NATO pasmerkė Rusiją dėl Ukrainos krizės, B.Obama apkaltino V.Putiną

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiko su Angelos Merkel pasiūlymu įkurti kontaktinę grupę dialogui dėl Ukrainos, sekmadienį pranešė Vokietijos vyriausybė.

Savo pasiūlymą kanclerė pateikė Putinui per vėlai sekmadienį įvykusį telefoninį pokalbį, kurio metu ji taip pat „apkaltino Rusijos prezidentą pažeidžiant tarptautinė teisę su nepriimtina Rusijos intervencija į Krymą“.

„Prezidentas Putinas priėmė Vokietijos kanclerės pasiūlymą nedelsiant įkurti tiek tyrimo misiją, tiek kontaktinę grupę, galbūt vadovaujant ESBO, kad būtų pradėtas politinis dialogas“, - išplatintame pranešime nurodė Berlynas.

A.Merkel pareiškė V.Putinui, kad intervencija pažeidžia 1994 metų gruodžio 5 dienos Budapešto memorandumą dėl saugumo garantijų, kuriuo Rusija įsipareigojo gerbti Ukrainos nepriklausomybę ir suverenumą, taip pat 1997 metų sutartį dėl Rusijos Juodosios jūros karinio laivyno, įsikūrusio Kryme.

Minėtą memorandumą pasirašė Britanija, Ukraina, Rusija ir Jungtinės Valstijos.

Pareiškime taip pat priduriama, kad A.Merkel paragino V.Putiną gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą.

NATO nori į Ukrainą pasiųsti tarptautinius stebėtojus

NATO sąjungininkai sekmadienį paragino dislokuoti tarptautinius stebėtojus Ukrainoje, kad būtų sumažinta įtampa, ir pridūrė, jog aljansas sieks „rasti bendrą kalbą“ su Maskva per NATO ir Rusijos derybas.

„Mes raginame abi šalis nedelsiant siekti taikaus sprendimo dialogu“, - sakoma 28 narių Atlanto aljanso pranešime, kuris buvo išplatintas po beveik aštuonias valandas vykusių derybų.

Pareiškime taip pat raginama į Ukrainą „pasiųsti tarptautinius stebėtojus globojant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai ar ESBO“.

NATO pasmerkė Rusijos karinę eskalaciją Kryme ir išreiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl Rusijos parlamento duoto leidimo dislokuoti Ukrainoje karines pajėgas.

Bet koks panašus veiksmas bus „tarptautinės teisės pažeidimas“ ir pažeis NATO ir Rusijos tarybos ir NATO partnerystės taikai principus, sakoma pareiškime.

Sąjungininkai taip pat nurodė, jog Kijevo prašymu įvyko NATO ir Ukrainos komisijos susitikimas, ir pridūrė, kad „mes ketiname ieškoti bendros kalbos su Rusija NATO ir Rusijos taryboje.“

Paprašytas paaiškinti šią nuostatą plačiau NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) sakė, jog daug narių pageidavo susitikimo su Rusija ir kad vienas toks susitikimas bus surengtas, tačiau nenurodė kada tai įvyks.

Pareiškime Rusija raginama „gerbti visus savo tarptautinius įsipareigojimus, atitraukti pajėgas į savo bazes ir susilaikyti nuo bet kokio kišimosi kitur Ukrainoje.“

Sąjungininkai taip pat paragino tęsti „inkliuzyvų politinį procesą Ukrainoje, pagrįstą demokratinėmis vertybėmis, pagarba žmogaus teisėms, mažumoms ir įstatymo valdžiai, kuris įgyvendina visų Ukrainos žmonių demokratinius siekius“.

D.Grybauskaitė ir D.Cameronas pasmerkė Rusijos agresiją Ukrainoje

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) sekmadienį griežtai pasmerkė Rusijos agresijos aktus Ukrainoje, pranešė prezidentės spaudos tarnyba po jų pokalbio telefonu.

"Lietuvos vadovė ir Jungtinės Karalystės premjeras griežtai pasmerkė Rusijos agresijos aktus Ukrainoje, pabrėždami, kad tarptautinė bendruomenė turi mobilizuotis ir ieškoti bendrų sprendimų bei išeičių iš šios grėsmingos situacijos", - teigiama Vilniuje išplatintame pranešime spaudai.

D.Grybauskaitė taip pat perspėjo, kad Rusijos kariniai veiksmai Ukrainoje kelia grėsmę viso regiono saugumui.

"Tai, kas vyksta prie ES išorinių sienų yra nepateisinama ir gali turėti rimtų pasekmių viso regiono saugumui bei įtakos Europos ateičiai, todėl būtina kaip galima greičiau sustabdyti dirbtinį konflikto eskalavimą ir užkirsti kelią karinės jėgos panaudojimui", - pranešime spaudai teigė prezidentė.

D.Grybauskaitė pabrėžė, kad Europos Sąjunga (ES) ir NATO "turi pasiųsti aiškų signalą, kad visi, taip pat ir Rusija, privalo gerbti tarptautinius įsipareigojimus ir jų laikytis".

Ukraina sekmadienį ėmė mobilizuotis karui, o Vašingtonas pagrasino ekonomiškai izoliuoti Rusiją, kai prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė turintis teisę įsiveržti į kaimyninę šalį, taip sukurdamas didžiausią Maskvos konfrontaciją su Vakarais nuo Šaltojo karo laikų.

Vokietija perspėja neišmesti Rusijos iš G-8

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) sekmadienį perspėjo neišmesti Rusijos iš prestižinės Didžiojo aštuoneto (G-8) grupės reaguojant į Maskvos veiksmus Ukrainoje.

Jo komentarai pasirodė po to, kai JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) perspėjo Maskvą, kad ji rizikuoja dėl Ukrainos krizės prarasti savo vietą G-8.

„G-8 grupė yra vienintelė grupė, kur mes, vakariečiai, tiesiogiai kalbamės su Rusija, tad ar tikrai turėtume aukoti šią vienintelę grupę?“ - klausė F.-W.Steinmeieris per Vokietijos visuomeninę televiziją ARD.

Pasak F.-W.Steinmeierio, vyriausybių vadovai kitą savaitę aptars šį klausimą, bet perspėjo nesiimti jokių žingsnių, kurie galėtų pabloginti krizę.

„Manau, kad turime pasiaiškinti, kaip prisidėti prie situacijos Ukrainoje deeskalavimo“, - sakė jis.

Rusijos veiksmai dėl Ukrainos yra derami, Vokietijos kanclerei sako Putinas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį Vokietijos kanclerei Angelai Merkel pasakė, kad Rusijos piliečiai ir rusakalbiai Ukrainoje susiduria su „nemažėjančia“ ultranacionalistų grėsme ir kad priemonės, kurių ėmėsi Maskva, yra visiškai deramos atsižvelgus į „ypatingą situaciją“, nurodė Kremlius.

Per pokalbį telefonu, kurio metu A.Merkel išreiškė susirūpinimą dėl įvykių Ukrainoje, ji ir V.Putinas susitarė, kad Rusija ir Vokietija tęs konsultacijas dvišaliu ir daugiašaliu formatais siekiant situacijos „normalizavimo“, sakoma Kremliaus pareiškime.

Ukraina iškėlė bylą dėl tėvynės išdavimo karinio jūrų laivyno vadui

Ukraina sekmadienį iškėlė bylą dėl tėvynės išdavimo karinio jūrų laivyno vadui, kuris sekmadienį – antrą savo darbo šiame poste dieną – atidavė savo būstinę Krymo Sevastopolio uostamiestyje.

Denisas Berezovskis buvo parodytas per Rusijos televiziją prisiekiantis ištikimybę prorusiškiems Krymo regiono lyderiams. Rusijos pajėgos užėmė šį Juodosios jūros pusiasalį ir nurodė ukrainiečių pajėgoms nusiginkluoti.

„Per Rusijos pajėgų (surengtą) karinio jūrų laivyno centrinės būstinės blokadą jis atsisakė pasipriešinti ir sudėjo savo ginklus“, - sakė Ukrainos saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotoja Viktorija Siumar.

„Prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą Denisui Berezovskiui pagal straipsnį „Valstybės išdavimas“, - sakė ji.

Atsakingu už karinį jūrų laivyną buvo paskirtas kitas admirolas, Serhijus Haidukas.

Ukraina mobilizuojasi po Putino „karo paskelbimo“

Ukraina sekmadienį ėmė mobilizuotis karui, o Vašingtonas pagrasino ekonomiškai izoliuoti Rusiją, kai prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė turintis teisę įsiveržti į kaimyninę šalį, taip sukurdamas didžiausią Maskvos konfrontaciją su Vakarais nuo Šaltojo karo laikų.

„Tai ne grėsmė, tai iš tikrųjų karo paskelbimas mano šaliai”, - anglų kalba žurnalistams sakė Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas, vadovaujantis provakarietiškai vyriausybei, kuri atėjo į valdžią praėjusią savaitę pabėgus prezidentui, Rusijos sąjungininkui Viktorui Janukovyčiui.

V.Putinas šeštadienį gavo savo parlamento leidimą panaudoti karinę jėgą ginant Rusijos piliečius Ukrainoje, nepaisant Vakarų raginimų nesikišti.

Rusijos pajėgos jau be kraujo praliejimo užėmė Krymą – izoliuotą Juodosios jūros pusiasalį, kuriame Maskva turi karinio jūrų laivyno bazę. Sekmadienį jos čia apsupo kelis nedidelius Ukrainos kariškių avanpostus ir pareikalavo ukrainiečių karių nusiginkluoti. Kai kurie kariai atsisakė tai padaryti, todėl kilo konfliktų, bet jokie šūviai nebuvo paleisti.

Ukrainos saugumo taryba nurodė Generaliniam štabui tuojau pat paskelbti visų ginkluotųjų pajėgų aukščiausio laipsnio parengtį.

Gynybos ministerijai buvo nurodyta pašaukti rezervininkus, teoriškai – visus vyrus iki 40 metų amžiaus šalyje, kur kariuomenėje turi atitarnauti visi vyrai. Tačiau Ukrainai būtų sunku rasti papildomų ginklų ir uniformų dideliam rezervininkų skaičiui.

Kijevo Nepriklausomybės aikštėje, kur protestuotojai prieš V.Janukovyčių stovyklavo mėnesius, tūkstančiai žmonių dalyvavo demonstracijoje prieš Rusijos karinius veiksmus. Oratoriai sakė uždegančias kalbas, o plakatai skelbė: „Putinai, šalin rankas nuo Ukrainos!“.

„Jeigu reikia ginti šalį, mes eisime ir ginsime šalį, - sakė reklamos kompanijai vadovaujantis Olehas, ant laužo virdamas valgį aikštėje, kur stovyklavo tris mėnesius. - Jei Putinas nori pasiimti Ukrainą, jam nepavyks. Mes norime gyventi laisvai ir gyvensime laisvai“.

Potencialiai didesnį susirūpinimą nei Krymo, kur daugumą gyventojų sudaro rusai, užėmimas kelia rytiniai Ukrainos regionai, kur daugumos etninių ukrainiečių gimtoji kalba yra rusų.

Tuose regionuose sekmadienį vyko tolesnės demonstracijos po smurtinių šeštadienio protestų ir jau antrą dieną promaskvietiški demonstrantai iškėlė Rusijos vėliavas ant vyriausybinių pastatų ir ragino Rusiją juos ginti. Kijevas sakė, kad Rusija per sieną atsiuntė šimtus savo piliečių rengti protestų.

Ukrainos mažytės ginkluotosios pajėgos nė iš tolo neprilygtų kaimyninės supervalstybės galiai. Didžiosios Britanijos Tarptautinis strateginių studijų institutas (International Institute of Strategic Studies) apskaičiavo, kad Kijevas turi mažiau nei 130 tūkst. karių su ginklu, lėktuvus, kurie vos paskraido, ir kuklias atsarginių dalių atsargas vieninteliam savo povandeniniam laivui.

Rusija, priešingai, valdant V.Putinui išleido milijardus pajėgoms, kurios po Sovietų Sąjungos subyrėjimo buvo mažai veiksmingos, modernizuoti. Maskvos specialieji daliniai dabar yra laikomi prilygstančiais geriausiems pasaulyje.

Kryme mažytis Ukrainos kontingentas nė nebandė priešintis rusams, kurie per pastarąsias tris dienas užėmė vyriausybinius pastatus, oro uostus ir kitus objektus. Ant rusų uniformų nebuvo skiriamųjų ženklų, bet jie važinėjo transporto priemonėmis su rusiškais registracijos numeriais.

Kijevas sakė, kad jo pajėgos yra apsuptos mažiausiai trijose vietose. Jis atšaukė savo pakrančių apsaugos laivus iš Krymo uostų.

Ukraina nurodė, kad 10 jos karinio jūrų laivyno laivų vis dar yra Sevastopolyje ir lojalūs Kijevui.

Dešimtys rusų karių be skiriamųjų ženklų stovyklavo prie Ukrainos karių bazės Perevalnojė, kelyje iš Krymo sostinės Simferopolio į pakrantę.

Tos bazės vado pavaduotojas sakė, kad abiejų šalių kariai sudarė susitarimą nepralieti kraujo.

„Esame pasirengę ginti teritoriją ir savo karinę įrangą, - „Reuters“ televizijai sakė Valerijus Boiko. - Tikimės, kad bus pasiektas kompromisas, sprendimas ir, kaip sakė vadas, karo nebus“.

Lietuvos prezidentė padėtį Ukrainoje aptars su Britanijos premjeru

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį situaciją Ukrainoje aptars su Didžiosios Britanijos premjeru Davidu Cameronu (Deividu Kameronu).

Apie planuojamą pokalbį pranešė Britanijos vyriausybė. Prezidentės spaudos tarnyba BNS patvirtino, kad toks pokalbis planuojamas sekmadienio vakarą.

Ukrainos karinio jūrų laivyno vadas perėjo į Krymo prorusiškos valdžios pusę

Ukrainos karinio jūrų laivyno vadas sekmadienį paskelbė, kad perėjo į Krymo pusiasalio prorusiškos valdžios pusę, - kitą dieną po to, kai jį laikinasis lyderis Oleksandras Turčynovas paskyrė į šį postą.

„Prisiekiu vykdyti Krymo autonominės respublikos (prorusiško) vyriausiojo vado įsakymus“, - pareiškime televizijai sakė Denisas Berezovskis iš Rusijos Juodosios jūros laivyno būstinės Kryme.

Jis pridūrė, kad „prisiekia ištikimybę Krymo autonominės respublikos gyventojams“.

Turtingiausias Ukrainos žmogus ragina susivienyti prieš Rusijos „jėgą“

Turtingiausias Ukrainos žmogus ir nušalintojo prezidento Viktoro Janukovyčiaus svarbiausias finansinis rėmėjas sekmadienį pasmerkė Rusijos karinę invaziją ir paragino ukrainiečius išsaugoti savo šalies teritorinį vientisumą.

„(Tai, kad Rusija) griebėsi jėgos iš išorės, yra nepriimtina. Šią krizę galima išspręsti tik taikiai“, - sakė Rinatas Achmetovas, vienas artimiausių nuverstojo prezidento sąjungininkų.

„Raginu visus piliečius susivienyti dėl vieningos ir nedalomos Ukrainos. Privalome išlaikyti šaltą protą, nepasiduoti provokacijoms ir priiminėti gerai apgalvotus sprendimus“, - sakoma R.Achmetovo pareiškime.

Kaip ir V.Janukovyčius, R.Achmetovas yra iš prorusiško Donecko regiono Rytų Ukrainoje, kur įsikūrusi jo finansinio holdingo kompanija „System Capital Management“.

R.Achmetovas, kurio turtą žurnalas „Forbes“ vertina daugiau kaip 15 mlrd. dolerių, du kartus buvo V.Janukovyčiaus Regionų partijos parlamentaras.

Šeštadienį Donecko taryba po didelės prorusiškos demonstracijos paragino surengti referendumą dėl to, ar likti Ukrainos dalimi.

JAV: Rusija dėl Krymo gali prarasti narystę G-8

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) sekmadienį tiesiai perspėjo Rusiją, kad ji dėl karių dislokavimo Kryme gali prarasti savo vietą tarp prestižinio Didžiojo aštuoneto (G-8) išsivysčiusių valstybių.

J.Kerry perspėjo prezidentą Vladimirą Putiną, kad „jis neturės Sočio G-8 (viršūnių susitikimo), jis gali net nelikti G-8, jei tai tęsis“.

„Jis gali atsidurti (padėtyje) su Rusijos verslo turto įšaldymu, amerikiečių verslas gali pasitraukti, gali toliau kristi rublis“, - sakė JAV valstybės sekretorius.

„Yra didžiulė kaina. Jungtinės Valstijos yra vieningos, Rusija yra izoliuota. Tai nėra stipri pozicija “, - sakė JAV diplomatijos vadovas televizijos NBC laidai „Meet the Press“.

JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija jau pasitraukė iš šios savaitės parengiamųjų susitikimų dėl G-8 viršūnių susitikimo, kuris birželį turi įvykti Sočyje. Taip buvo nuspręsta pasaulyje didėjant susirūpinimui dėl Maskvos grasinimo įsiveržti į kaimyninę Ukrainą.

Ukrainos naujoji laikinoji vyriausybė pašaukė visus pajėgų rezervininkus ir perspėjo, kad šalis atsidūrė prie katastrofos slenksčio.

„Jeigu Rusija nori būti G-8 šalis, jai reikia elgtis kaip G-8 šaliai“, - sakė J.Kerry jau CBS laidoje „Face the Nation“. Sekmadienį ryte jis pasirodė keliose televizijų pokalbių laidose, kad padidintų spaudimą Maskvai.

Jis taip pat perspėjo: „G-8 plius kai kurios kitos (šalys), visos jos, kiekviena iš jų, yra pasirengusios eiti iki galo ir izoliuoti Rusiją dėl šios invazijos. Jos yra pasirengusios įvesti sankcijas, jos yra pasirengusios izoliuoti Rusiją ekonomiškai, rublis jau smunka“.

Ukrainos karo laivai palieka Sevastopolį, sako Krymo administracija

Kai kurie Ukrainos kariškių Juodosios jūros laivyno laivai savanoriškai išplaukė iš Sevastopolio bazės, paskelbė Krymo autonominės respublikos administracija.

„Maždaug 10 ukrainiečių laivų išplaukė iš Sevastopolio karinio jūrų laivyno bazės. Žinoma, niekas nevertė jų to daryti“, - sekmadienį žurnalistams sakė Krymo administracijos atstovas.

„Jokie šūviai nebuvo paleisti, atskiriems kariams ir daliniams pereinant į Krymo pusę, - sakė jis. - Kai kurie perėjo į Krymo (pusę), o kiti (iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų) pabėgo“, - sakė atstovas.

1 000 ginkluotų vyrų blokavo Ukrainos pasieniečių dalinį Kryme

1 000 ginkluotų vyrų grupė sekmadienį blokavo įėjimą į Ukrainos pasieniečių dalinį Krymo pusiasalio pietuose, sakė gynybos ministerija.

„Vienas tūkstantis ginkluotų kovotojų ir maždaug 20 sunkvežimių blokuoja 36-osios pasieniečių brigados perimetrą ...Perevalnojė“, - sakoma ministerijos pareiškime, kuris buvo paskelbtas toliau tvyrant didelei įtampai po Rusijos parlamento sprendimo pritarti pajėgų nusiuntimui į Ukrainą.

Pareiškime nenurodoma, kokia yra tų ginkluotų vyrų pilietybė.

Rusija pradėjo informacinį karą

Rusijos valstybinė žiniasklaida ir valdančiosios partijos pareigūnai sekmadienį įspėjo apie ginkluotus plėšikautojus Ukrainoje ir paragino visuomenę užtikrinti prezidentui Vladimirui Putinui tvirtą paramą dėl galimų karinių veiksmų.

Kremliaus kontroliuojama valstybinė žiniasklaida, pasitelkusi vaizdo medžiagą, pradėjo didžiulio masto propagandinę operaciją, kuria siekiama diskredituoti naująją valdžią Kijeve ir pakurstyti pyktį dėl tariamų šiurkščių teisių pažeidimų, vykdomų prieš rusakalbius Ukrainos gyventojus.

Kurstydamas įtarimus dėl tarptautinio vaidmens protestuose Kijeve, naujienų kanalas "Rossija-24" parodė ruso jaunuolio tariamą prisipažinimą, esą jam buvo sumokėta už tai, kad būtų opozicijos pajėgų snaiperis.

"Ten yra samdinių... jie atvyko iš įvairių valstybių: Jungtinių Valstijų ir Vokietijos, jie atvyko vilkėdami tokias pačias karines uniformas", - tvirtino jaunuolis.

Jis tvirtino bijąs sulaukti keršto už tai, kad atskleidė šią informaciją, teigdamas, kad protestuotojų lyderiai Kijeve "tiesiog įkiš žmones į rūsį ir nužudys juos".

Televizijos reportaže matyti, kaip vaikinas, įvardijamas kaip Vladislavas, yra apklausiamas tyrėjų po to, kai buvo sulaikytas pasienyje su Ukraina esančioje Briansko srityje.

"Rossija -24" diktorius priduria, kad "dabar samdiniai vyksta į Krymą. Jų tikslai pakankamai aiškūs: išprovokuoti naują krizės bangą ir slapčia apiplėšinėti žmones".

Ta pati televizija parodė interviu su pasienyje su Ukraina esančios Belgorodo srities gubernatoriumi Jevgenijumi Savčenka, kuris įspėjo, kad "ginkluoti žmonės" prasmuko į pasienio ruožą ir mėgino blokuoti kelią, vedantį į Krymą.

"Srityje bastosi minios ginkluotų žmonių, nežinia iš kur atsiradusių, ir rengia įvairias provokacijas“, - sakė gubernatorius, pridūręs, kad šeštadienį "buvo įvykdytas bandymas pertverti kelią Maskva-Krymas".

Tuo tarpu įtakingi įstatymų leidėjai ryžtingai kalbėjo apie situaciją, akcentuodami nacionalinę vienybę.

"Situacija Ukrainoje konsoliduoja visą Rusijos pilietinę visuomenę", - sakė "Vieningosios Rusijos" įstatymų leidėjas Leonidas Sluckis, kuris yra Valstybės Dūmos NVS, eurazinės integracijos ir ryšių su tėvynainiais reikalų komiteto pirmininkas.

"Visi vienareikšmiškai pasisako už tai, kad būtų ginami mūsų žmonės Ukrainoje, kad nebūtų leista išstumti iš Ukrainos rusų kalbos ir rusų ", - sakė deputatas, kurį citavo naujienų agentūra "RIA Novosti".

Valdančioji partija "Vieningoji Rusija" pakvietė žmones sekmadienį surengti eitynes Maskvos centre, pavadinusi Ukrainą "broliška" šalimi, kuriai reikia "mūsų apsaugos ir paramos".

Partija įspėjo, kad etniniai rusai Ukrainoje "kenčia persekiojimą ir smurtą, nes kalba rusiškai, yra nusiteikę draugiškai Rusijos atžvilgiu ir nepripažįsta nacionalisto Banderos šalininkų, kurie užgrobė valdžią."

Stepanas Bandera buvo prieštaringai vertinamas ukrainiečių nacionalistų lyderis per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo, kurio vadovaujami partizanai kovėsi su nacių ir sovietų pajėgomis.

Rusija kelia grėsmę Europos „taikai ir saugumui“, sako NATO vadovas

NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) sekmadienį paragino Rusiją sustabdyti savo karinę veiklą ir grasinimus Ukrainos atžvilgiu, ir sakė, kad Maskvos veiksmai kelia grėsmę „taikai ir saugumui Europoje“.

„Rusija privalo sustabdyti savo karinę veiklą ir grasinimus, - sakė jis prieš pradėdamas derybas dėl krizės su 28 NATO ambasadoriais. - Šiandien mes aptarsime pasekmes Europos saugumui“.

Ukraina yra „prie katastrofos slenksčio“, sako premjeras

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas sekmadienį kreipdamasis į tarptautinę bendriją perspėjo, kad krizės ištikta jo šalis yra „prie katastrofos slenksčio“, ir apkaltino Rusiją paskelbus karą.

„Tai - „raudonas“ aliarmas, tai ne grėsmė, tai iš tikrųjų karo paskelbimas mano šaliai“, - angliškai sakė jis žurnalistams kitą dieną po to, kai Rusijos parlamentas pritarė pajėgų dislokavimui Ukrainoje.

„Jei prezidentas Putinas nori būti prezidentu, kuris pradėjo karą tarp dviejų kaimyninių ir draugiškų šalių, tarp Ukrainos ir Rusijos, jis priartėjo prie savo tikslo per kelis colius. Mes esame prie katastrofos slenksčio“, - sakė A.Jaceniukas.

Jis kreipėsi į tarptautinę bendriją: „Manome, jog mūsų partneriai Vakaruose ir visa pasaulinė bendrija parems Ukrainos teritorinį vientisumą ir vienybę, ir padarys visa, ką gali, kad būtų sustabdytas Rusijos Federacijos išprovokuotas karinis konfliktas“.

Ukraina mobilizuoja atsargos karius

Ukraina mobilizuoja visus atsargos karius ir turi kiek įmanoma greičiau parengti savo ginkluotąsias pajėgas vykdyti kovines užduotis, sekmadienį pareiškė šalies aukščiausio rango saugumo pareigūnas.

Tai daroma Rusijos parlamentui patenkinus prezidento Vladimiro Putino prašymą leisti panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje.

Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos, kuriai priklauso aukščiausi saugumo ir gynybos pareigūnai, sekretorius Andrijus Parubijus sakė, taryba įsakė gynybos ministerijai mobilizuoti "visus, kurių šiuo momentu reikia ginkluotosioms pajėgoms visoje Ukrainoje".

Jis pridūrė, kad mobilizacija vykdoma siekiant "užtikrinti Ukrainos saugumą ir teritorinį vientisumą".

A.Parubijus informavo, kad taip pat buvo duotas nurodymas užsienio reikalų ministerijai siekti JAV ir Didžiosios Britanijos pagalbos užtikrinant Ukrainos saugumą.

Be to, Tarybos sekretorius taip pat pranešė, kad ginkluotosios pajėgos sustiprins saugumą energetikos objektuose.

Kryme nėra armijos ir milicijos pajėgų, kurios keltų pavojų Rusijos piliečiams

Kryme nėra Ukrainos reguliariosios armijos ar milicijos pajėgų, kurios keltų pavojų Rusijos piliečiams ar rusakalbiams gyventojams, pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas.

„Krymo teritorijoje nėra Ukrainos reguliariosios armijos ar Vidaus reikalų ministerijos pajėgų, kurios keltų pavojų Rusijos Federacijos piliečiams ar rusakalbiams gyventojams. Kaip ir nėra jokių Maidano savigynos būrių, neva atvykusių iš Kijevo. Visas destabilizavimas Kryme turi šaltinį ir įkvėpėjus, esančius Rusijoje“, - parašė ministras savo puslapyje „Facebook“.

Jis pabrėžė, jog nors kariuomenės daliniams yra paskelbta didesnio laipsnio parengtis, jie yra orientuoti į tai, kad būtų užkirstas kelias kariniam konfliktui.

„Visuose Krymo kariniuose daliniuose jau antra para (galioja) didesnė parengtis. Atsižvelgdamas į konflikto, taip pat – ir informacinio, provokavimą, pareiškiu: Ukrainos vidaus pajėgose Kryme galioja visiškos kovinės parengties režimas , bet, pabrėžiu, (jos) yra visiškai orientuotos į tai, kad būtų užkirstas kelias kariniam konfliktui panaudojant kovinius ginklus“, - pabrėžė A.Avakovas.

„Ukrainos kariškių užpuolimo atveju visa atsakomybė už tokių provokacijų pasekmes teks puolančiai šaliai“, - pridūrė jis.

Rusijos srities gubernatorius: ginkluoti žmonės mėgino pertverti kelią Maskva-Krymas

Rusijos Belgorodo srities gubernatorius sekmadienį pareiškė, kad grupė nežinomų ginkluotų žmonių, prasmukusių į pasienio ruožą su Ukraina, mėgino pertverti kelią, vedantį į Krymą, praneša naujienų agentūrai „Interfax“.

„Srityje bastosi minios ginkluotų žmonių, nežinia iš kur atsiradusių, ir rengia įvairias provokacijas“, - citavo „Interfax“ regiono vadovo Jevgenijaus Savčenkos žodžius, pasakytus interviu televizijos kanalui „Rossija-24“.

Pasak jo, šeštadienį „buvo įvykdytas bandymas pertverti kelią Maskva-Krymas“.

„Visa tai mums kelia didelį nerimą“, - pridūrė jis.

NATO rengs posėdį

NATO sekmadienį surengs pasitarimą dėl besivystančios Ukrainos krizės, šeštadienį paskelbė Aljanso vadovas.

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtoje žinutėje nurodė, kad sušauks 28 Aljanso šalių ambasadorius į nepaprastąjį pasitarimą Briuselyje dėl „itin sunkios padėties Ukrainoje“.

„NATO sąjungininkai glaudžiai koordinuoja veiksmus dėl itin sunkios padėties Ukrainoje. Šiaurės Atlanto Taryba susitiks ryto, po to vyks NATO ir Ukrainos komisijos“ posėdis, rašė jis.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) savo „Twitter“ žinutėje nurodė, kad paprašė ateinančią savaitę surengti ministrų lygio NATO susitikimą dėl Ukrainos.

Tuo tarpu Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) anksčiau pareiškė, kad jo šalis „gali jausti grėsmę dėl potencialios Rusijos karinės intervencijos“ kaimyninėje Ukrainoje.

NATO susitikimas sekmadienį vyks likus parai iki nepaprastųjų derybų Briuselyje tarp Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrų ministrų.

ES.išorės politikos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton) paragino Rusiją susilaikyti nuo savo pajėgų dislokavimo Ukrainoje ir pabrėžė, kad Maskva turi laikytis tarptautinės teisės.

Bet koks pajėgų judėjimas arba dislokavimas turėtų atitikti tarptautinės teisės normas ir įsipareigojimus, „ypač pagal JT (JungtiniųTautų) Chartiją ir ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) galutinį aktą, 1994-ųjų Budapešto memorandumą, taip pat dvišales sutartis, tokias kaip reguliuojanti (Rusijos) Juodosios jūros laivyno dislokavimą“, sakoma C.Ashton pranešime.

B.Obama apkaltino Rusiją pažeidus tarptautinę teisę

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) šeštadienį per pusantros valandos trukusį pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė, kad Maskva pažeidė tarptautinę teisę, pasiuntusi savo pajėgas į Ukrainos teritoriją.

B.Obama taip pat perspėjo, kad Rusijai gresia Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkų atsakomieji veiksmai.

Baltieji rūmai nurodė, kad B.Obama ragino V.Putiną atitraukti Rusijos pajėgas į jų bazes Kryme ir perspėjo, jog jeigu Maskva toliau pažeidinės tarptautinės teisės normas, tai lems tolesnę Rusijos „politinę ir ekonominę izoliaciją“.

Tuo tarpu V.Putinas per tą pokalbį pareiškė, kad Rusija „turi teisę ginti savo ir rusakalbių gyventojų interesus“ Ukrainoje.

„Atsakydamas į B.Obamos išreikštą susirūpinimą dėl planų potencialiai panaudoti Rusijos ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje, V.Putinas atkreipė dėmesį į provokuojančius ir nusikalstamus ultranacionalistinių elementų veiksmus, iš esmės skatinamus dabartinės valdžios Kijeve“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo Rusijos prezidentūros pranešimą spaudai.

„Rusijos prezidentas pabrėžė, jog kyla reali grėsmė Rusijos piliečių, taip pat daugybės tėvynainių, esančių Ukrainos teritorijoje, gyvybei ir sveikatai. V.Putinas pabrėžė, jog jeigu smurtas toliau plėsis į rytinius Ukrainos regionus ir Krymą, Rusija pasilieka teisę ginti savo ir ten gyvenančių rusakalbių interesus“, – pažymėjo Kremliaus spaudos tarnyba.

Rusijos pajėgos Ukrainoje kelia grėsmę regioninei taikai

JAV sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) šeštadienį pareiškė Maskvai, kad ji kelia grėsmę regioninei taikai bei saugumui dislokuodama pajėgas Ukrainoje ir perspėjo dėl „reikšmingo poveikio“ JAV ir Rusijos santykiams.

„Kol Rusija nežengs nedelsiamų ir konkrečių žingsnių sumažinti įtampos eskalavimą, poveikis JAV ir Rusijos santykiams ir Rusijos tarptautinei reputacijai bus reikšmingas“, - sakė J.Kerry savo pareiškime.

Jame jis pridūrė, kad Maskvos veiksmai yra „grėsmė taikai ir saugumui tiek Ukrainoje, tiek ir platesniame regione.“