V. Zelenskis ketvirtadienį dalyvauja Europos Sąjungos (ES) vadovų aukščiausiojo lygio susitikime.
„Esame labai dėkingi, kad esame ne vieni. Ir tai nėra tik žodžiai, – sakė ukrainiečių prezidentas. – Labai svarbu, kad jūs davėte stiprų ženklą Ukrainos žmonėms.“
Europos Sąjungos (ES) vadovams ketvirtadienį Briuselyje pradėjus derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Europa ir Ukraina išgyvena lūžio akimirką.
„Europa susiduria su aiškiu ir esamu pavojumi, todėl Europa turi sugebėti apsisaugoti, apsiginti, turime sudaryti sąlygas Ukrainai apsisaugoti ir siekti ilgalaikės ir teisingos taikos“, – žurnalistams sakė ji.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį perspėjo dėl bet kokios „padiktuotos taikos“ Ukrainoje, Vašingtono iniciatyvoms kurstant nuogąstavimus, kad Kyjivui gali būti primestas nepalankus susitarimas.
„Labai svarbu užtikrinti, kad Ukrainai netektų sutikti su padiktuota taika, bet kad tai būtų teisinga ir sąžininga taika, garantuojanti (Ukrainos) suverenitetą ir nepriklausomybę“, – Briuselyje rengiamame aukščiausiojo lygio susitikime žurnalistams teigė O. Scholzas.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas Briuselyje ketvirtadienį pareiškė, kad Prancūzijos pozicija dėl galimo Paryžiaus branduolinio „skėčio“ išplėtimo Europos partnerėms yra „labai daug žadanti“.
D. Tuskas ir kitų 26 Europos Sąjungos (ES) valstybių lyderiai ketvirtadienį Briuselyje renkasi į derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir siekia įtvirtinti paramą karo draskomai šaliai, JAV prezidentui Donaldui Trumpui įšaldžius karinę pagalbą Kyjivui.
Prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį kreipdamasis į tautą užsiminė, kad svarsto galimybę išplėsti Prancūzijos branduolinio atgrasymo priemones Europos partneriams.
„Šis Prancūzijos pasirengimas yra labai daug žadantis dalykas“, – žurnalistams Briuselyje sakė D. Tuskas ir pridūrė: „Turime šį pasiūlymą vertinti rimtai.“
Jis taip pat pakartojo raginimą Europai stiprinti savo gynybą nuo Rusijos.
„Vienas iš mūsų prioritetų turi būti koordinuoti visus mūsų pajėgumus Europoje ir iš tikrųjų sukurti vieną gerai koordinuotą karinę galią. Būtent tai gali suteikti mums aiškų pranašumą prieš Rusiją“, – teigė D. Tuskas.
„Europa turi priimti šį iššūkį, šias ginklavimosi varžybas ir jas laimėti“, – pridūrė jis.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad atėjo laikas svarstyti karinių pajėgų buvimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje klausimą.
„Daug kalbama apie saugumo garantijų suteikimą Ukrainai, tačiau mes patys turėtume būti saugūs“, – sakė D. Tuskas, prieš prisijungdamas prie kitų ketvirtadienį lyderių Briuselyje vykstant neeiliniam Europos aukščiausiojo lygio susitikimui dėl Ukrainos.
Jis tai įvardijo kaip priežastį, dėl kurios Europa turi apsaugoti savo sienas nuo didėjančios Rusijos karinės grėsmės.
„Rytų skydas, kuris nėra vien tik Lenkijos projektas po to, kai į jį įsitraukė Suomija ir Baltijos šalys, taip pat ES rytinė siena tapo prioritetu ir nebekelia abejonių“, – pridūrė lenkų vyriausybės vadovas.
Iniciatyva „Rytų skydas“ siekiama sustiprinti Lenkijos sienas su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado eksklavu, taip pat numatoma palei sieną pastatyti užtvaras ir tvoras, įrengti karinius įrenginius. Projektas yra jau įgyvendinamas ir turi būti baigtas iki 2028-ųjų.
