„Vokietija ir Norvegija siekia užtikrinti stabilumą ir saugumą jūriniuose rajonuose“, – sakoma bendrame pareiškime, paskelbtame Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui (Frydrichui Mercui) Berlyne susitikus su  Norvegijos ministru pirmininku Jonas Gahru Store (Jonu Garu Stiore).

Abi šalys taip pat pakartojo, kad tvirtai remia Ukrainą, „ginančią savo laisvę, suverenumą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą nuo Rusijos tęsiamo agresijos karo“.

Berlynas ir Oslas sakė, kad „Šiaurės Atlantas, įskaitant strategiškai itin svarbius Grenlandijos, Islandijos ir Jungtinės Karalystės (GIUK) bei Lokių (salos) tarpus ir gretimus vandenis, Šiaurės ir Baltijos jūros yra nepaprastai svarbūs ir Norvegijos, ir Vokietijos saugumui“.

Dėl šios priežasties abiejų šalių ginkluotosios pajėgos drauge mokosi ir patruliuoja šiuose vandenyse, ir „glaudžiai bendradarbiauja pagal NATO regioninius planus“, sakoma pareiškime.

Šaltojo karo metais NATO atidžiai stebėjo vadinamąjį GIUK tarpą, per kurį sovietų kariniai laivai ir povandeniai laivai plaukdavo iš bazių Arktyje į Atlantą.

Vokietija ir Norvegija sakė, jog stiprins „šių strategiškai svarbių rajonų stebėjimą bei kontrolę, kad atsvertų potencialias grėsmes, įskaitant veiklą jūroje ir ore“.

Abi šalys taip pat nurodė, kad jų bendradarbiavimas Šiaurės Atlante ir Šiaurės jūroje apims didesnę ypatingos svarbos povandeninės infrastruktūros apsaugą.