„Esame labai suinteresuoti stiprinti šį demokratinį judėjimą, net jei dabar jis turi plėtotis ne Baltarusijoje“, – Vokietijos visuomeniniam transliuotojui ARD sakė jis.
Šeštadienį Baltarusiją valdantis Aliaksandras Lukašenka paleido 123 politinius kalinius „pagal susitarimus, sudarytus su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir jo prašymu“, teigė jo spaudos tarnyba.
Daugiau nei 100 kalinių buvo išvežti iš šalies autobusais į Ukrainą. Tarp jų buvo M. Kalesnikava ir V. Babaryka.
Netrukus pati M. Kalesnikava pareiškė apie ketinimą išvykti iš Ukrainos. „Manau, kad nepasiliksiu Ukrainoje, nes galiu gyventi kitoje šalyje. Mano sesuo yra Europoje, mano šeimos nariai taip pat yra kitose šalyse“, – per spaudos konferenciją Kyjive sakė viena iš masinių protestų po 2020 m. Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos temdė precedento neturintys kaltinimai manipuliavimu, lyderių.
Spaudos konferencijoje irgi dalyvavęs V. Babaryka tokių planų neturėjo.
M. Kalesnikava buvo suimta 2020 m. rugsėjį ir po metų nuteista 11 metų laisvės atėmimo bausme už sąmokslą nuversti vyriausybę. Ji buvo laikoma politine kaline.
Praėjus kelioms valandoms po išlaisvinimo iš Baltarusijos kalėjimo pagal susitarimą su JAV, disidentas Alesis Bialiackis pažadėjo tęsti kovą už demokratiją išeivijoje ir sakė, kad Nobelio taikos premija jį išgelbėjo nuo pačių blogiausių sąlygų kalėjime.
A. Bialiackis taip pat ragino Europos Sąjungą (ES) pradėti derybas su Minsko režimu dėl šimtų kitų politinių kalinių išlaisvinimo.
Ištisus dešimtmečius žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje fiksavęs ir 2022 m. kalėdamas Nobelio taikos premiją gavęs disidentas sekmadienį davė išskirtinį interviu naujienų agentūrai AFP Lietuvos sostinėje Vilniuje, į kurį buvo pervežtas po išlaisvinimo.
Nobelio premija, kurią, A. Bialiackio teigimu, jis gavo kartu su visa Baltarusijos pilietine visuomene, disidentui kalėjime suteikė tam tikrą apsaugą.
„Nors išgyvenau visas sunkumus, kuriuos patiria Baltarusijos politiniai kaliniai – izoliatorius ir nuolatinį žeminimą... premija mane išgelbėjo nuo daug blogesnių, nemalonių dalykų, kuriuos patyrė kiti kolegos“, – sakė jis.
„Jie suprato, kad šis žmogus turi kažkokią premiją ir mes negalime jo tiesiog talžyti“, – juokdamasis pridūrė jis.
A. Bialiackis įspėjo, kad nors režimas šiais metais išlaisvino kai kuriuos politinius kalinius, kitų areštai vykdomi toliau.
Disidentas paragino ES taip pat pradėti derybas su Aliaksandro Lukašenkos nuo 1994 m. vadovaujamu režimu.
„Europos visuomenės ir kitų demokratinių valstybių labui turime sustabdyti represijas Baltarusijoje“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP Vilniuje.
„Represijas vykdo šis režimas: su kuo dar galėtumėte kalbėtis, jei ne su juo?“ – retoriškai klausė A. Bialiackis.
Tačiau jis pridūrė, kad Europa su A. Lukašenka turėtų derėtis „iš spaudimo ir jėgos pozicijos“, nes „tai vienintelė kalba, kurią supranta Baltarusijos režimas“.
Nuo sovietinių laikų žmogaus teises Baltarusijoje gynęs A. Bialiackis žadėjo „nenuleisti rankų“ ir tęsti darbą išeivijoje.
Pasak jo pirmininkaujamos Baltarusijos žmogaus teisių grupės „Viasna“, šalyje tebekalinami 1,2 tūkst. politinių kalinių.
(be temos)