Donecko centras pirmą kartą apšaudytas iš artilerijos pabūklų (karavanas juda toliau)

Donecko centras apšaudytas

Prorusiškų separatistų kontroliuojamo Donecko miesto centras ketvirtadienį pirmą kartą apšaudytas artilerijos sviediniais, pranešė naujienų agentūros „Reuters“ korespondentas.

Žmonės išbėgo iš savo biurų į pagrindinio miesto administracijos pastato laiptines, kai netoliese pasigirdus garsiems sprogimams buvo paskelbta evakuacija.

Kiek vėliau pasigirdo atskriejančių sviedinių švilpimas ir dar bent du sprogimai driokstelėjo šalia miesto centro, sakė ten esantis „Reuters“ korespondentas.

74 civiliai žuvo per 3 dienas

Ukrainos karo draskomame Donecko regione per tris vyriausybės pajėgų ir sukilėlių kovotojų nuožmių susirėmimų dienas žuvo 74 civiliai gyventojai, ketvirtadienį pranešė vietos pareigūnai.

„Per pastarąsias tris dienas žuvo 74 regiono gyventojai ir dar 116 buvo sužeista per susirėmimus“, – sakoma Donecko regiono sveikatos apsaugos vadovų pareiškime.

Atsistatydina dar vienas separatistų lyderis

Ukrainos rytinėje Luhansko srityje veikiančių prorusiškų separatistų lyderis paskelbė atsistatydinantis, ketvirtadienį pranešė Rusijos valstybinė naujienų televizija „Rossija 24“.

Valerijus Bolotovas tapo jau antruoju per pastarąją savaitę atsistatydinusiu aukštu separatistų pareigūnu: rugpjūčio 7-ąją apie savo pasitraukimą pranešė kaimyninės Donecko srities separatistų lyderis Aleksandras Borodajus.

 „Priėmiau sprendimą laikinai palikti Luhansko liaudies respublikos vadovo postą. Sužeidimo padariniai neleidžia man visomis jėgomis dirbti šiame poste Luhansko žmonių labui sudėtingu karo metu“, – ketvirtadienį sakė žurnalistams V.Bolotovas.

Jis pridūrė jau surengęs pasitarimą su kitais separatistų paskelbtos „Luhansko liaudies respublikos“ lyderiais ir kad „buvo priimtas sprendimas pasiūlyti dabartiniam gynybos ministrui Igoriui Plotnickiui vadovauti mūsų respublikai“.

Tačiau V.Bolotovas pabrėžė „neketinantis palikti fronto“.

„Esu Luhansko gyventojas; čia – mano namai, ir aš toliau kovosiu už mūsų bendrus idealus. Esu tikras, kad mūsų kovą vainikuos sėkmė“, – sakė jis..

Ukrainos pajėgos bombardavo separatistų pozicijas

Rytų Ukrainos prorusiški separatistai ketvirtadienį pranešė, kad buvo intensyviai bombarduojamos kelios gyvenvietės aplink sukilėlių tvirtovę Donecką, vyriausybės pajėgoms stengiantis sustiprinti apsiausties žiedą aplink tą miestą.

Separatistų naujienų portalas „Novorossija“ paskelbė, kad vyriausybės pajėgos pastarosiomis dienomis smogė taikiniams Donecko pietiniame Lenino regione ir bombardavo gyvenvietes į rytus bei pietvakarius nuo šio miesto.

Pranešime sakoma, kad tarp labiausiai nukentėjusių vietų buvo Hirnickio rajonas rytiniame Donecko priemiestyje Makijivkoje, taip pat teritorijos tarp Donecko ir į pietus nuo jo esančio Dokučajevsko miesto.

Informacijos apie aukas nebuvo paskelbta.

Ukrainos pajėgos palaipsniui supa Donecką, pagrindinį rytinio pramonės regiono centrą, kuriame prieš įsiplieskiant dabartiniam konfliktui gyveno beveik milijonas žmonių.

Tuo tarpu vienas šaltinis informavo naujienų agentūrą „Reuters“, kad Rusijos siunčiama humanitarinės pagalbos kolona, kuri, kaip įtaria Kijevas, gali būti panaudota išprovokuoti dingstį Maskvai pradėti karinę intervenciją, veikiausiai važiuoja į pietinį Rostovo prie Dono miestą.

Rostovas prie Dono yra maždaug už 60 kilometrų nuo Ukrainos sienos ruožo, kurį tebekontroliuoja prorusiški separatistai.

Kolona artėja prie Ukrainos pietrytinių regionų 

Rusijos humanitarinės pagalbos siuntą gabenanti sunkvežimių kolona artėja prie prorusiškų separatistų kontroliuojamų Ukrainos pietrytinių regionų, pranešė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos atstovas.

Beveik 300 sunkvežimių kolona buvo priversta padaryti lankstą, kai Kijevas nesuteikė jai leidimo įvažiuoti į šalies teritoriją iš šiaurės rytų regiono, kurį kontroliuoja vyriausybė.

Nepaprastųjų situacijų ministerijos atstovas naujienų agentūrai AFP sakė, kad šiuo metu kolona yra Rusijos pietvakarinėje Rostovo srityje, besiribojančioje su konflikto krečiama Ukrainos Luhansko sritimi, kurios didelę teritorijos dalį tebekontroliuoja sukilėliai.

Kol kas neaišku, kada sunkvežimiai pasieks sieną, taip pat ar Ukrainos pareigūnai juos praleis.

Rusijos pareigūnai ir valstybinė žiniasklaida neskelbia jokios informacijos apie tos prieštaringai vertinamos kolonos judėjimą.

Nepaprastųjų situacijų ministerijos Rostovo padalinio atstovas telefonu sakė, kad jo institucija „nesuteiks jokios informacijos apie šią koloną“.

Sunkvežimiai, kurie, anot Rusijos, gabena apie 1,8 tūkst. tonų humanitarinės pagalbos krovinių, didžiąją trečiadienio dalį praleido netoli Voronežo miesto, kuris yra už maždaug 500 kilometrų į šiaurę nuo Rostovo prie Dono, Rostovo srities administracinio centro.

Raudonasis Kryžius surengs derybas

Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) atstovas apsilankys Kijeve ir Maskvoje, kur dalyvaus derybose dėl Rusijos humanitarinės pagalbos nugabenimo į Ukrainos rytus, ketvirtadienį pranešė šios organizacijos atstovė.

TRKK operacijų Europoje ir Centrinėje Azijoje vadovas Laurent'as Corbazas (Loranas Korbazas) per derybas pabrėš nepriklausomos agentūros „griežtai humanitarinį vaidmenį“ ir kad „pagalbos pristatymas neturėtų būti politizuojamas“, sakė atstovė Anastasija Isiuk.

Numatoma, kad L.Corbazas išvyks iš Ženevos vėliau ketvirtadienį.

„Klausimas dėl (pagalbos kolonos) sienos kirtimo procedūros ir muitinės patikrinimo dar turi būti išsiaiškintas tarp abiejų šalių“, – nurodė A.Isiuk.

Nustatė sąlygas rusų pagalbos kolonai

Kijevas nustatė sąlygas dėl Rusijos pagalbos krovinių sukilėlių kontroliuojamiems Rytų Ukrainos regionams.

Vyriausybė, kuri anksčiau žadėjo blokuoti didžiulę, jos sienos link važiuojančią rusų sunkvežimių koloną, trečiadienį paskelbė, kad galėtų leisti pagalbai kirsti sieną po Ukrainos pasieniečių ir užsienio stebėtojų atlikto patikrinimo.

Ukraina reiškė nuogąstavimus, kad beveik 300 sunkvežimių kolona gali būti „Trojos arklys“, gabenantis karinę pagalbą prorusiškiems Rytų Ukrainos sukilėliams.

Kolonai važiuojant sienos link įtampa didėjo, Vakarų sostinės reiškė nuogąstavimus, kad ji gali eskaluoti konfliktą, dėl kurio Rusijos ir Vakarų santykiai ir taip yra blogiausi nuo Šaltojo karo laikų.

Tačiau humanitarinei krizei Ukrainos rytuose didėjant, Ukrainos prezidentūra užsiminė, kad labai reikalinga pagalba galėtų būti įleista, siekiant išvengti Rusijos „didelio masto invazijos“.

Šis pasiūlymas sudarytų sąlygas pagalbai, kuri yra skirta smarkiai nukentėjusiam Luhanskui, „kirsti artimiausią pasienio postą“ po Ukrainos pareigūnų ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) stebėtojų atlikto patikrinimo, sakė prezidento Petro Porošenkos atstovas Sviatoslavas Ceholka.

Tada misijai būtų leista važiuoti per sukilėlių kontroliuojamą teritoriją į Luhanską, kur „Raudonasis Kryžius dalys pagalbą civiliams gyventojams“, sakė jis.

Neaišku, ar į Ukrainą būtų įleisti sunkvežimiai, ar tik jų gabenamas krovinys. ESBO negalėjo patvirtinti, ar dalyvaus.

Kolona antradienį išvyko iš Maskvos regiono su daugiau kaip 1,8 tūkst. t krovinių, tarp kurių yra medicininės įrangos, kūdikių maisto, miegmaišių ir elektros generatorių, pranešė Rusijos žiniasklaida.

Atrodo, kad kolona didelę trečiadienio dalį stovėjo aerodrome Pietvakarių Rusijos mieste Voroneže.

Kad pagalba yra reikalinga, neabejojama.

Po keturis mėnesius trukusių įnirtingų Ukrainos pajėgų ir sukilėlių mūšių separatistų bastionai liko be elektros, vandens tiekimo ir degalų, su mažėjančiomis maisto atsargomis.