„Nemanau, kad pokalbiai su amerikiečiais dar bus mūsų darbotvarkėje“, – „PBS News“ sakė Abbasas Araghchi, pridurdamas, kad Teheranas turi „labai karčios patirties“ iš ankstesnių derybų su JAV.
Vasario 28-ąją JAV ir Izraelis sudavė smūgius Iranui, per kuriuos žuvo aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei, ir sukėlė karą, išplitusį po visus Artimuosius Rytus.
Izraelio ir JAV atakos įvyko likus dviem dienoms iki planuotų Vašingtono ir Teherano derybų po trijų ankstesnių derybų raundų. Tarpininkas Omanas tose diskusijose teigė, kad buvo pasiekta „reikšmingos pažangos“.
Iranas į JAV ir Izraelio atakas atsakė dronų ir raketų smūgiais, nukreiptais prieš Izraelį ir Vašingtono interesus visame regione.
Laivyba per strateginį Hormūzo sąsiaurį, per kurį paprastai tranzitu gabenama beveik 20 proc. pasaulio žalios naftos, buvo smarkiai sutrikdyta.
Nuo karo pradžios Irano pajėgos ne kartą taikėsi į naftos tanklaivius, plaukiančius šiuo strateginiu vandens keliu.
Interviu „PBS News“ A. Araghchi tvirtino, kad Iranas veikia „savisaugos tikslais“.
„Esame pasirengę ir buvome pasirengę toliau atakuoti juos savo raketomis tiek, kiek reikės, ir taip ilgai, kiek reikės“, – sakė jis.
Pirmadienio vakarą Irano užsienio reikalų viceministras Kazemas Gharibabadi pranešė, kad kai kurios regiono ir kitos šalys kreipėsi į Iraną ragindamos nutraukti ugnį.
„Kinija, Rusija ir Prancūzija bei netgi kai kurios regiono šalys palaiko su mumis ryšį“, – valstybinei televizijai sakė jis.
„Kai kurios iš jų nori kažką padaryti, kad sustabdytų šį karą arba pasiektų paliaubas.“
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Prancūzija ir jos sąjungininkės rengia „gynybinę“ misiją, siekdamos atidaryti Hormūzo sąsiaurį.
K. Gharibabadi teigė, kad Iranas „nepradėjo agresijos ir karo (...), mes ginamės“.
(be temos)
(be temos)
(be temos)