Koks likimas laukia „Boko Haram“ pagrobtų mergaičių?

Pačios grupuotės išplatintame įraše matyti tik 15 juodai apsisiautusių mergaičių, kai kurias jų atpažino tėvai. Mergaitės įraše pasako savo vardus ir prašo šalies vyriausybės jas išgelbėti ir grąžinti į šeimas. Įrašą „Boko Haram“ kovotojai nusiuntė Nigerijos vyriausybei. Tame pačiame vaizdo įraše „Boko Haram“ lyderis Abubakaras Shekau kelia sąlygą, kad mergaitės nebus paleistos tol, kol šalies kalėjimuose bus įkalinti grupuotės nariai.

Balandžio 13 d. protestų grupė „Grąžinkite mūsų mergaites“ („Bring Back Our Girls) žygiavo Nigerijos sostinės Abudžos gatvėmis ir svarbiausiose vietose kaip atminimo ženklą pririšo raudonus kaspinus. Protestuotojų plakatuose buvo klausiama „Ar tu tylėtum, jei tavo dukra dvejus metus būtų dingusi?“.

Judėjimo lyderė Aliya Yesufu teigia, kad šia ir kitomis pastaruoju metu vykdomomis akcijomis dedamos visos pastangos, kad pagrobtos mergaitės nebūtų užmirštos: „Man labai liūdna, esu nusivylusi, kad mūsų vyriausybė iki šiol nesugebėjo sugrąžinti Čiboko mergaičių. Jei būčiau jų vietoje, vis dar nelaisvėje, neįsivaizduoju, kas taip ilgai galėtų ištverti.“

Prieš dvejus metus mergaičių pagrobimas sukėlė didelį tarptautinį atgarsį ir tik tada daug kas sužinojo apie Nigerijos islamo ekstremistų grupuotę „Boko Haram“. 2014 m. jos kovotojai vidury nakties užpuolė mokyklos bendrabutį ir 270 mergaičių išvežė sunkvežimiais. Maždaug 50 jų pakeliui sugebėjo pabėgti. Mergaitės tomis dienomis turėjo laikyti egzaminus.

Po šio įvykio prie tarptautinės akcijos, reikalaujančios grąžinti pagrobtas Nigerijos mergaites, prisidėjo daugybė įžymybių, taip pat – pirmoji JAV ponia Michelle Obama. Įvairūs raginimai pasaulio lyderiams ar tiesiog išsakytos mintys po socialinius tinklus pasklido su žyma #bringbackourgirls, tačiau iki šiol 219 mergaičių vis dar laikomos dingusiomis.

„Norime priminti laisvajam pasauliui, kad Čiboko mergaitės vis dar nelaisvėje. Mes ypač prašome tokių šalių, kaip JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Kanada, Australija, Izraelis, Kinija, kurios jau prieš dvejus metus išreiškė paramą, visokeriopos pagalbos gelbėjant mūsų mergaites, nes dar nėra pasiekta jokio rezultato“, – kalba A. Yesufu.

Judėjimo „Grąžinkite mūsų mergaites“ lyderė A. Yesufu teigia, kad išplatintas vaizdo įrašas suteikia vilties, kad vis dar ne per vėlu derėtis su „Boko Haram“ lyderiais ir išgelbėti nelaisvėje dvejus metus esančias mergaites.

Po išpuolio Nigerijos vyriausybė ir kariuomenė sulaukė aštrios kritikos, kad nesugebėjo tinkamai sureaguoti į nelaimę. Tuometinis šalies prezidentas Goodluckas Jonathanas tris savaites nekomentavo įvykio šalies šiaurėje. 2015 m. naujai išrinktas prezidentas Muhammadu Buhari įsakė pradėti naują tyrimą ir pažadėjo padaryti viską, kad mergaitės grįžtų namo.

Šalies kariuomenė nuolatos kovoja ir silpnina „Boko Haram“ pajėgas, bet, atsakydama į tai, grupuotė nuolatos vykdo išpuolius prieš Nigerijos gyventojus. Dabar Baltųjų rūmų atstovai teigia matantys Nigerijos pažangą kovoje su „Boko Haram“ ir esą remia valdžios pastangas grąžinti grupuotės pagrobtus žmones.

Paskutiniais metais Nigerijos kariuomenė iš „Boko Haram“ atkovojo ne vieną kaimą ir miestą šalies šiaurėje bei išlaisvino šimtus moterų ir vaikų, tačiau dažnai išlaisvintieji, grįžę į šeimas ar apgyvendinti pabėgėlių stovyklose, dėl įvairių kultūrinių ir religinių priežasčių tampa atstumtaisiais.