoje ukrainiečiams pademonstravo didelio greičio raketų paleidimo įrenginį „Stormer“ (HVM), o laikraštis priduria, kad 13 tonų sveriančias transporto priemones per kelias dienas į karą galima nuskraidinti transporto lėktuvais C-17.

Neturime duomenų, kad tuo metu, kai nuskendo laivas, jame buvo atominių ginklų.

„Stormer“ gamina „BAE Systems“, jam valdyti reikia tik trijų žmonių, jame naudojamos raketos „Starstreak“, kuriomis galima numušti žemai skrendančius orlaivius.

Pentagonas: nuskendusiame laive „Moskva“ branduolinio ginklo nebuvo

Nuskendusiame rusų karo laive „Moskva“, JAV vyriausybės vertinimu, branduolinio ginklo nebuvo. „Neturime duomenų, kad tuo metu, kai nuskendo laivas, jame buvo atominių ginklų“, – pirmadienį sakė aukštas Pentagono atstovas. Tikslių duomenų apie įgulos likimą jis pasakyti negalėjo. Esą yrą duomenų, kad dalis jūreivių išgyveno. Tačiau labai tikėtina, kad yra ir žuvusiųjų.

Rusijos gynybos ministerija prieš tai paskelbė vaizdo įrašą, kuriame esą matyti šimtai „Moskva“ laivo įgulos narių. Tačiau neaišku, nei kada įrašas darytas, nei ar tai iš tiesų yra „Moskva“ įgula, sakė Pentagono atstovas.

„Mes negalime pasakyti, kiek buvo išgyvenusiųjų ar kiek jūreivių nuskendus laivui žuvo“, – pridūrė atstovas.

Baltieji rūmai: J. Bidenas neplanuoja aplankyti Ukrainos

J. Bidenas neplanuoja apsilankyti Kyjive, nors V. Zelenskis ragina jį tokiu būdu pademonstruoti Amerikos paramą ukrainiečių kovai su įsiveržusia Rusija, pirmadienį pranešė Baltieji rūmai.

„Nėra jokių planų prezidentui [ten] vykti. Noriu tiesiog tai pakartoti“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki (Džen Psaki).

Virtinė Europos lyderių pastarosiomis savaitėmis jau pabuvojo karo sąlygomis gyvenančiame Kyjive ir susitiko su V. Zelenskiu.

Tačiau J. Bideno vizitas sukeltų daug daugiau sunkumų siekiant užtikrinti saugumą. J. Bideno administracija sakė, kad jis nori pasiųsti kurį nors aukšto rango pareigūną, pavyzdžiui, valstybės sekretorių Antony Blinkeną (Entonį Blinkeną) ar gynybos sekretorių Lloydą Austiną (Loidą Ostiną).

Praeitą savaitę J. Bidenas sakė, kas „svarstome šį sprendimą“, tačiau žurnalisto paklaustas, ar galėtų nuvykti į Kyjivą, prezidentas atsakė „Taip“, ir tai sukėlė šurmulį.

J. Psaki pirmadienį pabrėžė, kad „jeigu kas nors ten vyktų... dėl saugumo priežasčių to nedėstytume čia arba bet kur vyriausybėje – kas, jeigu ar kada“.

J. Bideno vyriausioji atstovė taip pat patvirtino, kad esama vilčių vėl atidaryti JAV ambasadą Kyjive, bet nenurodė, kada tai galėtų įvykti.

„Be abejo, tai mūsų tikslas, – sakė J. Psaki. – Aišku, kad turėti vietoje dirbančių diplomatų yra svarbu.“

Duodamas interviu, kurį sekmadienį parodė televizija CNN, V. Zelenskis sakė manąs, kad J. Bideno vizitas gali įvykti, „bet tai, žinoma, jo sprendimas, ir tai priklauso nuo saugumo padėties“.

„Manau, jis yra Jungtinių Valstijų lyderis. Štai kodėl jis turėtų atvykti ir pamatyti“, – tęsė V. Zelenskis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba gyrė J. Bideno iki šiol teiktą palaikymą jo šaliai. Per televizijos CBS sekmadienį parodytą interviu jis sakė, kad JAV prezidento vizitas „būtų svarbi palaikymo žinia“.

„Abiejų prezidentų asmeninis susitikimas taip pat galėtų atverti kelią tolesniam atsargų ir... JAV ginklų tiekimui Ukrainai, taip pat diskusijoms dėl šio konflikto galimo politinio sprendinio“, – pridūrė diplomatijos vadovas.

JT diskutuos dėl Saugumo Tarybos nuolatinių narių veto teisės apribojimo

Lichtenšteinas antradienį ketina sušaukti JT Generalinę Asamblėją ir aptarti Vašingtono remiamą rezoliucijos projektą, kuriame reikalaujama, kad penkios nuolatinės Saugumo Tarybos narės pagrįstų savo veto teisės naudojimą.

Ši sena idėja, kurios tikslas – priversti nuolatines Saugumo Tarybos nares apriboti savo veto teisės naudojimą, buvo atgaivinta neseniai Rusijai įsiveržus į Ukrainą.

Maskva, naudodamasi veto teise, paralyžiuoja veiksmus JT Saugumo Taryboje, kuri turėtų įsikišti į tokius konfliktus kaip taikos pasaulyje garantas, kaip apibrėžta JT Chartijoje.

Balsuojama būtų dėl Lichtenšteino pasiūlymo, kuriam pritarė apie 50 šalių, įskaitant JAV, bet ne dėl kurios nors iš keturių kitų nuolatinių Saugumo Tarybos narių – Rusijos, Kinijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės, teigė diplomatai.

Saugumo Taryboje taip pat yra 10 nenuolatinių narių, kurios neturi veto teisės.

Pasiūlymo tekste, kurį gavo agentūra AFP, numatoma sušaukti 193 narių Generalinę Asamblėją „per 10 darbo dienų nuo vienos ar daugiau nuolatinių Saugumo Tarybos narių pasinaudojimo veto teise ir surengti debatus dėl situacijos, kurios atžvilgiu veto buvo pareikštas“.

295 veto nuo 1946 metų

Tarp iniciatorių, įsipareigojusių balsuoti už projekto tekstą, yra Ukraina, Japonija ir Vokietija. Pastarosios dvi šalys tikisi gauti nuolatinių narių vietas galimai išplėstoje Saugumo Taryboje dėl savo pasaulinės politinės ir ekonominės įtakos.

Indijos, Brazilijos, Pietų Afrikos Respublikos ir kitų pretendentų į galimą nuolatinę vietą pozicijos dar neatskleistos.

Pasak vieno diplomato, Prancūzija, net ir nebūdama tarp iniciatorių, balsuos už rezoliucijos projektą.

Kaip balsuos JK, Kinija ir Rusija, kurių parama būtų labai svarbi tokiai prieštaringai vertinamai iniciatyvai, nėra aišku.

Nuo 1946 metų, kai Sovietų Sąjunga pirmą kartą pasinaudojo veto teise, Maskva tai darė 143 kartus, gerokai aplenkdama JAV (86), JK (30), Kiniją ir Prancūziją (po 18).

„Esame ypač susirūpinę dėl gėdingo Rusijos piktnaudžiavimo veto teise per pastaruosius du dešimtmečius“, – teigė JAV ambasadorė JT Linda Thomas-Greenfield.

Ji pridūrė, kad Lichtenšteino rezoliucijos priėmimas „bus svarbus žingsnis visų nuolatinių Saugumo Tarybos narių atskaitomybės, skaidrumo ir atsakomybės link“.

Japonija perduos Ukrainai apsaugos nuo cheminio ginklo priemonių

Japonija perduos Ukrainai apsauginių kaulių ir rūbų, skirtų apsisaugoti nuo cheminio ginklo. Tai antradienį paskelbė Japonijos gynybos ministras Nobuo Kishis. Be to, Ukrainai jos gynybiniame kare prieš Rusiją bus skirta komercinių dronų žvalgybai. Taip atsižvelgiama į vyriausybės Kyjive prašymą.

„Mes ir toliau teiksime Ukrainos vyriausybei kiek įmanoma didesnę paramą“, – pabrėžė ministras. Neseniai Japonija jau perdavė neperšaunamų liemenių, šalmų ir karinių rūbų kovai žiemą.

Įgyvendinant ekonomines sankcijas Maskvai, antradienį Japonijoje įsigaliojo draudimas importuoti iš Rusijos 38 prekes, įskaitant degtinę ir medienos produktus. Uždrausti produktai sudaro kiek daugiau nei 1 proc. importo iš Rusijos, pranešė japonų naujienų agentūra „Kyodo“. Japonija, griežtindama sankcijas Rusijai, veikia kartu su Vakarais.

Rusija vėl teigia buvusi apšaudyta Ukrainos

Rusija teigia, kad Ukraina vėl apšaudė pasienyje esantį Belgorodo regioną. Šį kartą pataikyta į Golovčino kaimą, yra sugriovimų, nukentėjo viena moteris, antradienį „Telegram“ kanale pranešė Belgorodo srities gubernatorius. Šis, Rusijos duomenimis, jau keliskart apšaudytas regionas ribojasi su Ukrainos Charkivo sritimi.

Nuo tada, kai Rusija vasario 24 dieną pradėjo karą Ukrainoje, regione, anot institucijų, vis pasitaiko incidentų. Balandžio pradžioje du Ukrainos koviniai sraigtasparniai esą Belgorodo srityje apšaudė naftos saugyklą, kuri užsiliepsnojo. Ukraina to nei patvirtino, nei paneigė. Rusija dėl šio apšaudymo pagrasino Ukrainai sostinėje Kyjive vėl aktyviau taikytis į vadavietes, iš kurių rengiamos raketų atakos.

Ukraina: byloje dėl Rusijos karo nusikaltimų jau nustatyti 585 įtariamieji

Byloje dėl Rusijos karo nusikaltimų, Ukrainos generalinės prokuratūros duomenimis, jau nustatyti 585 įtariamieji.

„Pagrindinė byla dėl Rusijos agresijos: 585 įtariamieji, tarp kurių – Rusijos karinės ir politinės vadovybės atstovai, įskaitant ministrus, deputatus, kariuomenės vadus, pareigūnus, teisėsaugos institucijų vadovus, karo kurstytojus ir Kremliaus propagandistus“, – generalinę prokuratūrą cituoja „Ukrinform“.

Pranešama, kad iki antradienio ryto Ukrainos teisėsauga iš viso inicijavo 7 280 baudžiamųjų bylų dėl Rusijos Federacijos agresijos ir karo nusikaltimų. Be kita ko, užfiksuoti jau 3 326 nusikaltimai Ukrainos nacionaliniam saugumui, įskaitant 2 180 nusikaltimų, susijusių su pasikėsinimu į Ukrainos teritorinį vientisumą ir neliečiamumą ir 569 su valstybės išdavyste bei dar 58 su sabotažu susiję nusikaltimai.

Rusija karą prieš Ukrainą pradėjo vasario 24 dieną.

Ukrainoje jau trečią dieną iš eilės neevakuojami civiliai gyventojai

Antradienį, jau trečią dieną iš eilės, Ukrainoje nebus humanitarinių koridorių civiliams evakuoti, nes Rusijos pusė nesutinka, antradienį sakė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk.

„Šiandien, balandžio 19 dieną, humanitarinio koridoriaus, deja, nebus, – I. Vereščuk parašė „Telegram“. – Intensyvus Donbaso bombardavimas tęsiasi“.

Naujoji Zelandija įveda Rusijai naujas finansines sankcijas

Naujosios Zelandijos vyriausybė antradienį paskelbė, kad įveda naujas sankcijas didžiausiems Rusijos bankams ir finansų institucijoms.

Naujųjų sankcijų tikslas – „sukelti ekonominius ir politinius nuostolius, konkrečiai taikantis į organizacijas, finansuojančias besitęsiančią invaziją į Ukrainą“, sakoma užsienio reikalų ministrės Nanaia'os Mahutos pranešime.

Sankcijų taikinyje yra 18 finansų institucijų, įskaitant Rusijos centrinį banką ir valstybinį turto fondą. Pasak N. Mahutos, jose laikoma apie 80 proc. viso Rusijos bankų turto.

Šalis prieš tai jau įvedė tikslines sankcijas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, jo vyriausybės nariams, oligarchams ir aukšto rango kariuomenės vadams. Naujoji Zelandija į savo oro erdvę taip pat nebeįsileidžia Rusijos ir Baltarusijos lėktuvų bei taiko 35 proc. muitus rusiškų prekių importui.

Iš Ukrainos į Lenkiją jau atvyko 2,838 mln. pabėgėlių

Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos į Lenkiją jau atvyko 2,838 mln. pabėgėlių. Tai antradienį pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba, kuria remiasi BBC.

Tačiau pastarosiomis savaitėmis atvykėlių skaičiai kur kas sumažėjo ir padaugėjo vykstančiųjų į Ukrainą. Pasieniečių duomenimis, Velykų savaitgalį iš Lenkijos į Ukrainą išvyko daugiau žmonių, nei atvyko iš šios šalies.

Anot pasieniečių, pirmadienį Lenkijos sieną kirto 20 tūkst. žmonių, arba 16 proc. daugiau nei sekmadienį. Tačiau tuo pat metu iš šalies į Ukrainą išvyko 14 400 asmenų. Bendras nuo karo pradžios į Ukrainą iš Lenkijos išvykusių žmonių skaičius šiuo metu siekia 738 tūkst.

Varšuvos universiteto migracijos tyrimų profesoriaus Maciejaus Duszczyko skaičiavimu, iš visų į Lenkiją iš Ukrainos atvykusių žmonių šalyje pasiliko apie 1,2–1,4 mln.

Mariupolyje okupantai bombarduoja gamyklą „Azovstal“, kur slepiasi tūkstantis civilių

Didžiulėje metalurgijos įmonėje „Azovstal“ nuo Rusijos karių apšaudymo slepiasi apie tūkstantis vietinių gyventojų, praneša UNIAN.

Mariupolyje okupantai bombarduoja geležies ir plieno gamyklą „Azovstal“. Apie tai „Telegram“ paskelbė Mariupolio mero patarėjas Petras Andriuščenka.

„Okupantai ne tik itin galingomis bombomis smogia į „Azovstalą“, bet iš artilerijos ir tankų tęsia chaotiškus smūgius kairiojo kranto rajono gyvenamajam sektoriui“, – teigė jis.

Anot P. Andriuščenkos, balandžio 18-ąją okupantai civiliams atvėrė prieigą prie šios zonos, kad jie galėtų pasiimti daiktus iš savo namų.

„Okupantai ir toliau naudoja civilius gyventojus kaip „masalą“ Ukrainos snaiperiams“, – sakė mero patarėjas.

Apie gamyklos šturmą skelbia ir savavališkai pasiskelbusi vadinamoji „Donecko liaudies respublika“ (DLR).

„Kiek aš žinau, dalis grupių, kurios buvo specialiai atrinktos šturmuoti šį objektą, jau pradėjo savo darbą, Rusijos Federacija mums puikiai padeda – tai aviacija ir artilerija“, – pareiškė DLR atstovas Eduardas Basurinas.

Kaip jau anksčiau pranešė UNIAN, Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinė Liudmila Denisova skelbė, kad „Azovstalo“ gamykloje nuo Rusijos karių apšaudymo slapstėsi apie tūkstantis vietos gyventojų.

Rusija savaitgalį paskelbė ultimatumą Ukrainai dėl „Azovstal“ gamyklos ir patikino, kad kovotojai liks gyvi, jei sudės ginklus ir pasiduos. Ukrainos kariai tai atmetė ir pareiškė, jog priešinsis. Rusija tada pagrasino „sunaikinti“ visus kovotojus gamykloje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad tokiu atveju bus nutrauktos derybos su Rusija dėl karo pabaigos.

Separatistų atstovas E. Basurinas teigia, kad civilių gamykloje nėra. Ukrainos nacionalistai esą apie tai kalba tik tam, kad išvengtų puolimo.

Mariupolis laikomas strategiškai svarbiu miestu. Jis yra paskutinė prieiga Ukrainai prie Azovo jūros.

Ukrainoje trečią dieną iš eilės nebus vykdoma civilių evakuacija

Ukraina antradienį pranešė, kad jau trečią dieną iš eilės šalyje nebus atverta humanitarinių koridorių civiliams evakuoti, nes nepavyko susitarti su Rusija.

Ukrainos pareigūnai sako, kad Rusija pradėjo plataus masto puolimą rytiniame Donbaso regione, ukrainiečių pajėgoms sužlugdžius Maskvos užmojus užimti sostinę Kyjivą.

„Deja, šiandien, balandžio 19-ąją, humanitarinio koridoriaus nebus“, – pranešė vicepremjerė Iryna Vereščuk platformoje „Telegram“.

„Donbasas toliau intensyviai bombarduojamas“, – pridūrė ji.

I. Vereščuk sakė, kad „rusai atsisako atverti koridorių“ civiliams gyventojams evakuoti iš apgulto Mariupolio uostamiesčio į Berdianską.

„Tęsiame sudėtingas derybas dėl humanitarinių koridorių [pietinėje] Chersono ir [rytinėje] Charkivo srityse“, – pridūrė vicepremjerė.  

Patyrę didelių nuostolių mūšiuose, Rusijos laivyno kariai masiškai atsisako kautis

Patyrusi didelių nuostolių mūšiuose su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis, dalis Rusijos Juodosios jūros laivyno kariuomenės atsisakė kautis, praneša UNIAN.

Rusijos Juodosios jūros laivyno 126-osios pakrančių apsaugos brigados nuostoliai siekia iki 75 proc. 810-oji Juodosios jūros laivyno jūrų pėstininkų brigada prarado 158  karius, 500 žmonių sužeisti, o 70  dingo.

Generalinis štabas pranešė, kad dėl to Juodosios jūros laivyno kariai masiškai atsisako kovoti.

Rusija tvirtina, kad naktį Rytų Ukrainoje surengė dešimtis antskrydžių

Naktį į antradienį Rusijos kariuomenė Ukrainos rytuose surengė dešimtis antskrydžių. Tai antradienį pareiškė Rusijos gynybos ministerija.

Anot ministerijos, Donbase „didelio tikslumo raketomis“ smogta 13-ai Ukrainos pozicijų, o per kitus anskrydžius, be kita ko, surengtus miestuose netoli fronto linijos, esą smūgiuota dar 60-čiai Ukrainos karinių objektų.

Graikija areštavo Rusijos tanklaivį

Įgyvendindama ES sankcijas Rusijai, Graikija areštavo rusų tanklaivį „Pegas“. Tai pranešė Graikijos laivybos ministerijos atstovas, kuriuo remiasi graikų naujienų agentūra „Amna“ ir Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

Tanklaivis sulaikytas Karostos saloje, kur dėl blogų orų buvo išmetęs inkarą. Atitinkamą nurodymą davė kovos su pinigų plovimu institucija, sakoma Graikijos agentūros pranešime. Laive buvo 19 rusų jūreivių.

Pažymima, kad areštuotas ne krovinys, o pats laivas.

Rusija paskelbė naują ultimatumą Mariupolio gynėjams

Rusija antradienį pareikalavo, kad apsiaustą Ukrainos pietrytinį Mariupolio uostamiestį tebeginančios pajėgos „nedelsdamos sudėtų ginklus“.

Rusijos gynybos ministerija šį reikalavimą paskelbė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pirmadienį vėlai vakare pranešus, kad Maskvos pajėgos pradėjo plataus masto puolimą šalies rytiniame Donbaso regione.

Rusijos gynybos ministerija paragino Kyjivą pademonstruoti „sveiką protą ir duoti atitinkamus įsakymus kovotojams nutraukti beprasmišką priešinimąsi“.

„Tačiau suprasdami, kad tokių nurodymų ir įsakymų iš Kijevo valdžios jie negaus, raginame kovotojus savanoriškai priimti tokį sprendimą ir sudėti ginklus“, – nurodė ministerija.

Pareiškime nebuvo tiesiogiai užsiminta apie naują antžeminių pajėgų puolimą Rytų Ukrainoje. 

Tačiau jame rašoma, kad Maskva turi „tikralaikių įrodymų apie Kijevo režimo rengiamus naujus baisius nusikaltimus“.

Gynybos ministerija pridūrė, kad ukrainiečių kovotojai, besipriešinantys rusų pajėgoms apsiaustame Mariupolyje, yra atsidūrę „katastrofiškoje padėtyje“.

„Rusijos ginkluotosios pajėgos dar kartą siūlo nacionalistų batalionams ir užsienio samdiniams galimybę nuo vidurdienio nutraukti visus karinius veiksmus ir sudėti ginklus“, – sakoma pareiškime.

„Visiems, kurie sudės ginklus, bus garantuota gyvybė“, – priduriama jame.

Tai yra naujausias Rusijos pasiūlymas pasiduoti svarbų Azovo jūros uostamiestį ginančioms pajėgoms per jau ilgiau kaip pusantro mėnesio besitęsiančią apsiaustį.

Maskvos pajėgoms svarbu užimti Mariupolį, nes tuomet jos užsitikrintų sausumos koridorių tarp Rusijos 2014 metais aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų kontroliuojamų rytinių Ukrainos sričių. Be to, kritus Mariupoliui atsilaisvintų apsiaustyje dalyvaujančios Rusijos pajėgos, kurios galėtų dalyvauti tolesniame puolime vadinamajame Donbaso regione.

„Azovstal“ gamykla, užimanti daugiau kaip 11 kv. km teritoriją, yra paskutinė Ukrainos pajėgų tebekontroliuojama reikšminga Mariupolio dalis.

Japonija siunčia Ukrainai dujokaukių, apsauginių kostiumų

Japonija nusiųs Ukrainai dujokaukių, apsauginių kostiumų ir dronų, kad padėtų šaliai gintis nuo ją atakuojančių Rusijos pajėgų, augant nerimui, kad rusų kariuomenė gali naudoti cheminius ginklus.  

Gynybos ministras Nobuo Kishi (Nobuo Kišis) antradienį sakė, kad Ukrainos vyriausybės prašymu Japonija siunčia šiai šaliai kovos su cheminiais ginklais įrangos.

Praėjusį mėnesį Tokijas nusiuntė Ukrainai neperšaunamų liemenių, šalmų ir kitos neletalinės karinės įrangos, nurodęs, kad šalis buvo užpulta, todėl šiuo atveju negalioja Japonijos draudimas eksportuoti ginklus į valstybes, kuriose vyksta konfliktas. Šis žingsnis sulaukė prieštaringų vertinimų pacifistinėje Japonijoje.

Vienybė su tarptautine bendrija ir ryžtingi veiksmai dėl tarptautinę teisę pažeidžiančios Rusijos invazijos yra itin svarbūs, be kita ko, ir mūsų pačių nacionalinio saugumo požiūriu.

„Vienybė su tarptautine bendrija ir ryžtingi veiksmai dėl tarptautinę teisę pažeidžiančios Rusijos invazijos yra itin svarbūs, be kita ko, ir mūsų pačių nacionalinio saugumo požiūriu“, – sakė N. Kishi.  

Vyriausybė peržiūrėjo savo ginklų perdavimo gaires, kad būtų galima tiekti Ukrainai neletalinę įrangą, ir sako, kad naujos taisyklės numato dujokaukių ir apsauginių priemonių perdavimą. Japonija taip pat siunčia rinkoje parduodamas bepilotes skraidykles, nelaikomas karine įranga.  

Japonija prisijungė prie Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų sankcijų Rusijai bei paramos Ukrainai ir jos žmonėms, Tokijui nerimaujant dėl invazijos poveikio padėčiai Rytų Azijoje, kur teritorines pretenzijas vis aktyviau reiškia Kinija. 

Rusija pranešė surengusi Rytų Ukrainoje dešimtis aviacijos ir raketų smūgių

Rusijos pajėgos surengė dešimtis aviacijos ir raketų smūgių Rytų Ukrainoje, pranešė Gynybos ministerija, Kyjivui paskelbus, kad Maskva pradėjo didelį puolimą Donbase.

Ministerijos pranešime sakoma, kad „tiksliai nutaikomomis oro bazavimo raketomis“ buvo smogta 13-ai ukrainiečių pozicijų Donbase, įskaitant svarbų Slovjansko miestą. Rusija pridūrė, kad per kitas atakas iš oro buvo „smogta 60-iai Ukrainos karinių objektų“, įskaitant taikiniu rytiniuose miestuose.

Ministerija teigia, kad Rusijos pajėgos sunaikino du sandėlius Luhansko srities Červona Polianos gyvenvietėje ir Balaklijoje pietinėje Charkivo srityje, kuriuose esą buvo laikomos Ukrainos taktinių balistinių raketų „Točka U“ kovinės galvutės.

Raketomis ir artilerijos smūgiais praeitą naktį atakuoti iš viso 1 260 karinių taikinių, sakoma ministerijos pranešime.

„Rusijos oro erdvės gynybos sistemos prie Malynivkos gyvenvietės Donecko srityje numušė Ukrainos naikintuvą MiG-29“, – informavo ministerija.

Vėlai pirmadienį Ukrainos vyriausybė pranešė, kad šalies rytuose Rusija pradėjo didelio masto puolimą, atverdama naują etapą per jau beveik du mėnesius vykdomą karinę kampaniją.

V. Putinas vasario 24 dieną inicijavo įsiveržimą į kaimyninę šalį, tvirtindamas, kad ten vykdomas rusakalbių „genocidas“. Jis taip pat apkaltino provakarietišką valstybę glaudžiais ryšiais su NATO, kurią Maskva laiko grėsme nacionaliniam saugumui, ir savo pajėgoms kėlė uždavinį Ukrainą „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“. Tačiau Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.

Per kautynes, kurių metu Rusijos pajėgos beatodairiškai atakuoja gyvenamąsias teritorijas, žuvo tūkstančiai civilių, dar milijonai buvo priversti palikti savo namus.

Tačiau Rusijos sausumos pajėgų veržimasis įstrigo dėl stipresnio nei tikėtasi Ukrainos pasipriešinimo. Vakarų pareigūnų teigimu, įtakos taip pat turėjo Rusijos taktinės klaidos, žema karių moralė, maisto, degalų trūkumas, šalti orai bei kitos problemos.

Atitraukusi pajėgas iš Ukrainos šiaurinės ir šiaurės rytinės dalies, Rusija dabar susitelkė į puolimą šalies rytuose.

S. Lavrovas: Rusija pradėjo „operacijos“ Ukrainoje naują etapą

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad Maskvos karinė kampanija Ukrainoje įžengė į naują fazę.

Duodamas interviu Indijos televizijai S. Lavrovas sakė, kad „operacija tęsiasi; šios specialiosios operacijos tolesnė fazė dabar prasideda. Ir, manau, dabar bus svarbus momentas per šią specialiąją operaciją.“

Ukraina vėlai pirmadienį paskelbė, kad Rusijos pajėgos pradėjo naują didelio masto puolimą šalies rytiniame Donbaso regione. Dalį šio regiono nuo 2014 metų kontroliuoja prorusiški separatistai, įkūrę vadinamąsias „liaudies respublikas“. Pastarųjų nepriklausomybę Maskva pripažino prieš pat pradėdama invaziją į Ukrainą vasario 24 dieną.

S. Lavrovas pabrėžė, kad Rusijos „specialiosios operacijos“ tikslas – „visiškai išvaduoti Donecko ir Luhansko respublikas“.

Tokius pačius tikslus antradienį minėjo ir Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.

„Palaipsniui įgyvendiname savo planą išvaduoti Donecko ir Luhansko liaudies respublikas, – sakė jis per televizijos transliuotą susitikimą su kariuomenės vadais. – Ėmėmės priemonių taikiam gyvenimui atkurti.“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną inicijavo įsiveržimą į kaimyninę šalį, tvirtindamas, kad ten vykdomas rusakalbių „genocidas“. Jis taip pat apkaltino provakarietišką valstybę glaudžiais ryšiais su NATO, kurią Maskva laiko grėsme nacionaliniam saugumui, ir savo pajėgoms kėlė uždavinį Ukrainą „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“. Tačiau Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.

Didėjančios užsienio ginklų tiekimo apimtys vaizdžiai rodo jų ketinimus provokuoti Kyjivo režimą kautis iki paskutinio ukrainiečio.

Per kautynes, kurių metu Rusijos pajėgos beatodairiškai atakuoja gyvenamąsias teritorijas, žuvo tūkstančiai civilių, dar milijonai buvo priversti palikti savo namus.

Tačiau S. Šoigu dėl kraujo liejimo kaltino Vašingtoną ir Vakarų šalis.

„Jungtinės Valstijos ir jo kontroliuojamos Vakarų valstybės daro viską, kad kiek įmanoma ilgiau užtęstų karinę operaciją“ Ukrainoje, teigė jis.

„Didėjančios užsienio ginklų tiekimo apimtys vaizdžiai rodo jų ketinimus provokuoti Kyjivo režimą kautis iki paskutinio ukrainiečio“, – pridūrė S. Šoigu.

Rusijos sausumos pajėgų veržimasis įstrigo dėl stipresnio nei tikėtasi Ukrainos pasipriešinimo. Vakarų pareigūnų teigimu, įtakos taip pat turėjo Rusijos taktinės klaidos, žema karių moralė, maisto, degalų trūkumas, šalti orai bei kitos problemos.

Atitraukusi pajėgas iš Ukrainos šiaurinės ir šiaurės rytinės dalies, Rusija dabar susitelkė į puolimą šalies rytuose.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko apie 20 800 karių

Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko apie 20 800 karių. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, kuriuo remiasi portalas „Ukrinform“.

Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki balandžio 19-osios Rusija taip pat neteko 802 tankų, 2 063 šarvuočių, 386 artilerijos sistemų, 132 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 67 oro gynybos sistemų, 169 lėktuvų, 150 sraigtasparnių, 1 495 transporto priemonių, 8 laivų, 76 degalų cisternų, 158 dronų ir 27 specialiosios technikos vienetų.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

„Meduza“: žuvo mažiausiai 37 laivo „Moskva“ įgulos nariai

Nepriklausomas rusų portalas „Meduza“ praneša, kad nuskendus Rusijos kreiseriui „Moskva“ žuvo mažiausiai 37 jūreiviai. Portalas remiasi šaltiniais, turinčiais gerų ryšių su Rusijos Juodosios jūros flotile. Aukų kūnai esą nugabenti į Sevastopolio uostamiestį Krymo pusiasalyje.

Vieno jūreivio motina laikraščiui „Novaja Gazeta“ sakė, kad žuvo „apie 40“ jūreivių. „Meduza“ šaltiniai, be to, kalba apie 100 sužeistųjų ir daug jūreivių, kurie laikomi dingusiais. Iš viso laive buvo apie 500 jūreivių.

Rusijos gynybos ministerija tuo tarpu apie žuvusiuosius neskelbia. Laivas esą buvo „visiškai“ evakuotas.

Rusija tvirtina, kad laive būta incidento, po kurio kilo gaisras. Jis esą nuskendo, kai audringoje jūroje buvo tempiamas į Sevastopolio uostą. Ukrainos vadovybė tuo tarpu teigia, kad ukrainiečių pajėgos smogė laivui „Neptune“ tipo raketomis ir jį nuskandino.

S. Šoigu: Rusija siekia tikslo „išlaisvinti“ Rytų Ukrainą

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį pareiškė esą Maskva šiuo metu siekia tikslo „išlaisvinti“ Rytų Ukrainą.

„Palaipsniui įgyvendiname savo planą išlaisvinti Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikas, – televizijos transliuotame susitikime su Rusijos kariuomenės vadais teigė S. Šoigu. – Imamės priemonių, kad atkurtume taikų gyvenimą.“

S. Šoigu tai išsakė po to, kai Kyjivas apkaltino Rusiją, kad ši Ukrainos rytuose pradėjo naują puolimą. Tačiau Rusijos gynybos ministras savo ruožtu dėl kraujo praliejimo kaltę suvertė Vakarams.

„Jungtinės Valstijos ir joms pavaldžios Vakarų šalys daro visa, ką gali, kad kiek įmanoma labiau užvilkintų karinę operaciją“, – tvirtino jis.

EON vadovas pasisako prieš embargą rusiškoms dujoms

Vokietijos energetikos bendrovės EON vadovas Leonhardas Birnbaumas antradienį interviu verslo laikraščiui „Handelsblatt“ pasisakė prieš Rusijos gamtinių dujų embargą.

„Šis žingsnis smarkiai smogtų ne tik Vokietijai, bet ir sukeltų didžiulę problemą Europai“, – sakė L. Birnbaumas.

Pasak jo, Slovakija yra beveik visiškai priklausoma nuo rusiškų dujų, o Čekija ir Austrija taip pat didžiąją dalį dujų importuoja iš Rusijos.

„Jei manysime, kad galime užtikrinti tiekimą tik Vokietijoje, nesirūpindami kitomis šalimis, tai suskaldys ES“, – sakė L. Birnbaumas ir pridūrė: „Negalime to spręsti tik kaip nacionalinio klausimo“.

L. Birnbaumas išreiškė palaikymą tolesniam Vokietijos vyriausybės atsisakymui įvesti embargą, pavadindamas tai „teisingu ir atsakingu“.

Jis mano, kad Vokietija galėtų tapti nepriklausoma nuo Rusijos energijos per trejus metus: „Jei būsime greitesni, tai bus gerai, bet tai tikrai nėra trijų mėnesių reikalas“.

Šaltiniai: Ispanijos premjeras greitai vyks į Kyjivą

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) greitai vyks į Kyjivą, antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltiniai vyriausybėje.

Tiksli premjero vizito data neskelbiama saugumo sumetimais.

Ši žinia pranešta Ispanijai ankstesnę dieną paskelbus, kad ji „po kelių dienų“ vėl atidarys savo ambasadą Ukrainos sostinėje.

Turkija perspėja, kad prireiks metų atkurti pasitikėjimą Rusija

Turkija antradienį perspėjo, kad, Maskvai priėmus sprendimą įsiveržti į Ukrainą, gali prireikti „dešimčių metų“, kad būtų atkurtas Vakarų ir Rusijos pasitikėjimas.

Nepaisant besikeičiančių aplinkybių šioje srityje, manome, kad vis dar yra šansų diplomatijai.

„Žinoma, mes matome naujo šaltojo karo pradžią, – sakė užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu per bendrą su kolega iš Vengrijos Peteriu Szijjarto pasirodymą žiniasklaidai. – Prireiks daug laiko, kol tai pasikeis. Gali prireikti dešimčių metų, kol bus atkurtas pasitikėjimas, bet manome, kad reikia imtis skubių veiksmų, siekiant nutraukti ugnį.“

Turkija, palaikanti šiltus santykius tiek su Rusija, tiek su Ukraina, mėgina tarpininkauti, kad būtų užbaigtas beveik du mėnesius trunkantis konfliktas. Būdama NATO narė, ji aprūpina Kyjivą koviniais bepiločiais orlaiviais, tačiau vengia prisijungti prie Vakarų sankcijų Maskvai.

Turkija yra surengusi du Rusijos ir Ukrainos derybininkų pokalbių ratus, dėl taikos proceso žlugimo kaltinami įtariami Rusijos žiaurumai Kyjivo priemiestyje Bučoje ir raketų ataka Kramatorsko geležinkelio stotyje. „Nepaisant besikeičiančių aplinkybių šioje srityje, manome, kad vis dar yra šansų diplomatijai“, – sakė M. Cavusoglu.

O. Arestovičius: jeigu Rusija smogs NATO bazei, Aljansas užbaigs karą per tris paras

Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius antradienį pakomentavo Rusijos smūgio NATO bazei tikimybę. Pasak jo, tokiu atveju karas truktų tik kelias paras, praneša UNIAN.

Jis tai pareiškė nacionalinio televizijos maratono eteryje.

O. Arestovičius buvo paprašytas pakomentuoti Didžiosios Britanijos  pareigūno žodžius, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali įsakyti smogti NATO bazei, kad sustabdytų Ukrainos kariuomenei skirtų ginklų srautą.

„Na, tegul smogia. Manau, kad po to karas truks tris paras“, – sakė jis.

Anksčiau buvęs Jungtinės Karalystės vyriausybės pirmasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimams Peteris Rickettsas pareiškė, jog V. Putinas gali apsvarstyti galimybę atakuoti NATO bazę, kad nutrauktų ginkluotės tiekimą Ukrainai.

Savo ruožtu kompanijos „Defense Express“ analitikas Sergejus Zgurecas pareiškė, jog Ukraina negali atmesti Rusijos smūgio ginklų tiekimo iš NATO šalių keliams galimybės, bet Maskva taip pat turi suvokti, kad tai reikš tiesioginį Aljanso įtraukimą į karą.

Lenkija teigia galinti priimti mažiausiai 10 tūkst. sužeistų Ukrainos karių

Lenkija, esant reikalui, į savo sveikatos priežiūros institucijas galėtų priimti mažiausiai 10 tūkst. sužeistų Ukrainos karių. Tai antradienį pareiškė Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis, kurį cituoja agentūra „Reuters“.

M. Morawieckis sakė Ukrainos Lvivo mieste susirinkusiems žurnalistams, kad Lenkija šiuo metu jau gydo keliasdešimt kareivių, tačiau yra pasirengusi jų priimti dar daugiau. „Esant reikalui, esame pasirengę priimti mažiausiai 10 tūkst. karių, – pareiškė jis. – Darome visa, ką galime, kad priimtume ir gydytume visus sužeistus karius iš Ukrainos.“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sakė transliuotojui CNN, kad per Rusijos sukeltą karą jau žuvo nuo 2 500 iki 3 000 Ukrainos karių, o dar 10 tūkst. sužeista.

M. Morawieckis antradienį lankėsi Lvive, kur atidarė Lenkijos lėšomis pastatytą gyvenamųjų konteinerių miestelį karo pabėgėliams apgyvendinti.

Kremlius sako nesąs įgaliotas kalbėti apie dingusius „Moskva“ įgulos narius

Kremlius antradienį atsisakė atskleisti bet kokią informaciją apie karius, žuvusius nuskendus Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanui raketiniam kreiseriui „Moskva“, tėvams reikalaujant papasakoti tiesą apie dingusius jų vaikus.

Karo laivas nuskendo praėjusį ketvirtadienį po sprogimo ir gaisro, kurį, anot Ukrainos, sukėlė tikslus raketų smūgis. Rusija savo ruožtu tvirtino, kad kreiserio katastrofą sukėlė jame buvusių šaudmenų sprogimas.

Rusijos pareigūnai teigė, kad karo laivo, kuriuo gali plaukti iki 680 jūreivių, įgula buvo evakuota, tačiau daugiau jokių detalių nepateikė.

Kreiseriui „Moskva“ nuskendus, jame tarnavusių jūreivių, įskaitant šauktinius, tėvai socialiniuose tinkluose ėmė rašyti, kad jų vaikai dingo, ir reikalauti iš valdžios atsakymų.

Paprašytas tai pakomentuoti, prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai antradienį sakė, kad Kremlius negali atskleisti jokių detalių.

„Visa komunikacija vyksta tik per Gynybos ministeriją, – sakė Dmitrijus Peskovas. – Visą su tuo susijusią informaciją skelbia Gynybos ministerija, o mes čia nesame įgalioti ką nors skelbti.“

Kelios šeimos socialiniuose tinkluose arba pareiškimuose nepriklausomai žiniasklaidai teigė, jog negali rasti savo vaikų, tarnavusių kreiseryje „Moskva“.

Dmitrijus Škrebecas sakė, kad jo sūnus Jegoras, šauktinis, kreiseryje „Moskva“ tarnavo virėju ir dabar yra įtrauktas į dingusiųjų be žinios per karo veiksmus sąrašą.

„Šauktinis, kuris neturėjo dalyvauti karo veiksmuose, įtrauktas į dingusiųjų be žinios sąrašą“, – rašė jis didžiausiame Rusijos socialiniame tinkle „VKontakte“.

Pasak D. Škrebeco, kai jis pabandė daugiau sužinoti apie tragediją, kreiserio vadas ir pavaduotojas tapo nebepasiekiami.

Pirmadienį D. Škrebecas sakė, kad palaiko ryšį su dar trimis šeimomis, kurių sūnūs šauktiniai taip pat dingo nuskendus kreiseriui.

„Mums reikia raštiškų atsakymų į klausimus apie mūsų vaikų buvimo vietą“, – sakė D. Škrebecas.

Informaciją rusų kalba skelbiantis nepriklausomas naujienų portalas „Meduza“, remdamasis Rusijos Juodosios jūros laivyno vadovybei artimu šaltiniu, pranešė, kad žuvo 37 kreiserio „Moskva“ įgulos nariai.

Pasak portalo, apie 100 jūreivių buvo sužeisti, o tikslus dingusiųjų be žinios skaičius nežinomas.

Kreiseryje per Ukrainos raketų smūgį buvo apie 500 žmonių, nurodė „Meduza“.

Turkija: prireiks daugelio metų pasitikėjimui tarp Vakarų ir Rusijos atkurti

Turkija antradienį įspėjo, kad po Maskvos sprendimo įsiveržti į Ukrainą gali prireikti „ne vieno dešimtmečio“ pasitikėjimui tarp Vakarų ir Rusijos atkurti.

„Žinoma, matome naujo Šaltojo karo pradžią“, – sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) per bendrą spaudos konferenciją su šalyje viešinčiu Vengrijos diplomatijos vadovu Peteriu Szijjarto (Pėteriu Sijartu).

„Prireiks daug laiko tai atitaisyti. Pasitikėjimui atkurti gali prireikti ne vieno dešimtmečio, tačiau manome, kad būtina imtis skubių žingsnių ugniai nutraukti“, – sakė jis.

Turkija, palaikanti draugiškus ryšius tiek su Rusija, tiek su Ukraina, bandė tarpininkauti deryboms tarp Kyjivo ir Maskvos siekiant užbaigti jau beveik du mėnesius trunkantį karą.

Šalis neprisijungė prie Vakarų valstybių sankcijų Maskvai, tačiau tiekia Ukrainai dronus „Bayraktar“, kuriuos Kyjivas naudoja kovose su rusų pajėgomis.

Turkijoje buvo surengti du Maskvos ir Kyjivo derybų raundai. Ankara tvirtina, kad taikos procesą sužlugdė civilių žudynės netoli Kyjivo esančioje Bučoje, kuriomis kaltinamos rusų pajėgos, ir raketų smūgis Kramatorsko miesto traukinių stočiai, pareikalavęs daugiau kaip pusšimčio žmonių gyvybių.

„Nepaisant besikeičiančių aplinkybių mes tikime, kad vis dar yra galimybė diplomatijai“, – sakė M. Cavusoglu.

Rusija išvaro 36 Europos diplomatus

Rusija antradienį paskelbė, kad išvaro 36 diplomatus iš dviejų Europos šalių, imdamasi atsakomųjų veiksmų po panašių priemonių prieš Maskvos pasiuntinius dėl invazijos Ukrainoje.

Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad nepageidaujamais asmenimis paskelbė 21 diplomatą iš Belgijos ir 15 diplomatų iš Nyderlandų. Šiems diplomatams nurodyta išvykti per dvi savaites.

Maskva taip pat iškvietė Liuksemburgo pasiuntinį ir įspėjo jį, kad Rusija gali nuspręsti imtis atsakomųjų priemonių dėl šios mažytės valstybės sprendimo išvaryti Maskvos diplomatą.

Šie išsiuntimai yra naujausi iš ištisos virtinės, kurių Vakarų šalys ir Maskva ėmėsi po vasario 24 dieną Rusijos pradėto karo Ukrainoje.

Dėl šios agresijos Rusija atsidūrė tarptautinėje izoliacijoje, nutrūko daugelis jos ekonominių ryšių su Vakarais.

Rusijos užsienio reikalų ministerija Nyderlandų sprendimą kovo 29 dieną išsiųsti 18 Maskvos diplomatų pavadino „nepagrįstu“.

Analogišką Belgijos žingsnį Rusijos URM pavadino „provokuojančiu“, o Liuksemburgo – „nemotyvuotu ir nedraugišku“.

Kyjivas: į Ukrainą per apsikeitimą su Rusija sugrįžo 76 karo belaisviai

Ukraina antradienį paskelbė per apsikeitimą su Rusija susigrąžinusi 60 karių ir 16 civilių, bet nenurodė, kiek už tai buvo paleista rusų.

„Šiandien iškeitėme 60 karių, įskaitant 10 karininkų. 16 civilių taip pat grįžta namo“, – per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ paskelbė ukrainiečių vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Pasak jos, tai penktas apsikeitimas karo belaisviais nuo vasario 24-osios, kai V. Putinas pradėjo invaziją į Ukrainą.

Kaip ir per ankstesnius apsikeitimus ji nepranešė, į kiek rusų buvo išmainyti ukrainiečiai.

Belaisviais apsikeista Ukrainai pranešus, kad Rusija pradėjo didelį naują puolimą šalies rytuose.

Praėjusią savaitę Kyjivas pranešė prezidento V. Zelenskio įsakymu sugrąžinęs 30 karo belaisvių.

V. Zelenskis pasiūlė išleisti iš namų arešto pabėgusį ir Kyjivo areštuotą prokremlišką magnatą Viktorą Medvedčuką į Rusijoje laikomus ukrainiečius.

Pirmadienį Kyjivo saugumo tarnybos paskelbė vaizdo įrašą su V. Medvedčuku. Jame jis prašo savo sąjungininko Rusijos prezidento V. Putino bei V. Zelenskio iškeisti jį civilių bei karių evakuaciją iš apgulto Mariupolio uostamiesčio.

Čekijos prokurorai tiria karo nusikaltimus Ukrainoje

Čekijos prokurorai pradėjo preliminarų tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje per Rusijos invaziją.

Tyrimą prižiūrinti Aukštoji prokuratūra Prahoje antradienį nurodė, jog pradinė informacija iš Ukrainos rodo esant karo nusikaltimų pagal tarptautinę teisę požymių.

Pasak prokuratūros, tyrimo tikslas yra gauti įrodymus iš liudininkų ir nukentėjusiųjų, atvykusių ieškoti prieglobsčio Čekijoje. Čekai savo veiksmus derina su Eurojustu – Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo agentūra.

Tyrėjai ketina aiškintis įtariamą uždraustų ir neteisėtų kariavimo priemonių ir metodų naudojimą.

Charkivo gubernatorius: per naują apšaudymą žuvo trys žmonės

Mažiausiai trys žmonės žuvo, o dar 21 buvo sužeistas per Ukrainos antro pagal dydį Charkivo miesto naują apšaudymą, antradienį pranešė vietos valdžia.

Pranešimas apie rusų apšaudymą pasirodė kitą dieną po penkių gyvybių nusinešusių smūgių šiam netoli Rusijos sienos esančiam miestui.

„Šiuo metu Charkive, deja, žuvo trys žmonės“, – per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ paskelbė regiono gubernatorius Olehas Synjehubovas.

Jis ukrainiečių televizijai „Hromadske“ taip pat sakė, kad per antradienio smūgius dar 21 žmogus keturiuose skirtinguose gyvenamuosiuose rajonuose buvo sužeistas.

„Charkivo apšaudymo intensyvumas padidėjo“, – sakė O. Synjehubovas ir paprašė gyventojų susirasti slėptuvę ir neiti į lauką.

Pirmadienį per virtinę Rusijos pajėgų smūgių Charkive žuvo penki ir buvo sužeista dar 15 žmonių, pranešė pareigūnai. 

Charkivas, kur prieš Rusijos invaziją gyveno beveik 1,5 mln. žmonių, Maskvai pradėjus invaziją išgyveno intensyvias kovas, bet rusų pajėgos jo nebuvo užėmusios.

Ukraina nuogąstauja, kad šis miestas gali būti naujo puolimo, kurį Rusija, pasak ukrainiečių prezidento V. Zelenskio, pradėjo pirmadienį, svarbus taikinys.

Estija yra didžiausia Ukrainos donorė pagal BVP, teigia mokslininkai

Vokietijos mokslininkų surinktais duomenimis, maža Baltijos valstybė Estija yra didžiausia pagalbos Ukrainai donorė, lyginant su šalies bendruoju vidaus produktu (BVP).

Kylio pasaulio ekonomikos institutas nustatė, kad nuo karo, kilusio Rusijai įsiveržus į kaimyninę šalį, pradžios vasario 24 d. Estija pažadėjo pagalbą, kurios vertė siekia beveik 0,8 proc. jos BVP.

Toliau pagal „Ukraine Support Tracker“ (Ukrainos paramos sekimo programos) duomenų banką eina Lenkija – jos pagalba siekia beveik 0,2 proc. BVP, po jos – Lietuva – beveik 0,1 proc. BVP.

Vertinant absoliučiais skaičiais, didžiausius įsipareigojimus prisiėmė Jungtinės Valstijos, jų pagalbos vertė siekia maždaug 7,6 mlrd. eurų (8,2 mlrd. JAV dolerių), po jų eina Lenkija, Didžioji Britanija ir Vokietija. Visos Europos Sąjungos (ES) šalys kartu pažadėjo skirti apie 2,9 mlrd. eurų ir dar 1,4 mlrd. eurų iš ES institucijų bei 2 mlrd. eurų iš Europos investicijų banko.

Ukrainos paramos sekimo programa sistemingai fiksuoja viešai žinomos karinės, finansinės ar humanitarinės paramos, kurią Ukrainai pažadėjo 31-os Vakarų valstybės vyriausybės, vertę, rašoma instituto pranešime spaudai.

Nuo karo pradžios PSO užfiksavo 147 Rusijos pajėgų atakas prieš Ukrainos medicinos įstaigas

Nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios buvo užfiksuotos 147 atakos prieš medicinos įstaigas.

Tai antradienį tviteryje pranešė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas, informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“.

Pasak jo, PSO griežtai smerkia nesiliaujančius išpuolius prieš Ukrainos medicinos įstaigas, šios atakos turi būti nutrauktos.

„Iki šiol PSO patvirtino 147 atakas, per kurias 73 žmonės žuvo, o dar 53 buvo sužeisti. Karas nebus sprendimas. Aš dar kartą raginu Rusiją jį nutraukti“, – parašė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Rusija pareiškė atidaranti Ukrainos kariams skirtą humanitarinį koridorių iš Mariupolio

Rusija antradienį pareiškė, kad jos kariuomenė atidarė humanitarinį koridorių iš Ukrainos Mariupolio uostamiesčio, kuriuo iš čia gali išvykti pasiduoti sutikę ukrainiečių kariai.

„Rusijos ginkluotosios pajėgos atidarė humanitarinį koridorių savanoriškai pasidavusio Ukrainos karinio personalo ir nacionalistinių dalinių kovotojų išvedimui“, – pareiškė Rusijos gynybos ministerija ir pridūrė, kad atitinkamas koridorius buvo atidarytas 14 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

Rusijoje artėjant stačiatikių Velykoms kepami pyragai su Z raide

Artėjant stačiatikių Velykoms Kurgano srities Šadrinsko mieste pradėti pardavinėti velykiniai pyragai su „Z“ raide – vienu iš Rusijos įsiveržimo į Ukrainą simbolių, praneša portalas  „Meduza“.

Tokių velykinių pyragų pasirodė prekybos centre „Čaika“. Vienas pyragas kainuoja 190 rublių ir yra pusantro ar du kartus pigesnis už pyragus su kiškiais ar kiaušiniais.

Pasak prekybos centro savininko Anatolijaus Pedošenkos, šie pyragai kepami ne dėl pelno, o todėl, kad bendrovė „palaiko mūsų vaikinus“, kovojančius Ukrainoje. Jis taip pat teigė, kad dar Pirmojo pasaulinio karo metais Rusijoje per Velykas „ant pyragų ir kiaušinių atsirasdavo įvairių karinių atributų“.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Nyderlandai siųs sunkesnę ginkluotę Ukrainai, pareiškė ministras pirmininkas

Nyderlandai rems Ukrainą sunkesniais ginklais, tokiais kaip šarvuočiai, tviteryje paskelbė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte.

Tai buvo pažadėta per pokalbį telefonu su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu. Kartu su sąjungininkėmis nagrinėjamas „papildomos sunkesnės medžiagos pristatymas“. Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren televizijos kanalui NOS sakė, kad „Putinui pradėjus puolimą Donbase, prasideda naujas karo Ukrainoje etapas. Mes ir toliau remsime Ukrainą“.

Nyderlandai pažadėjo ginklų siuntas netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną. Tačiau pastarąsias kelias savaites vyriausybė sąmoningai neskelbė daugiau informacijos apie siuntas.

Dėl Ukrainos karo TVF sumažino 2022 m. euro zonos augimo prognozę

Karas Ukrainoje smarkiai sumažins ekonomikos augimą euro zonoje, antradienį pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF), nes konfliktas veikia energijos kainas ir gamybos sektorių.

TVF patikslino savo 2022 metų euro zonos augimo prognozę, sumažinęs augimą iki 2,8 proc., nors sausį prognozavo, kad jis sieks 3,9 proc., labiau nukentės didžiausia regione Vokietijos ekonomika.

Danija pristatė energetikos planą, kad būtų „laisva nuo Putino“

Danija antradienį pristatė planą, kaip nutraukti priklausomybę nuo rusiškų dujų, skatinant atsinaujinančios energijos, biodujų ir savo dujų gavybą, kad taptų „laisva“ nuo prezidento V. Putino.

Nors Europos Sąjunga iki šiol atsisakė uždrausti Rusijos naftą ir dujas dėl Ukrainos karo, 27 valstybių blokas siekia iki metų pabaigos sumažinti dujų importą iš šios šalies. Atskiros šalys narės taip pat pristatė planus sumažinti Rusijos iškastinio kuro naudojimą.

Danijos vyriausybės pateiktame plane numatyta iki 2028 metų pusę iš 400 tūkst. namų ūkių, kurie šildomi dujomis, perkelti į centralizuotus šilumos tinklus arba elektrinius šilumos siurblius. Kitiems namų ūkiams ir įmonėms vyriausybė siekia plėtoti biodujas iš atsinaujinančių šaltinių, „kurie užtikrins, kad būtume laisvi nuo Putino“, per spaudos konferenciją sakė klimato ir energetikos ministras Danas Jorgensenas.

Vyriausybė taip pat sustiprino atsinaujinančios energijos plėtros programą, sakydama, kad dabar planuoja iki 2030 metų keturis kartus padidinti saulės elektrinių ir sausumos vėjo jėgainių skaičių. Pusė Danijos elektros energijos jau gaunama iš vėjo energijos.

Dujos sudaro 18 proc. kasmet Danijoje suvartojamos energijos. Danijos energetikos agentūros duomenimis, 2019 metais nacionalinė gamyba suvartojo tris ketvirtadalius dujų, o Rusija yra vienas iš pagrindinių importuojamų gamtinių dujų šaltinių. Vyriausybė sakė išnagrinėsianti galimybę laikinai padidinti dujų gavybą Šiaurės jūroje jau eksploatuojamuose telkiniuose. Ji pridūrė, kad neatsisako planų iki 2050 metų nutraukti dujų gavybą Šiaurės jūroje.

Tarptautinė energetikos agentūra teigia, kad 2021 m. Europos Sąjunga importavo iš Rusijos 155 mlrd. kubinių metrų dujų, o tai sudaro 45 proc. jos importuojamų dujų.

Rumunija ketina perduoti Ukrainai ginklų iš savo atsargų

Rumunija perduos Ukrainai ginklų iš kai kurių nacionalinės gynybos sistemos įstaigų atsargų. Tai antradienį pranešė leidinys „Romania Libera“.

Žengti šį žingsnį leis Rumunijos įstatymų pataisos. Šiuo tikslu Nacionalinės gynybos ministerija parengė nepaprastojo nutarimo projektą. Būsimasis normatyvinis aktas pakeis vyriausybės potvarkį, reguliavusį nacionalinės gynybos pajėgų atsargų kaupimą ir atnaujinimą.

Nutarimo projekte pažymima, kad tai būtina padaryti dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą.

Jei šiam dokumentui bus pritarta, tai Rumunija galės tiekti ginklus iš savo atsargų Ukrainai kaip NATO partnerei. Manoma, kad Ukrainai veikiausiai bus pasiūlyta buvusioje Sovietų Sąjungoje pagamintos ginkluotės, kurią Ukrainos kariškiai moka naudoti.

JT vadovas smerkia Rusijos puolimą Rytų Ukrainoje, ragina skelbti 4 dienų paliaubas

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) antradienį pasmerkė naują Rusijos puolimą Rytų Ukrainoje ir paragino per krikščionių ortodoksų Didžiąją savaitę keturioms dienoms paskelbti paliaubas.

„Vietoje naujo gyvenimo šventimo šios Velykos sutampa su Rusijos puolimu Rytų Ukrainoje“, – sakė A. Guterresas reporteriams.

„Dėl didelės pajėgų ir ugnies galios koncentracijos ši kova neišvengiamai yra smurtingesnė, kruvinesnė ir destruktyvesnė“, – sakė jis ir paragino padaryti „humanitarinę pauzę“ nuo ortodoksų Didžiojo ketvirtadienio iki Velykų sekmadienio balandžio 24-ąją.

Regiono administracijos vadovas: kovos Mariupolyje tęsiasi

Kovos tarp ukrainiečių ir rusų pajėgų strateginę reikšmę turinčiame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje tęsiasi, antradienį televizijai CNN sakė vietos administracijos vadovas.

„Kovos Mariupolyje tęsiasi. Tai kovos gatvėse“, – sakė rytinės Donecko srities administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.

Ukrainiečių pajėgos „yra smarkiai bombarduojamos“, bet „toliau gina Mariupolį“, sakė jis.

„Yra rajonų, kur tęsiasi kovos gatvėse. Negaliu pasakyti, kad rusai jas kontroliuoja“, – nurodė P. Kyrylenka ir pridūrė, kad kovojama „ne tik mažo kalibro ginklais, bet ir tankais“.

Dėl kovų masto ir nepakankamos komunikacijos neįmanoma patikrinti abiejų kariaujančių šalių pateikiamos informacijos.

Manoma, kad Rusijos pajėgos palaipsniui veržiasi į miestą, stumdamos ukrainiečių pajėgas į didžiules gamyklas netoli uosto, turinčias daug požeminių tunelių.

Rusija antradienį paskelbė naują ultimatumą ir pareikalavo, kad Ukrainos pietryčiuose esantį apsiaustą Mariupolį tebeginančios pajėgos „nedelsdamos sudėtų ginklus“.

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad ukrainiečių kovotojai, besipriešinantys rusų pajėgoms pagrindinėje Mariupolio metalurgijos gamykloje „Azovstal“, yra atsidūrę „katastrofiškoje padėtyje“.

„Visiems, kurie sudės ginklus, bus garantuota gyvybė“, – tvirtino ministerija.

Mariupolio miesto taryba pirmadienį pranešė, kad gamykloje „Azovstal“ taip pat glaudžiasi šimtai civilių.

„Šios metalurgijos gamyklos požeminėse slėptuvėse yra mažiausiai 1 tūkst. civilių. Daugiausia moterys su vaikais ir pagyvenę žmonės“, – per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ paskelbė miesto taryba.

Rusija praėjusią savaitę teigė, kad kitoje Mariupolio gamykloje pasidavė per tūkstantį ukrainiečių karių. Tuo metu Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius pranešė apie sėkmingą Ukrainos pajėgų susijungimą Mariupolyje.

Manoma, kad Mariupolyje žuvo tūkstančiai civilių, o tie, kam pavyko ištrūkti iš miesto, pasakoja apie siaubingas sąlygas.

Suomija suteiks Ukrainai papildomą karinę pagalbą

Suomijos prezidentas Saulis Niinistö antradienį šalies vyriausybės pasiūlymu priėmė sprendimą suteikti Ukrainai papildomą karinę pagalbą. Tai pranešė Suomijos gynybos ministerija.

Žinyba neatskleidžia detalių apie pagalbos turinį, pristatymo būdus ir laiką, kad kroviniai saugiai pasiektų paskirties vietą.

Teikdama papildomą pagalbą, Suomija atsižvelgia į savo ginkluotųjų pajėgų poreikius ir atsargas.

Prasidėjus Rusijos agresijai, Suomijos vyriausybė atsisakė tradicinės šalies politikos netiekti ginklų į karo veiksmų zonas ir nusprendė prisidėti prie Ukrainos gynybos stiprinimo.

Be to, Rusijai užpuolus Ukrainą, Suomija ir Švedija rimtai svarsto galimybę jau šią vasarą stoti į NATO. Jei šie planai bus įgyvendinti, Suomija turės ilgiausią (1340 km) sieną su Rusija tarp visų Aljanso šalių.

Ukrainoje žuvo 3 tūkst. „Wagner“ samdinių

Beveik 8 tūkst. liūdnai pagarsėjusios „Wagner“ grupės samdinių buvo Rusijos dislokuoti karui Ukrainoje, tačiau patyrė didelių nuostolių, pranešta britų parlamentarams.

Duodamas parodymus Bendruomenės Užsienio reikalų komitetui, tyrimo tinklalapio „Bellingcat“ vykdomasis direktorius Christo Grozevas sakė, kad manoma, jog mūšio lauke žuvo 3 tūkst. privačios karinės bendrovės narių.

Jis sakė, kad šaltiniai grupuotėje – didžiausioje iš trijų konflikte dalyvavusių samdinių grupių – jiems sakė, jog kartu su Rusijos pajėgomis kovojančiųjų skaičius buvo „daug didesnis“, nei tikėtasi. Tarp jų buvo 200 darbuotojų, išsiųstų į Kyjivą prieš konfliktą vykdyti nesėkme pasibaigusią misiją „išžvalgyti ir nužudyti“ politinius veikėjus, o „didelė dalis“ buvo dislokuota su vilkstinėmis, kurios veržėsi į sostinę iš Baltarusijos. Jis sakė, kad samdiniai buvo ir Bučoje, kur aptikti kai kurių baisiausių įtariamų karo nusikaltimų įrodymai.

Pasak Ch. Grozevo, vienas buvęs grupės narys jiems pasakė, jog kai kurie pasirinko kautis, nes jiems patinka žudyti. „Jis sakė, kad apie 10–15 proc. yra sociopatai, žmonės, kurie ten eina tik todėl, kad nori žudyti. Jie ištroškę kraujo, jie nėra tik adrenalino narkomanai“, – sakė jis komitetui.

Dr. Seanas McFate'as, Atlanto tarybos vyresnysis bendradarbis ir JAV Nacionalinio gynybos universiteto profesorius, sakė, kad grupuotės žiaurumas tokiuose konfliktuose kaip Sirijos pilietinis karas yra „dalis jų parduodamos prekės“, jei kalbama apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. „Kai kalbame apie Bučą ir kitas vietas, matome tą patį modelį, kurį matėme Sirijoje, kur jie tardė, kankino ir kapojo galvas žmonėms“. Pasak daktaro McFate‘o, tai tapo vienu iš V. Putino pasirinktų ginklų, tačiau iki šiol Vakarų šalys nelabai rimtai vertino šios grupės grėsmę ir nesekė jos narių judėjimo. „Tai paskatino (Rusiją) tuo pasinaudoti įgyvendinant nacionalinės ekspansijos ir nacionalinių interesų strategiją“, – sakė jis.

Ch. Grozevas teigė, kad daugiau sankcijų grupės vadovui Jevgenijui Prigožinui, vadinamam „Putino virėju“, turės nedaug įtakos, kur kas veiksmingiau būtų nusitaikyti į atskirus grupės narius, mėgstančius su šeimomis atostogauti užsienyje. Jie tai daro ir dėl to Vakarų sankcijos tik pajuokiamos. „Todėl neleisti visiems šiems žmonėms keliauti tarptautiniu mastu, bent jau į Vakarų pasaulį, gali būti daug daug svarbiau, nei paskelbti dar vieną sankciją J. Prigožinui“.

O. Scholzas: V. Putinas atsakingas už karo nusikaltimus Ukrainoje

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra atsakingas už karo nusikaltimus Ukrainoje, jau pareikalavusius tūkstančių civilių gyvybių, antradienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).

„Rusijos invazija į Ukrainą tebėra akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas. Tūkstančių civilių gyventojų nužudymas, kurį matėme, yra karo nusikaltimas, už kurį atsakomybė tenka Rusijos prezidentui“, – sakė O. Scholzas žurnalistams po derybų dėl karo su Vakarų šalių lyderiais.

J. Bidenas surengė virtualų susitikimą su sąjungininkais dėl karo Ukrainoje

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) antradienį sušaukė virtualų sąjungininkų susitikimą karui Ukrainoje aptarti, pranešė Baltieji rūmai, Kyjivui paskelbus, kad Rusija pradėjo didelį naują puolimą šalies rytuose.

Susitikimas, apie kurį skelbiama J. Bideno darbotvarkėje, „yra dalis mūsų reguliaraus [veiksmų] koordinavimo su sąjungininkais ir partneriais, remiant Ukrainą“, naujienų agentūrai AFP sakė vienas pareigūnas.

Vaizdo konferencija prasidėjo prieš pat 10 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku. Joje dalyvavo Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Rumunijos, Lenkijos, Italijos, Kanados ir Japonijos lyderiai.

Susitikime taip pat dalyvavo NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis), nurodė Baltieji rūmai.

Pasak jų, susitikime turėjo būti kalbama „apie pastangas patraukti Rusiją atsakomybėn“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad vasario 24 dieną invaziją į provakarietišką kaimynę pradėjusi Rusija neseniai pradėjo didelio masto puolimą rytiniame Donbaso regione. Šį Rusijos pajėgų žingsnį Kyjivas numatė jau prieš kelias savaites.

Mūšiai Rytų Ukrainoje suintensyvėjo po to, kai Rusija atitraukė karius iš sostinę Kyjivą supančių regionų ir nukreipė pajėgas į Donbasą, kurį nuo 2014 metų iš dalies kontroliuoja promaskvietiški separatistai.

Jungtinės Valstijos ir Vakarų sąjungininkės sankcijomis didina spaudimą Maskvai, o Ukrainai teikia karinę ir kitokią pagalbą.

Vašingtonas „toliau didins mūsų finansines sankcijas ir kitas ekonomines priemones Rusijos Federacijai kol ir jeigu Maskva neatsisakys savo [karinės] kampanijos prieš Ukrainą“, pirmadienį sakė JAV Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as (Nedas Praisas), atsakydamas į klausimą, ar planuojama greitai įvesti naujų sankcijų.

„Kol kas to nematome, todėl toliau didinsime [invazijos] kainą“, – pareiškė N. Price'as.

Gamykla „Azovstal“ sunaikinta, po griuvėsiais yra daug žmonių

Mariupolio metalurgijos gamykla „Azovstal“ sunaikinta itin galingomis bombomis, o po jos griuvėsiais yra daug žmonių.

Tai antradienį „Laisvės radijui“ pareiškė „Azovo“ pulko vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaris.

Jis pabrėžė, kad Mariupolio gynėjai kovos iki paskutinio šovinio, bet jie ragina Tėvynę išgelbėti civilius ir sužeistuosius bei išgabenti žuvusiųjų kūnus, praneša „Ukrinform“.

Anksčiau Ukrainos saugumo tarnyba paskelbė perimtą pokalbį, kuriame Rusijos kariškis pasakoja apie vadovybės įsakymą sulyginti su žeme gamyklą „Azovstal“.

V. Zelenskis: kad ir kiek rusų kareivių suvarys, mes kovosime

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Rusija pradėjo lemiamą mūšį dėl Donbaso.

 

 

„Dabar galime konstatuoti, kad Rusijos kariai pradėjo mūšį dėl Donbaso, kuriam jie ilgai ruošėsi. Didelė visos Rusijos kariuomenės dalis dabar sutelkta šiam puolimui. Kad ir kiek rusų kareivių ten suvarys, mes kovosime. Mes apsiginsime“, – antradienio vakarą paskelbtame vaizdo įraše sakė V. Zelenskis.

Nyderlandų ambasada Ukrainoje vėl dirba – kol kas Lvive

Vėl atidaryta Nyderlandų ambasada Ukrainoje. Nedidelė atstovybės darbuotojų dalis su ambasadoriumi priešakyje į Ukrainą sugrįžo praėjusį šeštadienį. Tai antradienį pranešė portalas NOS, kuris remiasi Nyderlandų užsienio reikalų ministru Wopke Hoekstra.

Kol kas olandų diplomatai dirba Lvive. Prieš pat Rusijos invaziją Nyderlandų ambasada jau buvo persikėlusi į šį miestą Ukrainos vakaruose iš šalies sostinės Kyjivo. Atitinkamas sprendimas buvo priimtas vasario 20 d.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Nyderlandai perkėlė savo ambasadą iš Lvivo į Lenkiją.

Jeigu situacija bus pripažinta pakankamai saugia, Nyderlandų ambasada grįš į Kyjivą.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

 

 


Šiame straipsnyje: karas UkrainojeDonbasaskarasRusijaUkraina

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių