Daugelis regiono buvusių sovietų satelitinių valstybių ribojasi su karo krečiama Ukraina ir yra veikiamos Maskvos skleidžiamos dezinformacijos.

„Man nerimą kelia tai, kad Rusijos naratyvas patenka į pagrindines žiniasklaidos priemones“, – prieš biuro atidarymą interviu naujienų agentūrai AFP sakė RSF vadovas Thibaut Bruttinas (Tibo Brutenas).

Jis pridūrė, kad dėl Rusijos propagandos, dezinformacijos ir vyriausybių politikos, silpninančios viešąją žiniasklaidą, laisvosios spaudos ateitis Vidurio ir Rytų Europoje „atsidurs pavojuje“.

„Norime būti pasiruošę ir struktūrizuoti, todėl nusprendėme čia įsikurti“, – sakė Th. Bruttinas, Čekijos sostinėje atidaręs 15-ąjį RSF biurą visame pasaulyje.

Įvairūs atvejai parodė, kad Rusijos propaganda naudojosi „mūsų reguliavimo sistemos spragomis“, kad apsimestų „teisėta žiniasklaida ir toliau veiktų kai kuriose šalyse“.

Th. Bruttinas pateikė RT (buvusios „Russia Today“) pavyzdį, kuri vis dar prieinama visoje Europoje dėl veidrodinių svetainių, nors po invazijos į Ukrainą buvo įvestos sankcijos.

Paryžiuje įsikūrusi RSF praėjusiais metais teigė, kad RT naudojosi savo biuru Belgrade, kad „pritaikytų Kremliaus naratyvus prieš platindama juos Pietryčių Europoje“ straipsnių pavidalu.

Th. Bruttinas sakė, kad jam taip pat kelia susirūpinimą Vengrija ir Slovakija, kurioms vadovauja Maskvai palankios vyriausybės ir kuriose „visuomeninė žiniasklaida paversta valstybine žiniasklaida, paklūstančia valdančiajai partijai“.

Jis teigė nerimaujantis, kad kitos regiono šalys gali pasekti „Slovakijos ar Vengrijos scenarijumi“.

Neapykantos kampanijos

Be to, „prieš žurnalistus vykdomos visapusiškos neapykantos kampanijos, kurios gali baigtis žmogžudystėmis“, sakė jis, turėdamas omenyje 2018 metais įvykdytą Slovakijos žurnalisto Jano Kuciako nužudymą.

J. Kuciakas buvo nušautas kartu su savo sužadėtine po to, kai savo straipsniuose ištyrė šalies mafijos ir aukščiausių politikų sąsajas.

Būdamas atsakingas už Baltijos ir Balkanų šalis, taip pat Maltą ir Kiprą, Prahos biuras stebės spaudos laisvės pažeidimus, darys įtaką politikos formuotojams ir padės žurnalistams, kuriems gresia pavojus.

„Taip pat manome, kad, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, jis galėtų tapti ekspertų centru dezinformacijos srityje“, – teigė Th. Bruttinas.

Jis pridūrė, kad reikia „europinio lygmens sprendimo“, kaip reguliuoti socialinius tinklus, kuriuose skleidžiama dezinformacija, ir tikisi, kad biuras Prahoje bus naudingas skatinant rytines ES nares to siekti.

Th. Bruttinas sakė, kad tradicinė žiniasklaida šiuo metu susiduria su „keturiomis krizėmis“.

„Žiniasklaidos ekonomikos silpnėjimas, socialinių tinklų reguliavimo panaikinimas, politinis modelis, kuris iš tikrųjų nėra suinteresuotas remti žiniasklaidą ir iš tikrųjų ją vadina liaudies priešu. Negana to, auga visuomenės nepasitikėjimas“, – teigė jis.

„Dėl to žurnalistika gali atsidurti praktiškai beviltiškoje padėtyje. Ji gali išnykti kaip pagrindinė viešojo diskurso jėga“, – perspėjo Th. Bruttinas.