Galingas žemės drebėjimas Čilėje atsiliepė visai planetai. Pasak JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) ekspertų, stiprūs požeminiai smūgiai galėjo šiek tiek pakreipti Žemės ašį ir sutrumpinti parą.

NASA geofizikas Richardas Grossas kompiuteriu atliko žemės drebėjimo Čilėje simuliaciją ir nustatė, kad po tokios nelaimės planetos ašis pasislinko 8 cm, o diena dėl to sutrumpėjo 1,26 mikrosekundės (milijoninės sekundės dalies). Pasak eksperto, šis pokytis nežymus, bet ilgalaikis.

Tai nėra stulbinamas atradimas. Per žemės drebėjimą gelmėse visuomet persiskirsto Žemės masė. Kad paaiškintų to poveikį, mokslininkai pateikia čiuožėjo pavyzdį: kai suglaudžia rankas, jo masės persiskirsto ir jis pradeda suktis greičiau. O paros trukmė priklauso būtent nuo planetos sukimosi greičio.

Pagal panašų modelį mokslininkai analizavo ir 2004 m. žemės drebėjimą Indijos vandenyne. Požeminių smūgių stiprumas tuomet buvo didesnis – 9,1 balo Richterio skalės ir diena sutrumpėjo 6,8 mikrosekundės, bet ašis pakrypo mažiau – apie 7 cm.

Nors Čilės žemės drebėjimas buvo silpnesnis, jis galėjo pakeisti Žemės ašies poziciją šiek tiek stipriau, nes įvyko toliau nuo pusiaujo ir jo epicentras buvo giliau.

Mokslininkai teigia, kad paros trukmė gali ir ilgėti. Pavyzdžiui, jeigu garsioji Kinijos trijų tarpeklių užtvanka bus užpildyta, joje susikaups 40 kub. km vandens. Dėl to paros trukmė pailgėtų 0,06 mikrosekundės.