Ukrainos naujienų portalas „Kyiv Post“ pakalbino tris Baltųjų rūmų aukšto rango pareigūnus, kurių vienas patarė Maskvai „kalbėti už save“, ir buvusį JAV ambasadorių Ukrainoje Johną Herbstą, paaiškinusį, ko Kremlius tokiais pasisakymais siekia. Visi pašnekovai pažymėjo, kad spaudimas Rusijai artimiausiu metu turėtų tęstis.
Griežtą Baltųjų rūmų reakciją išprovokavo Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejaus Riabkovo pasisakymas trečiadienį.
„Deja, turime pripažinti, kad galingas akstinas susitarimams pasiekti, kurį suteikė susitikimas Ankoridže (…) iš esmės užgeso“, – sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras, kurį citavo Rusijos naujienų agentūros.
Kalbėdami su „Kyiv Post“, trys D. Trumpo administracijos atstovai Kremliaus naratyvą griežtai atmetė. Vienas jų patarė Kremliui „kalbėti už save“, pridurdamas, kad JAV pozicija siekti ilgalaikės taikos buvo nuosekli „prieš, per ir po Aliaskos viršūnių susitikimo“.
„Mūsų pozicija nepasikeitė“, – tvirtino kitas, pažymėdamas, kad Trumpas aiškiai pasakė, jog „jo kantrybė Putino atžvilgiu baigia išsekti.“
Siekis suversti kaltę kitiems
Buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje ir dabartinis Atlanto tarybos Eurazijos centro vyr. direktorius Johnas Herbstas Rusijos užsienio reikalų viceministro pareiškimą vadina apgalvotu žingsniu, kurio adresatai – ir D. Trumpo administracija, ir Rusijos vidaus auditorija.
„Manau, kad šis pareiškimas yra atsakas į įvairius pareiškimus, kuriuos Trumpas ir jo komanda padarė nuo to laiko, kai Trumpas ir (Ukrainos prezidentas Volodymyras – ELTA) Zelenskis susitiko Niujorke prieš daugiau nei dvi savaites“, – J. Herbstas sakė portalui „Kyiv Post“.
S. Riabkovo pareiškimą jis traktuoja kaip vidinės komunikacijos priemonę, leidžiančią Rusijos valdžiai pasakyti savo piliečiams, kad po susitikimo Aliaskoje reikalai nėra tokie jau puikūs, kaip jie buvo linkę manyti, ir tuo pačiu metu pamėginti perkelti atsakomybę kitiems.
„Jie bando pasakyti, kad Trumpas lieka mūsų draugas; jis turi gerų ketinimų, bet viską gadina tik tie įkyrūs europiečiai“, – Kremliaus mėginamą transliuoti žinutę apibendrino J. Herbstas.
Spaudimas Maskvai turėtų tęstis
D. Trumpo administracijos atstovai patvirtino, kad, nepaisant Kremliaus teiginių, spaudimo kampanija Maskvai tęsis, ypač jos pajamų iš naftos atžvilgiu.
Pasak vieno iš jų, JAV išlaikys dabartinę poziciją ir toliau ragins tarptautinius partnerius blokuoti Rusijos naftos pirkimą. O jei Rusija elgsis dar agresyviau, Vašingtonas, jo teigimu, pasirengęs įvesti papildomas sankcijas.
J. Herbstas pritarė spaudimo didinimo strategijai, įspėdamas, kad Rusijos „provokacijos prieš NATO tęsiasi jau daugelį metų“ ir vis labiau stiprėja, nes NATO esą nesureagavo.
Kaip vieną iš būdų Maskvai sukelti „tikrą skausmą“, buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje paminėjo griežtesnes priemones prieš rusų tanklaivių „šešėlinį laivyną“.
„Didesnė kaina šalims, perkančioms rusų dujas ir naftą, tikriausiai sumažintų dalį Rusijos pardavimų“, – paaiškino J. Herbstas.
„Rimtą sumaištį Rusijoje taip pat būtų galima sukelti suteikiant Ukrainai priemones smogti į daugiau Rusijos angliavandenilių gavybos objektų“, – pridūrė jis.
Buvęs ambasadorius taip pat pabrėžė tebevykstančias diskusijas dėl sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ tiekimo Ukrainai, pažymėdamas, kad administracijos „pasirengimas rimtai apsvarstyti šį klausimą yra žingsnis į priekį“.
„(Tai būtų – ELTA) Amerikos paramos Ukrainai ženklas, o tai jau problema Putinui“, – pabrėžė J. Herbstas.
Galiausiai, pagrindinis jo patarimas Trumpo administracijai lieka tas pats – diplomatija viena nepakankama.
„Pastangos įtikinti Putiną sudaryti taiką naudojant žavesį ir nuolaidas nedavė rezultato“, – sakė J. Herbstas.
Pasak buvusio ambasadoriaus, norėdama pakeisti V. Putino skaičiavimus, Amerika turi jį įtikinti, kad karas kenkia jo paties politinei ateičiai, o tai, anot jo, reikalauja ekonominio spaudimo ir karinės paramos Ukrainai.
