Pasak aukšto rango Vokietijos pareigūno, ši ekonomiškai stipriausia Europos Sąjungos (ES) valstybė pasirengusi svarstyti Europos Komisijos (EK) rengiamą „naują, teisiškai pagrįstą“ planą panaudoti 172 mlrd. eurų įšaldytų Rusijos lėšų, kurios padėtų Ukrainai kare.

Pagal šį planą, apie kurį pirmasis pranešė „Politico“, milijardai eurų Rusijos valstybės lėšų, šiuo metu saugomų depozitoriume Belgijoje, būtų perduotos Ukrainai, o paimti pinigai būtų pakeisti ES garantuojamomis obligacijomis.

Pakeisdama grynuosius obligacijomis EK tikisi išvengti kaltinimų dėl Rusijos valstybės turto konfiskavimo, o vienas diplomatas tokį planą apibūdino kaip „kūrybišką“.

„Esame pasirengę svarstyti naujus, teisiškai pagrįstus variantus, kad įšaldyti Rusijos aktyvai galėtų būti panaudoti“, – Michaelis Claussas, Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo patarėjas Europos reikalams, teigė „Politico“.

„Ukrainiečiams reikia pinigų, kad jie galėtų toliau pirkti ginkluotę, o tam nėra labai daug galimybių“, – sako M. Claussas, buvęs Vokietijos ambasadorius ES.

Tai reikšmingas Vokietijos pozicijos pokytis, kuri anksčiau atsargiai vertino bet kokias naujas idėjas dėl Rusijos valstybės aktyvų panaudojimo, kurie buvo įšaldyti po to, kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo pilno masto karą prieš Ukrainą.

Pritariantieji EK idėjai įsitikinę, kad tai būtų teisiškai saugus variantas, nes iš esmės Rusijos aktyvai nebūtų nusavinti. Tačiau kiti, įskaitant pinigus saugančią bendrovę „Euroclear“, baiminasi dėl galimos teisinės rizikos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas apie šį planą taip pat kalbėjo atsargiai. Anksčiau šią savaitę duodamas interviu jis sakė, kad „Rusijos centrinio banko turto negalima konfiskuoti“, nes taip būtų pažeidžiami tarptautiniai įstatymai.

Kita vertus  Vokietijos vyriausybė pasirengusi pasinaudoti „reparacijų paskola“, kad Ukrainai būtų suteikta karinė parama, o ne atstatomi apgadinti pastatai ar infrastruktūros objektai. Apie tai „Politico“ sužinojo iš trijų pareigūnų žinančių apie derybų eigą.

Didžiąją dalį Rusijos turto saugo Briuselyje veikianti finansų bendrovė „Euroclear“, o jis buvo investuotas į Vakarų valstybių obligacijas, kurios buvo išpirktos ir pavirto grynaisiais pinigais.

EK pasiūlymą oficialiai pristatys tada, kai jį parems dauguma ES valstybių narių.

Vokietija spaudžia kitas šalis pritarti planui prieš artėjantį neformalų ES lyderių susitikimą, kuris įvyks Kopenhagoje kitą trečiadienį.