Pirmadienį V. Zelenskis antrą dieną iš eilės susitiko su D. Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu (Stivu Vitkofu) ir prezidento žentu Jaredu Kushneriu (Džaredu Kušneriu) derybų, kuriose buvo siekta užtikrinti susitarimą dėl karo, prasidėjusio Rusijai 2022 metais surengus invaziją, užbaigimo, remiantis JAV prezidento iš pradžių pateiktu pasiūlymu.
Jis palankiai įvertino Vašingtono siūlomas naujas saugumo garantijas, tačiau taip pat pažymėjo, kad tebėra nesutarimų dėl to, kokias teritorijas Ukraina turės atiduoti Rusijai.
„Buvo pakankamai diskutuota dėl teritorijų, ir, atvirai sakant, manau, kad mūsų pozicijos vis dar skiriasi“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Merzas) pareiškė, kad derybos suteikė „galimybę tikram taikos procesui“, ir pagyrė JAV už „reikšmingų“ saugumo garantijų pasiūlymą.
D. Trumpas Vašingtone pareiškė, kad vėliau pirmadienį kalbėsis telefonu su V. Zelenskiu ir Europos lyderiais, kurie ketina susitikti Berlyne, tarp jų – Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).
Susitikime taip pat turėtų dalyvauti Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni), Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, Suomijos prezidentas Alexander'as Stubbas (Aleksandras Stubas) ir kiti lyderiai, taip pat NATO vadovas Markas Rutte (Markas Riutė) ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).
Jungtinės Valstijos pareiškė, kad Ukrainai pasiūlė tvirtas, į NATO panašias saugumo garantijas, ir pažymėjo esančios tikros, kad Rusija su tuo sutiks, o tai, Vašingtono teigimu, taptų proveržiu siekiant užbaigti karą.
„Labai stiprus atgrasymo veiksnys“
Ne vieną valandą trukusias derybas su prezidentu V. Zelenskiu Berlyne JAV pareigūnai pavadino teigiamomis ir pareiškė, kad D. Trumpas, kalbėdamasis su Ukrainos ir Europos lyderiais, sieks paskatinti sudaryti susitarimą.
JAV pareigūnai įspėjo, kad Ukraina turi priimti susitarimą, kuris, jų teigimu, suteiktų saugumo garantijas, atitinkančias NATO penktąjį straipsnį, pagal kurį puolimas prieš vieną sąjungininką laikomas puolimu prieš visus.
„To susitarimo pagrindas iš esmės yra turėti tikrai, tikrai tvirtas garantijas – panašias į penktojo straipsnio, – taip pat labai, labai stiprų atgrasymo veiksnį“, kalbant apie Ukrainos kariuomenės dydį, sakė vienas JAV pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
„Tos garantijos nebus siūlomos amžinai. Tos garantijos siūlomos dabar, jei bus pasiektas tinkamas sprendimas“, – sakė jis.
D. Trumpas anksčiau buvo atmetęs oficialaus Ukrainos įstojimo į NATO galimybę ir stojęs Rusijos pusėn, Kyjivo siekį įstoti į aljansą pavadinęs priežastimi, dėl kurios Maskva 2022 metais pradėjo invaziją į Ukrainą.
F. Merzas sakė, kad bet koks ugnies nutraukimas turi būti „užtikrintas esminėmis teisinėmis ir materialinėmis Jungtinių Valstijų ir Europos saugumo garantijomis, kurias Jungtinės Valstijos pateikė čia, Berlyne, kaip teisines ir materialines garantijas“.
„Tai tikrai puiku. Tai labai svarbus žingsnis į priekį, kurį labai sveikinu“, – sakė jis.
„Nusikalstamas puolimas“
Kalbėdamas apie derybas su JAV, V. Zelenskis sakė, kad „šie pokalbiai visada yra nelengvi“, tačiau tai buvo „produktyvus pokalbis“.
Anksčiau pirmadienį apie JAV ir Ukrainos derybas informuotas pareigūnas naujienų agentūrai AFP pranešė, kad JAV derybininkai vis dar laikosi pozicijos, jog Ukraina turėtų perduoti rytinių Donecko ir Luhansko sričių, bendrai vadinamų Donbasu, kontrolę.
JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) duomenimis, Maskva kontroliuoja beveik visą Luhansko sritį ir apie 80 procentų Donecko srities.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „nori teritorijos“, sakė pareigūnas ir pridūrė, kad Jungtinės Valstijos reikalauja, kad Ukraina „pasitrauktų“ iš šių sričių, o Kyjivas atsisako tai padaryti.
Vienas iš JAV pareigūnų pripažino, kad dėl teritorijos susitarimo nepasiekta.
D. Trumpas yra sakęs, jog yra neišvengiama, kad Ukraina turės atiduoti Rusijai teritorijų, tačiau tai yra nepriimtina V. Zelenskiui po to, kai jo šalis beveik ketverius metus gynėsi nuo Rusijos pajėgų.
Tuo metu Rusija davė suprasti, kad laikysis savo pagrindinių reikalavimų, įskaitant teritorijų klausimą ir reikalavimą, kad Ukraina niekada neįstotų į NATO.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį pareiškė, jog Rusija tikisi, kad Jungtinės Valstijos „pateiks mums koncepciją, kuri šiandien aptariama Berlyne“.
F. Merzas pažadėjo toliau remti Ukrainą, kuri kovoja prieš tai, ką jis pavadino „Putino nusikalstamu puolimu“.
„Tik kartu, su laisva ir suverenia Ukraina, stipria Ukraina, kuri gali apsiginti nuo Rusijos puolimų dabar ir ateityje, galėsime pasiekti ilgalaikę taiką Europoje“, – sakė jis.
„Ukrainos likimas yra visos Europos likimas“, – pridūrė Vokietijos kancleris.
