Britų pamokslininkas A. Hamza JAV pripažintas kaltu dėl terorizmo

Niujorko prisiekusieji pirmadienį pripažino kaltu Finsberio parko rajono mečetės Londono šiaurėje imamą Abu Hamzą iš dėl 11 kaltinimų pagrobimu ir terorizmu, taip sudarydami sąlygas teisėjai paskirti bausmę, kuri beveik neabejotinai bus kalėjimas iki gyvos galvos.

Šis antiamerikietiškas pamokslininkas su kabliu vietoje rankos, kuris Didžiojoje Britanijoje tapo bulvarinių leidinių pabaisa, neparodė jokios reakcijos, kai po keturias savaites trukusio teismo proceso buvo pateiktas kaltės pripažinimo verdiktas dėl visų kaltinimų.

Teisėja Katherine Forrest (Ketrin Forest) į Manhatano teismo salę grįš rugsėjo 9 dieną, paskelbti bausmės 56 metų Abu Hamzai ir užbaigti antro per tris mėnesius didelio dėmesio sulaukusio teismo proceso dėl terorizmo.

Aktyvistai šiuo procesu pasinaudos kaip dar vienu įrodymu, kad terorizmo bylos JAV galėtų būti efektyviau nagrinėjamos civiliniuose teismuose, didėjant spaudimui uždaryti Gvantanamo kalėjimą.

Kovo mėnesį kita Niujorko prisiekusiųjų žiuri pripažino kaltu Osamos bin Ladeno žentą ir buvusį „al Qaeda“ atstovą Suleimaną Abu Ghaithą (Suleimaną Abu Gaisą) žaibiškai išnagrinėtoje byloje metai po jo arešto.

Mustafa Kamelis Mustafa, kuris Didžiojoje Britanijoje geriau žinomas kaip Abu Hamza al Masri (Abu Hamza Masris), buvo apkaltintas Vakarų turistų pagrobimu Jemene 1998 metais, materialine pagalba „al Qaeda“, pagalba Talibanui ir užverbuotų teroristų siuntimu į Afganistaną.

Iš tų 16 pagrobtų turistų keturi buvo nužudyti.

12 prisiekusiųjų žiuri prireikė vos 12 valandų per dvi dienas, kad pasiektų vienbalsį sprendimą.

Vienas prisiekusysis, kuris nenorėjo nurodyti savo pavardės, sakė, kad jie bandė vadovautis teisėjos pateiktomis gairėmis.

Dėl kaltinimų, susijusių su Jemenu, buvo „lengviau“ nuspręsti, sakė jis ir pavadino Abu Hamzos nuomonę dėl rugsėjo 11-osios atakų „keliančia didelį nerimą“.

Abu Hamzos advokatas Jeremy Schneideris (Džeremis Šneideris) žadėjo teikti apeliaciją, kėlė klausimus dėl prisiekusiųjų svarstymų spartos ir sakė, kad jie „didžiausią dėmesį skyrė jo žodžiams, o ne veiksmams“.