EK pirmininkė sulaukė Baltijos šalių, Lenkijos ir Suomijos eurokomisarų laiško

Laiške, kurį pasirašė trys Europos Komisijos nariai iš Baltijos šalių – Kaja Kallas, Andrius Kubilius ir Valdis Dombrovskis – bei Lenkijos ir Suomijos deleguoti eurokomisarai, kalbama apie „blogėjančią saugumo aplinką“, vis dažniau fiksuojant oro erdvės pažeidimų ir dronų įsiveržimų.

„Šie incidentai jau daro neigiamą poveikį regiono verslo aplinkai ir visuomenės pasitikėjimui saugumu. Siekiant užkirsti kelią tolesniam padėties blogėjimui ir sustiprinti atgrasymą, būtina imtis matomų ir savalaikių veiksmų“, – rašoma RFE/RL matytame laiške.

Liepos 30 d. datuotas laiškas buvo vienas iš daugelio šią vasarą paskelbtų perspėjimų dėl Rusijos agresijos, kuriuos galiausiai vainikavo netikėtas JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus Johno Ratcliffe'o vizitas Maskvoje rugpjūčio 25 d., pabrėžia RFE/RL.

Apie vizitą informuoti šaltiniai rugpjūčio 26 d. RFE/RL patvirtino, kad J. Ratcliffe'as į Maskvą vyko raginti Kremliaus neeskaluoti padėties santykiuose su JAV sąjungininkėmis, ypač Estija, Latvija ir Lietuva.

Prieš tai laikraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis JAV žvalgybos duomenimis, rugpjūčio 6 d. pranešė, kad Rusija jau šį rudenį gali mėginti išbandyti NATO ryžtą surengdama riboto masto įsiveržimą.

Su RFE/RL anonimiškai kalbėję Baltijos šalių diplomatai patvirtino, kad vasarą buvo gauta papildomos žvalgybinės informacijos apie Rusijos operacijas su svetima vėliava, tačiau nebuvo jokių požymių, kad artimiausiu metu būtų rengiamas konvencinis puolimas.

Diplomatai RFE/RL taip pat pabrėžė, kad tokios operacijos gali neapsiriboti Baltijos šalimis. Šį susirūpinimą sustiprino pastarojo meto atvejai, kai Rusija kaltinta ar įtarta prisidėjusi prie pasikėsinimų nužudyti, gaisrų ir dronų įsiveržimų keliose NATO šalyse, tarp jų Vokietijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje.

Pagrindinis laiške išdėstytas reikalavimas – skirti papildomą finansavimą, rašo RFE/RL. Jame prašoma maždaug 115 mlrd. JAV dolerių priešakinių valstybių verslo ir investicinei aplinkai bei atsparumui stiprinti.

Tarp siūlomų priemonių minima „greitojo reagavimo pajėgumų stiprinimas energijos tiekimo sutrikimų ir grėsmių ypatingos svarbos elektros bei dujų infrastruktūrai atvejais, regioninių būtiniausių prekių ir civilinės saugos priemonių atsargų kaupimas, priedangų ir evakuacijos infrastruktūros įrengimas bei pasirengimas reaguoti į hibridines, kibernetines, diversines, elektronines ir informacines grėsmes“.