JAV tęsia smūgius Iranui

Tuo pat metu Kuveitas pranešė apie perimtus dronus, o Irano Revoliucinė gvardija pareiškė smogusi „priešo vadavietei“ Sirijoje.

Bahreino vidaus reikalų ministerija taip pat nurodė, kad šalyje gaudė oro pavojaus sirenos, ir paragino piliečius bei gyventojus vykti į „artimiausią saugią vietą“.

JAV centrinė vadavietė (CENTCOM) sekmadienį vėlai vakare paskelbė pradedanti devintą naktį iš eilės smūgių bangą prieš Iraną.

Socialiniame tinkle „X“ paskelbtame pranešime teigiama, kad šios atakos buvo skirtos „silpninti Irano karinius pajėgumus, naudojamus pulti komercinius laivus ir civilius jūrininkus“ strategiškai svarbiame Hormuzo sąsiauryje.

Preliminarus susitarimas, kuriuo siekta užbaigti karą, žlugo, nes priešininkai kovoja siekdami įveikti aklavietę dėl Hormuzo sąsiaurio – vandens kelio, itin svarbaus pasauliniam naftos tiekimui.

Nuo karo pradžios vasario 28 dieną Iranas atsakė smūgiais JAV sąjungininkams ir kariniams objektams savo kaimynystėje bei faktiškai blokavo sąsiaurį, per kurį iki karo buvo gabenamas penktadalis pasaulio naftos atsargų.

Kuveito kariuomenė pirmadienį anksti ryte pranešė, kad šalies oro gynyba „reaguoja į priešiškų dronų atakas po Irano agresijos“.

„Kariuomenės generalinis štabas pažymi, kad visi girdimi sprogimai yra oro gynybos sistemų, perimančių priešiškas atakas, rezultatas“, – teigiama oficialioje Kuveito kariuomenės paskyroje socialiniame tinkle „X“.

Irano Revoliucinė gvardija pirmadienį pranešė surengusi „netikėtą ataką“ prieš priešo vadavietę Sirijoje, skelbiama valstybinės naujienų agentūros IRNA pranešime.

„Telegram“ platformoje paskelbtame IRNA pranešime jie paskelbė apie „netikėtą ataką prieš priešo specialiųjų operacijų vadavietę Al Tanfo regione Sirijoje, keršijant už Irano pietryčiuose esančio Iranšahro miesto žuvusių karių kraują“.

Iranas sekmadienį pareiškė, kad taikėsi į dvi JAV bazes Kuveite, reaguodamas į daugiau nei savaitę intensyvėjančias atakas, kurios, pasak Teherano, pažeidė transporto ir infrastruktūros objektus, įskaitant statomą atominę elektrinę.

Jordanija sekmadienį taip pat pranešė perėmusi raketas.

Aukų skaičius

Nauja smūgių banga kilo po savaitgalio, kai JAV paskelbė apie tris žuvusius ir vieną dingusį be žinios savo kariuomenės narį.

Du kariai žuvo penktadienį per Irano raketų ir dronų atakas Jordanijoje, o dar vienas karys mirė Šiaurės Irake, kai buvo kontroliuojamai susprogdintas numušto Irano drono nesprogęs užtaisas, pranešė JAV centrinė vadavietė (CENTCOM).

Prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad naujausi JAV smūgiai Iranui „dar kartą labai stipriai smogė“ šaliai, pagerbiant žuvusius amerikiečius.

Iš viso nuo vasario 28 dienos, kai JAV ir Izraelis pradėjo karą smūgių banga per Irano taikinius, patvirtintų žuvusių amerikiečių karių skaičius pasiekė 17.

Šis skaičius nublanksta prieš Irano skelbiamus duomenis apie aukas. Sveikatos apsaugos ministerija penktadienį pranešė, kad per pastaruosius kovos veiksmus žuvo 50 žmonių, o daugiau nei 500 buvo sužeisti.

Naują smurto protrūkį iš pradžių išprovokavo Irano atakos prieš laivus strategiškai svarbiame Hormuzo sąsiauryje.

Karas nutraukė naftos ir dujų gabenimą šiuo kanalu, o jo kontrolė tapo svertu derybose su Vašingtonu, kuris savo ruožtu atnaujino Irano uostų blokadą.

Sekmadienį Revoliucinė gvardija pranešė, kad buvo sustabdyti du laivai, bandę perplaukti sąsiaurį.

„Keturi pažeidžiantys laivai, remiami amerikiečių teroristų (...), ketino sutrikdyti eismą ir išplaukti iš Hormuzo sąsiaurio nesaugiu maršrutu; du iš jų patyrė avariją ir buvo sustabdyti vietoje“, – nurodė Gvardija, pridurdama, kad kiti du laivai nutraukė kelionę.

Viltys pasiekti politinį karo sureguliavimą blėsta, nors tarpininkai bandė sugrąžinti abi puses prie derybų stalo.

Irano centrinės karinės vadovybės vadas Ali Abdollahi (Ali Abdolahis) sekmadienį per valstybinę televiziją perspėjo, kad tolesnė JAV agresija sulauks „ryžtingo ir niokojančio atsako“.

Irano atominės energijos organizacija pranešė, kad JAV atakavo nebaigtą statyti Darkhovino branduolinę jėgainę šalies pietvakariuose, pavadindama tai „agresyviu ir žiauriu aktu, prieštaraujančiu tarptautinei teisei“.

Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros institucija TATENA pranešė tirianti šį pranešimą ir pažymėjo, kad jėgainėje „paskutinio TATENA vizito metu nebuvo jokių branduolinių medžiagų“.

Nepaisant to, TATENA direktorius Rafaelis Grossi pakartojo savo „raginimą laikytis karinio susilaikymo visų su branduoline veikla susijusių objektų apylinkėse“, agentūra nurodė socialiniame tinkle „X“.