27 valstybių blokas deda pastangas, kad sustiprintų Kyjivo pozicijas nesibaigiančio karo fone, kol JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia greito susitarimo, kad kovos būtų nutrauktos.
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pažadėjo, kad derybos ketvirtadienį Briuselyje prasidedančiame viršūnių susitikime truks tiek, kiek reikės, kad būtų pasiektas susitarimas dėl Ukrainos finansavimo ateinančius dvejus metus.
„Turime rasti sprendimą“, – sakė ji, Europos Sąjungos (ES) lyderiams renkantis į lemiamas derybas dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainai.
„Iš Europos viršūnių susitikimo neišeisime nepriėmę sprendimo dėl Ukrainos finansavimo“, – teigė ji.
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) lyderių nesugebėjimas susitarti dėl plano panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai paremti reikštų rimtą išbandymą jo karo draskomai šaliai.
ES šalių vadovai ketvirtadienį renkasi Briuselyje į viršūnių susitikimą lemiamų derybų šiuo klausimu.
„Kalbėsiuosi su visais lyderiais, pateiksiu savo argumentus ir labai tikiuosi, kad galėsime priimti teigiamą sprendimą. Be jo Ukrainai iškils didelė problema“, – sakė V. Zelenskis žurnalistams prieš vizitą Briuselyje.
Pareigūnai tvirtino, kad derybos truks tiek laiko, kiek reikės susitarimui pasiekti, nes ant kortos pastatytas Ukrainos išlikimas ir Europos patikimumas.
„Jei mums nepavyks, Europos Sąjungos gebėjimui veikti ilgus metus bus padaryta didelė žala, – šią savaitę įspėjo Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. – Parodytume pasauliui, kad tokiu svarbiu mūsų istorijos momentu nesugebame susivienyti ir veikti kartu.“
ES apskaičiavo, kad Ukrainai, kurios prezidentas Volodymyras Zelenskis dalyvaus susitikime, reikia papildomų 135 mlrd. eurų, kad per ateinančius dvejus metus galėtų išsilaikyti, o pinigų stygius prasidės balandį.
Siekdama užpildyti žiojėjančią spragą, ES vykdomoji institucija – Europos Komisija (EK) – pateikė planą, kaip pasinaudoti maždaug 210 mlrd. eurų bloko įšaldyto Rusijos centrinio banko turto.
Pagal šią schemą, pagal kurią Kyjivui per dvejus metus būtų suteikta 90 mlrd. eurų, numatomas niekada neišbandytas finansinis planas, pagal kurį lėšos skolinamos ES, o ši jas skolina Ukrainai.
Kyjivas grąžintų „reparacijų paskolą“ tik tada, kai Kremlius atlygins visą padarytą žalą.
Belgijos blokas
Belgija, kurioje tarptautinė indėlių organizacija „Euroclear“ laiko didžiąją dalį šių lėšų, griežtai priešinasi idėjai, nes baiminasi, kad Maskva gali imtis žlugdančių finansinių ir teisinių atsakomųjų veiksmų.
Rusija jau paleido įspėjamąjį signalą, paskelbusi, kad paduoda „Euroclear“ į teismą.
Belgijos premjeras Bartas De Weveris bus dėmesio centre, jo kolegoms iš ES, kurių dauguma pritaria šiam planui, bandysiant įkalbėti jį sutikti.
ES pareigūnai teigia, kad jie dėjo visas pastangas, kad išsklaidytų Belgijos nuogąstavimus, ir kad dėl kelių apsaugos lygių, įskaitant kitų valstybių narių garantijas, rizika yra minimali.
Tačiau kol kas flamandų nacionalistas B. De Weveris tik dar labiau užsisklendė, primygtinai reikalaudamas, kad bet kokios garantijos turi būti neribotos ir kad turėtų būti naudojamasi ir kitose šalyse įšaldytu turtu.
Teoriškai kiti ES lyderiai galėtų pakeisti Belgijos nusistatymą ir priimti iniciatyvą svertine balsų dauguma, tačiau tai būtų kraštutinis variantas, kurį kol kas mažai kas laiko tikėtinu.
„Tai sudėtingi sprendimai, kurių negalima priimti priverstinai“, – sakė Italijos premjerė Giorgia Meloni, kuri matoma kaip galinti suteikti svarbią politinę priedangą Belgijai.
Planas B?
EK užsiminė apie galimą atsarginį planą, pagal kurį ES galėtų pati surinkti pinigų ir paskolinti juos Ukrainai.
Tačiau pareigūnai teigia, kad šis planas buvo atidėtas, nes tam reikia vienbalsio 27 ES lyderių pritarimo, o Vengrija jį atmeta.
Vis dėlto atrodo, kad B. de Weveris bandys atgaivinti šią idėją, o kitos šalys gali būti atviros jo argumentams.
„Ji yra lentynoje, o ne šiukšliadėžėje, – sakė vienas ES diplomatas, kuris, kaip ir kiti, kalbėjo anonimiškai. – Tačiau dabar daugiausia dėmesio skiriame reparacijų paskolai“.
ES diskutuojant apie paskolą Ukrainai, JAV įsitraukė į suintensyvėjusią diplomatiją siekdamos susitarimo dėl karo pabaigos.
JAV ir Rusijos pareigūnai šį savaitgalį Majamyje susitiks aptarti D. Trumpo taikos plano, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pranešė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas.
Tikimasi, kad iš JAV pusės dalyvaus D. Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir žentas Jaredas Kushneris, o V. Putino pasiuntinys ekonomikos klausimais Kirilas Dmitrijevas turėtų būti Rusijos delegacijoje, teigė leidinys „Politico“.
Ukraina teigia, kad Vašingtonas spaudžia ES nenaudoti laikomo turto, nes laiko jį svarbiu derybiniu koziriu siekiant įtikinti Rusiją nutraukti karo veiksmus.
Tačiau ES pareigūnai tai neigia ir sako, kad būtent siekis sudaryti taiką ir paskatino pastangas panaudoti Rusijos lėšas.
Atsižvelgdami į tai, kad Ukrainai liko tik keli mėnesiai, kol pradės trūkti lėšų, diplomatai ir pareigūnai tvirtina, kad lyderiai ras būdą, kaip užtikrinti lėšų srautus, net jei šią savaitę bus pasiektas tik bendresnio pobūdžio susitarimas, o detales reikės suderinti vėliau.
„Turime rasti sprendimą, – teigė dar vienas ES diplomatas. – Nustebčiau, jei šeštadienį ar sekmadienį jie išsiskirstytų nepriėmę sprendimo“.
(be temos)