Penktąsias Fukušimos metines mininti Japonija dar nesugeba atsitiesti

Praėjus penkeriems metams po Fukušimos atominės jėgainės tragedijos, Japonija vis dar nesugeba susitvarkyti su jos padariniais: tūkstančiai žmonių nebegyvena laikinuose būstuose, dirba atominio kuro užterštoje teritorijoje. Nepaisant to, daugybė žmonių tebepalaiko atominę energetiką, o kai kurie apie tragediją tiesiog pamiršo ir jau gyvena pasiruošimų 2022-ųjų olimpinėms žaidynėms.

Dalis palaiko atominę energetiką

Prieš penkerius metus, kovo 11-ąją Japoniją sukrėtęs stiprus žemės drebėjimas sukėlė milžinišką cunamio bangą rytinėje šalies pakrantėje ir sugriovė Fukušimos atominę elektrinę. Nelaimė nusinešė tūkstančius gyvybių, o dešimtis tūkstančių paliko be namų. Nors pasaulio žiniasklaida apie Fukušimą gana greitai pamiršo, branduolinė krizė Japonijoje tęsiasi.

Japonijos televizijos reportaže – prie teismo rūmų, lyjant lietui, džiūgauja grupelė ieškovų. Vietos gyventojams nerimaujant dėl saugumo, teismas nurodė sustabdyti sausį vėl pradėjusių veikti dviejų Takahamos branduolinių reaktorių darbą.

Žurnalistų pakalbinta moteris sako, kad, kaip Fukušimos gyventoja, ji labai džiaugiasi teismo sprendimu, nes branduolinė krizė nėra išspręsta. Dabartinė Japonijos vyriausybė laikosi nuostatos, kad atitinkantys po avarijos sugriežtintus reikalavimus reaktoriai turėtų atnaujinti darbą. Prieš penkerius metus šalyje jų veikė dešimtys ir užtikrino net trečdalį šalies elektros poreikio. Šiandien elektrą gamina vos keli.

Japonijos vyriausybė nori išlaikyti atominę energetiką ne tik kaip energijos šaltinį, bet ir kaip technologiją, kurią šalis eksportuoja į kitas šalis. Taip tvirtina lenkų žurnalistė Kasia Boni, kuri baigia rašyti knygą apie Fukušimą nusiaubusį cunamį, sugriovusį ir atominę jėgainę.

„Tai svarbus pajamų šaltinis Japonijai. Jei nebeliks jėgainių ir nebus išvalytos per avariją užterštos teritorijos, jie negalės parodyti, kad gali suvaldyti tai, ką parduoda. Tuomet parduoti reaktorius ir technologiją bus sunku“, – sako K. Boni. Rinkdama medžiagą autorė ne kartą lankėsi Japonijoje ir kalbėjosi su žmonėmis, kuriuos paveikė ši nelaimė.

„Dalis žmonių yra už atominę [energetiką], nes tai jų pragyvenimo šaltinis. Tai gerai apmokamas darbas, geresnis nei žemdirbio ar žvejo, tačiau tie, kuriuos palietė nelaimė, galvoja kiek kitaip. Dalis susibūrė į grupę, kuri teisiasi su vyriausybe, kiti siekia problemų sprendimo. Vienas vyras nori įkurti privatų Fukušimos muziejų, kuriame galima būtų parodyti tragedijos pasekmes. Jo manymu tai yra geresnis būdas diskutuoti apie sudėtingus klausimus, susijusius su atomine energetika, nei gatvių protestai“, – pasakoja K. Boni.

Anot jos, japonai apskritai labai atsargiai reiškia savo nuomonę, tačiau tikrai tenka girdėti, kad žmonės nebenori atominės. „Ilgus metus jie gyveno tikėdami saugumo mitu. Buvo manoma, kad Japonija pati pažangiausia šalis pasaulyje ir nieko blogo čia nutikti negali, todėl dabar jie sako – jei vyriausybė nori išlaikyti atominę, jie privalo žmonėms atvirai paaiškinti ir apie susijusią riziką“, – tvirtina K. Boni.

Tebedirba 8 tūkst. žmonių

Hirokis Azuma organizuoja keliones iš Japonijos į Černobylio avarijos paveiktą zoną. Prieš trejus metus jis su bendraminčiais sumanė pradėti panašų turizmo projektą Fukušimoje. Jis mano, kad tai būtų švietimo priemonė, kuri padėtų užkirsti kelią panašioms tragedijoms ateityje, tačiau kol kas jo planams priešinasi visuomenė. Agentūros „Reuters“ žurnalistams vyras sako, kad žmonėms net laisvai kalbėti apie tai, kas įvyko, yra sunku. Ką jau kalbėti apie turizmą.

Išvertus iš japonų kalbos „Fukušima“ reiškia „laimingą salą“, tačiau, kaip pasakoja ten apsilankiusieji, šiandien apylinkių realybė yra absoliučiai priešinga. Prieš penkerius metus, kovo 11-ąją Japoniją sukrėtęs stiprus žemės drebėjimas sukėlė milžinišką cunamio bangą rytinėje šalies pakrantėje. Cunamis nušlavė ne tik ištisas gyvenvietes, bet ir užliejo Fukušimos atominę elektrinę, kurios apsauginė siena neatlaikė. Nutrūkus aušinimui, išsilydė atominis kuras, o trijuose reaktoriuose nugriaudėję sprogimai paskleidė teršalus į visas puses.

Kaip pastebi apžvalgininkai, nepaisant dedamų pastangų, jėgainė išlieka pavojinga. Teritorijoje vis dar dirba 8 tūkst. specialistų ir kaupiasi tūkstančiai talpyklų ypač užteršto vandens, kuriuo aušinami pažeisti jėgainės blokai.

Fukušimos-Daiči atominės elektrinės uždarymui vadovaujantis Naohiro Masuda šią savaitę žiniasklaidą patikino, kad padėtis suvaldyta ir pernai pasiekta didelė pažanga, tačiau pasak žiniasklaidos pranešimų, jėgainės valdytojams iki šiol nepavyko nustatyti, kur yra visas avarijos metu išsiliejęs kuras.

Užterštas vanduo

Bendrovė TEPCO kaltinama dėl to, kad per vėlai paskelbė apie tikrąją jėgainės būklę ir dėl to laiku nebuvo evakuoti tūkstančiai žmonių. Buvusiems įmonės vadovams pirmieji kaltinimai baudžiamojoje byloje buvo pateikti tik šiemet.

„Svarbu suprasti, kad apie 70 proc. Fukušimos apylinkių yra miškais apaugusios kalvos. Avarijos metu iškritęs radioaktyvus cezis yra susikaupęs medžiuose, lapuose, krūmuose. Dalis jo išsiplauna su upelių ir šaltinių vandeniu ir sklinda aplinkoje, galiausiai patekdamas į vandenyną. Bėda ta, kad miško neįmanoma išvalyti. Tas radiologinis eksperimentas tęsis dar ištisus šimtmečius“, – sako nevyriausybinės gamtosaugos organizacijos „Greenpeace“ narys Shaunas Burnie`is.

Drauge su kolegomis jie stebi padėtį avariją patyrusios jėgainės apylinkėse nuo pat pradžių, ypač labiausiai užterštose vietovėse. Pasak pašnekovo, mėginių analizė rodo, kad radiacijos poveikis gamtinėms ekosistemoms panašus į tą, kuris fiksuotas po avarijos Černobylio jėgainėje, tačiau poveikis vandens ekosistemoms – nepalyginamai didesnis.

Sh. Burnie`io tvirtinimu, apie 80 proc. taršos su oro pernašomis apteko į vandenyną. Pakartojus dar 2011 m. balandį pirmą kartą atliktus tyrimus, paaiškėjo, kad šiemet radiacijos lygis sumažėjęs, nes teršalai išsisklaidė.

„Tačiau mus domina radiacijos koncentracija priekrantėje. Maždaug 1–10 km spinduliu palei Fukušimos pakrantę, kuri driekiasi apie 100 km. Nuosėdose susikaupę teršalai daro neigiamą poveikį jūrų organizmams. Branduolinė avarija nesibaigė, teršalai vis dar išsiskiria į aplinką. Praėjus penkeriems metams, aplinkiniai miškai išlieka radioaktyvūs, o pažeisti reaktoriai su išsilydžiusiu branduoliniu kuru tebekelia didelę grėsmę aplinkai“, – tvirtina Sh. Burnie`is.