„Vikingas“ tapo politine korta

Konteinerinis traukinys „Vikingas“ prisijungė prie pietų „Šilko kelio“ projekto ir tai supykdė Rusiją, mat šis kelias į Kiniją ją apeina.

Jungiasi prie pietų „Šilko kelio“

Konteinerinis traukinys „Vikingas“ šiomis dienomis tapo Rusijos jūrinės žiniasklaidos žvaigžde. Jis Rusijoje pastebėtas po to, kai Ukraina ir Lietuva pasirašė memorandumą dėl „Vikingo“ jungimo prie pietų „Šilko kelio“ projekto.

Pagal šį projektą iš Ukrainos Iljičovsko uosto į Kiniją nuo šių metų sausio vidurio pradėjo kursuoti konteinerinis traukinys. Jis iš Ukrainos važiuoja per Gruziją, Azerbaidžaną, Kazachstaną į Kiniją (kol kas iki Kinijos pasienio). Ir šiame maršrute nėra Rusijos.

Prijungus prie iš Klaipėdos uosto iki Iljičovsko kursuojančio traukinio „Vikingas“ į Rusijai alternatyvų „Šilko kelią“ įsijungė ir Baltarusija. Ne atsitiktinai Rusijos žiniasklaidoje pasirodė antraštės, kaip „Lukošenka apėjo Rusiją“.

Rusija tampa vis mažiau prognozuojama šalimi, todėl netgi jos artimiausi sąjungininkai stengiasi sukurti logistines schemas, kurios atribotų priklausomybę nuo Rusijos.

Skiria dideli atstumai

Po Rusijos konflikto su Turkija pietų „Šilko kelias“ įgyja dar didesnę reikšmę. Rusiją aplenkiantis traukinių maršrutas iš Kinijos gali tęstis ne tik iki Baltijos jūros, bet ir jūrų keltais pasukti į Turkiją. Ukrainos rinkoje kaip tik dirba didelė jūrų keltų laivybos patirtį Klaipėdos uoste turinti „DFDS Seaways“.

Iki šiol „Vikingo“ galutinė stotelė Ukrainoje Iljičovsko uostas didesnės reikšmės neturėdavo. Į šį uostą tiesiogiai iš Klaipėdos atkeliaudavo vienas kitas konteineris. Mat tarp šių uostų atstumas pakankamai didelis – 1766 kilometrų, skaičiuojant nuo Klaipėdos „Draugystės“ geležinkelio stoties.

Bet jei į Iljičovską pradėtų judėti daugiau krovinių iš Kinijos, tikėtina, kad daugėtų ir turinčių paskirtį į Baltijos jūros regiono šalis.

Gabenimas dar per brangus

Nuo Kinijos iki Iljičovsko uosto pirmasis pietų „Šilko kelio“ traukinys važiavo 16 parų. Maršrutas sudėtingas. Kroviniai du kartus gabenami keltais – Juodąja jūra Iš Iljičovsko iki Batumio Gruzijoje ir Kaspijos jūra iš Aliat uosto Azerbaidžane iki Aktau uosto Kazachstane.

Nepaisant to 16 parų byra beveik 3 kartus greičiau nei kroviniai iš Kinijos gabenami jūrų keliu – apie 40-45 paras.

Ukrainos vyriausybė yra iškėlusi užduotį sutrumpinti traukinio kelionės laiką iki 10 parų. Bet to reikės tikėtis ir iš partnerių.

Jei maršruto kūrėjai nori, kad jis veiktų sėkmingai reikės mažinti ir konteinerių gabenimo įkainius. Dabar gabenti vieną konteinerį nuo Kinijos iki Iljičovsko kainuoja 5,5 tūkst. JAV dolerių. Tai - kelis kartus brangiau nei gabenti konteinerį laivais ir šiek tiek brangiau nei konteineris judėtų per Rusiją.

Nepaisant to, yra sukurta alternatyva Rusijai, kuriai tobulinti nėra ribų. Tokios alternatyvos kuriamos siekiant išvengti ir galimo Rusijos diktato tranzito srityje, kuris ryškiai pasireiškė pastaraisiais metais.