„Ar mes numatome atiduoti teritorijų? Pagal Ukrainos įstatymus, mūsų konstituciją ir tarptautinę teisę neturime jokios juridinės teisės tai daryti. Neturime ir jokios moralinės teisės“, – pažymėjo V. Zelenskis per internetinę spaudos konferenciją.
Pagal neseniai pateiktą pirmąjį Vašingtono plano projektą Ukraina būtų turėjusi atiduoti teritorijas, kurių Rusija nesugebėjo užkariauti mūšio lauke, mainais į saugumo garantijas, kurios neatitinka Kyjivo siekių įstoti į NATO.
Vėliau Ukrainos, Europos ir Jungtinių Valstijų pareigūnai parengė naują plano versiją, tačiau Maskva praėjusį antradienį vykusiame susitikime, regis, atmetė dalį jos nuostatų.
V. Zelenskis sakė, kad JAV bando rasti kompromisą šiuo klausimu.
„Rusija reikalauja, kad mes atsisakytume teritorijų, bet mes nenorime nieko atiduoti. Mes kovojame už tai, kaip jūs gerai žinote“, – sakė jis.
„Yra sudėtingų problemų, susijusių su teritorijomis, ir iki šiol kompromiso pasiekti nepavyko“, – pažymėjo ukrainiečių lyderis.
Su derybomis susipažinęs aukšto rango pareigūnas naujienų agentūrai AFP anksčiau pirmadienį sakė, kad teritorija vis dar yra „problematiškiausias klausimas“ derybose.
Pirmadienį atsakydamas į žurnalistų klausimus V. Zelenskis taip pat sakė, kad dabartinis JAV taikos planas skiriasi nuo ankstesnių versijų tuo, kad dabar jame yra 20 punktų, o ne 28, nes, anot jo, kai kurie „akivaizdžiai antiukrainietiški punktai buvo pašalinti“.
Paklaustas apie saugumo garantijas, V. Zelenskis sakė, jog pagrindiniai klausimai, kuriuos reikia išspręsti, yra: „Ką daryti, jei po karo pabaigos Rusija pradės kitą agresiją? Ką partneriai bus pasirengę daryti? Kuo Ukraina galės pasikliauti?“
Atsakymai į šiuos klausimus, anot jo, „turi būti Ukrainos saugumo garantijų pagrindas“.
„Svarbiausia yra žinoti, ką mūsų partneriai bus pasirengę daryti naujos Rusijos agresijos atveju. Šiuo metu mes dar nesame gavę jokio atsakymo į šį klausimą“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.
Pirmadienį Ukrainos lyderis Londone susitiko su Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Keiru Starmeriu (Kiru Starmeriu), Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) ir Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu (Frydrichu Mercu), kurie susirinko į derybas po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) V. Zelenskį apkaltino neperskaičius pasiūlymo dėl Rusijos sukelto karo užbaigimo.
Po susitikimo K. Starmeris, V. Zelenskis ir kiti lyderiai surengė pokalbį telefonu su Kyjivo Europos sąjungininkais, kuriuos paragino toliau daryti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
„Visi lyderiai sutiko, kad dabar yra kritinis momentas ir kad turime toliau stiprinti paramą Ukrainai bei ekonominį spaudimą Putinui, kad būtų užbaigtas šis barbariškas karas“, – teigiama K. Starmerio biuro pareiškime.
„Tai toliausiai, kiek esame pažengę per ketverius metus, ir mes džiaugiamės, kad šios derybos tęsiasi visais lygiais“, – sakė K. Starmerio atstovas spaudai Tomas Wellsas (Tomas Velsas).
Jis pridūrė, kad „intensyvus darbas“ tęsis ir artimiausiomis dienomis, nors „vis dar yra neišspręstų klausimų“.
E. Macrono biuras pažymėjo, kad susitikimas lyderiams leido „tęsti bendrą darbą dėl JAV plano, siekiant jį papildyti Europos indėliu, glaudžiai bendradarbiaujant su Ukraina“.
D. Trumpas sekmadienį sukritikavo savo Ukrainos kolegą, žurnalistams pareiškęs: „Turiu pasakyti, kad esu šiek tiek nusivylęs, jog prezidentas Zelenskis dar neperskaitė pasiūlymo, kuris buvo pateiktas prieš kelias valandas.“
V. Zelenskis pirmadienį sakė, kad D. Trumpas „tikrai nori užbaigti karą. ... Be abejo, jis turi savo viziją. Mes gyvename čia, iš vidaus matome detales ir niuansus, viską suvokiame daug giliau, nes tai yra mūsų tėvynė“.
JK, Prancūzijos, Vokietijos ir Ukrainos lyderių susitikimas tęsėsi maždaug dvi valandas.
Europos lyderiai stengiasi užtikrinti, kad bet koks ugnies nutraukimas būtų paremtas tvirtomis ir Europos, ir JAV saugumo garantijomis siekiant atgrasyti Rusiją nuo naujų puolimų. D. Trumpas viešai nėra pateikęs jokių aiškių garantijų.
V. Zelenskis sekmadienį vakare sakė, kad jo derybose su Europos lyderiais Londone ir Briuselyje šią savaitę daugiausia dėmesio bus skirta saugumui, oro gynybai ir ilgalaikiam Ukrainos pastangų tęsti kovą finansavimui.
Pirmadienį jis sakė, kad Ukrainai reikalinga ir Europos, ir JAV parama.
„Yra tam tikrų dalykų, kurių negalime padaryti be amerikiečių, dalykų, kurių negalime padaryti be Europos, todėl turime priimti keletą svarbių sprendimų“, – sakė jis Londone.
Po Londone įvykusio susitikimo V. Zelenskis nuvyko į Briuselį derybų su NATO ir Europos Komisijos vadovais.
„Tada naktį, apie 1 val. (vietos, 2 val. Lietuvos laiku) arba vidurnaktį, vyksiu į Italiją“, – pranešė jis per spaudos konferenciją.
V. Zelenskis taip pat pareiškė, kad Ukrainos ir Europos pareigūnai „ketina dirbti su šiais 20 punktų“, kurie buvo gauti iš Jungtinių Valstijų, ir kad atsakomieji pasiūlymai galėtų būti parengti iki antradienio vakaro, kad juos būtų galima nusiųsti Vašingtonui.
