Venesueloje pradėtas atsisveikinimas su H. Chavezu

Venesuelos pareigūnai trečiadienį susirinko prie karsto, kuriame guli velionis prezidentas Hugo Chavezas, sostinėje pradėta pirmoji jo laidotuvių ceremonija.

Velionio mama Elena, veidą prisidengusi nosinaite, verkia prie valstybės vėliava dengto sūnaus karsto, orkestrui grojant valstybės himną prie karo ligoninės. Prezidento sargyba, visi raudonomis beretėmis, užkelia karstą ant juodo katafalko, išpuošto gėlėmis, kunigas sukalba maldą.

Venesuelos gyventojai trečiadienį pradeda tris dienas truksiantį atsisveikinimą su velioniu, 14 metų šalį valdžiusiu kairiųjų pažiūrų prezidentu H.Chavezu.

Karių lydimoje eisenoje karstas su 58-erių metų buvusio desantininko palaikais vežamas iš Karakaso karinės ligoninės į Karo akademiją, kurią velionis prezidentas laikė antraisiais savo namais ir kur penktadienį vyks oficiali ceremonija.

„Oficiali ceremonija su atvykusiais pasaulio valstybių ir vyriausybių vadovais įvyks penktadienį nuo 10 val. Venesuelos karinės akademijos didžiojoj salėje“, - pranešė užsienio reikalų ministras Elias Jaua (Elijas Žaua).

Į Karo akademiją, kur iki penktadienio bus pašarvotas velionis judančios procesijos priešakyje ėjo raudona uniforma vilkintis ir kardą nešantis gvardietis, jį lydėjo viceprezidentas Nicolas Maduro (Nikolasas Maduras) ir kiti vyriausybės pareigūnai.

„Galiu pasakyti, kad man labai liūdna“, - sakė Isabel Febres, kuri verkė žiūrėdama į H.Chavezo nuotrauką.

Daug žmonių visą naktį budėjo prie ligoninės, kiti prie jos atvyko, vos patekėjus saulei.

Oficialaus dienraščio „Ciudad Caracas“ antraštė trečiadienį skelbė: „Pirmyn į pergalę, visada, Comandante Chavezai!“.

Karakaso gatvėse būriavosi minios venesueliečių, dauguma jų vilkėjo raudonus drabužius, mosavo vėliavomis ir raudojo atsisveikindami su velioniu prezidentu H.Chavezu, kai karstas su jo palaikais buvo vežamas sostinės gatvėmis.

Kai kurie šią procesiją stebėjo pro savo butų langus, kiti, norėdami geriau matyti, buvo užsilipę ant tvorų. Nemažai kas fotografavo ir filmavo šalies vėliava uždengtą ir gėlėmis papuoštą karstą savo išmaniaisiais telefonais. Daugelis rėkė: „Aš tave myliu, Chavezai!“.

„Viva mano Comandante! Mes tave mylime, Chavezai“, - sušuko 40-metis Hectoras Carasquelis (Hektoras Karaskelis) iš vakarinio Karakaso rajono, procesijai judant gatve.

„Atėjau čia paskutinį kartą atsisveikinti su savo prezidentu. Nebebus kito H.Chavezo. Jis yra didžiausias žmogus, kokį mūsų tėvynė yra padovanojusi“, - sakė 34-erių metų švietimo darbuotojas Gregorio Conde (Gregorijus Kondė).

„Visą naktį negalėjau miegoti galvodamas apie tai, kas atsitiko“, - sakė jis stovėdamas šalia Karakaso karinės ligoninės, kurioje antradienį 58-erių H.Chavezas pralaimėjo savo kovą su vėžiu.

Po spalį vykusių rinkimų iki šiol į dvi stovyklas pasidalinusioje Venesueloje skelbiamas savaitės gedulas, nauji rinkimai bus paskelbti per artimiausias 30 dienų, pranešė vienas aukštas vyriausybės pareigūnas.

Laikinai prezidento pareigas perima dabartinis viceprezidentas ir velionio pasirinktas įpėdinis N.Maduro, kuris antradienį sunkiai tramdydamas ašaras paskelbė apie H.Chavezo mirtį.

Sužinoję apie netektį tūkstančiai venesualiečių išėjo į miestų aikštes apraudoti prieštaringai vertinamo kovotojo, kurio pradėta ir iš prekybos nafta finansuota socialistinė revoliucija padėjo vargšams ir užrūstino turtinguosius.

Tūkstančiai žmonių naktį budėjo prie ligoninės, mosavo Venesuelos vėliavomis ir skandavo „mes visi esame Chavezas!“. Ant ligoninės tvoros buvo pakabintas plakatas „Chavezas gyvas, kova tęsiasi!“.

„Aš jį myliu, - sakė 62-jų metų Iris Dicuro (Iris Dikuro), atvykusi iš šiaurės rytinio Puerto La Kruso miesto ir dėvinti marškinėlius su užrašu “Pirmyn, Comandante!" - Aš noriu su juo atsisveikinti, nes jis buvo geras žmogus, viską atidavęs neturtingiesiems.

Trečiadienį neveikia mokyklos. Minios žmonių plūdo į sostinės gatves pamatyti, kaip velionio šalies lyderio palaikai vežami į Karo akademiją.

Ginkluotųjų pajėgų kariai 21 šūvio salve pagerbs velionio atminimą, „po salvę bus paleidžiamas kas valandą iki pat laidotuvių“, - sakė gynybos ministras Diego Molero (Diegas Moleras).

Kai kurie artimiausi H.Chavezo sąjungininkai trečiadienį jau atvyko į Venesuelą dalyvauti penktadienį numatytoje laidotuvių ceremonijoje. Tarp jų yra Argentinos prezidentė Cristina Fernandez Kirchner (Kristina Fernandes Kiršner), Urugvajaus prezidentas Jose Mujica (Chosė Muchika) ir Bolivijos vadovas Evo Moralesas (Evas Moralesas).

Po H.Chavezo mirties sustiprintos saugumo pajėgos. Užsienio reikalų ministras E.Jaua pranešė, kad visoje šalyje ramu, nors 2002 metais joje buvo kilęs pučas prieš H.Chavezo valdymą.

Artimiausia Venesuelos sąjungininkė Kuba taip pat paskelbė gedulą, netekus lyderio, kuris padėjo prikelti salos ekonomiką pigiai eksportuodamas į ją naftą, ir kurį pavadino H.Chavezą Kubos revoliucijos lyderio Fidelio Castro (Fidelio Kastro) „tikruoju sūnumi“.

Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas (Bašaras Asadas) trečiadienį, gedėdamas dėl Venesuelos lyderio mirties, sakė, jog tai yra „didžiulė netektis“ jam ir Sirijos žmonėms.

„Šio neprilygstamo lyderio mirtis yra didžiulė netektis man asmeniškai ir Sirijos žmonėms, kaip ir Venesuelos žmonėms“, - sakoma B.al-Assado per televiziją transliuotame pareiškime.

Tuo tarpu JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), prieš kurį H.Chavezas dažnai nukreipdavo savo antiamerikietišką retoriką, buvo santūresnis. Jis pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos palaikys „Venesuelos žmones“ ir H.Chavezo išėjimą pavadino „sunkiu metu“.

„Venesuelai pradedant naują savo istorijos skyrių, Jungtinės Valstijos lieka ištikimos politikai, palaikančiai demokratijos principus, įstatymo viršenybę ir pagarbą žmogaus teisėms“, - sakė B.Obama.

Prieš pat paskelbiant apie H.Chavezo mirtį, N.Maduro išsiuntė iš šalies du JAV karinius atašė ir apkaltino Venesuelos priešus kažkokiu būdu sukėlus ugningo būdo kairiųjų pažiūrų lyderiui vėžį, kuris galiausiai nusinešė jo gyvybę.

Lotynų Amerikos lyderiai reiškė pagarbą H.Chavezui - ne vien jo sąjungininkai, bet ir kiti veikėjai, tokie kaip Brazilijos prezidentė Dilma Rousseff (Dilma Rusef), kuri jį gyrė kaip „didį lotynų amerikietį“ ir „Brazilijos žmonių draugą“.

Rusija, Kinija ir Iranas taip pat pagerbė H.Chavezą, kuris palaikė gerus ryšius su Vakarų šalių kritikuojamomis šalimis, taip siekdamas paerzinti Vašingtoną.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas (Mahmudas Ahmadinedžadas) sakė, kad H.Chavezą pakirto „įtartina liga“, tačiau gyrė jį kaip artimą savo sąjungininką, „tarnavusį Venesuelos žmonėms ir gynusį žmogiškąsias ir revoliucines vertybes“.

Po dviejų mėnesių Kuboje, kur gruodį jam buvo atlikta ketvirta nuo 2011-ųjų birželio vėžio operacija, vasario 18 dieną H.Chavezas atsigulė į ligoninę chemoterapijos kursui.

Anksčiau visur dalyvaudavęs ir dažnai viešai pasirodydavęs Lotynų Amerikos kairiųjų „antiimperializmo“ simbolis H.Chavezas po gruodžio 10-osios, kai buvo nuskraidintas į Kubą, dingo iš viešumos. Precedento neturintis jo nesirodymas kėlė įvairiausius gandus.

Vyriausybė kelias savaites siuntė prieštaringus signalus dėl prezidento sveikatos - tai perspėdavo, kad jis grumiasi dėl savo gyvybės, tai tvirtindavo, - dar praėjusį savaitgalį - kad jis tebevadovauja ir duoda nurodymus.

Tuo tarpu opozicija ne kartą kaltino vyriausybę melu apie prezidento būklę. Kokiu vėžiu sirgo prezidentas, taip ir nebuvo pranešta.

Nauji prezidento rinkimai gali suteikti dar vieną progą opozicijos lyderiui Henrique Caprilesui (Henrikei Kaprilesui), kuris spalio mėnesį pralaimėjo H.Chavezui.

„Dabar ne laikas nesutarimams. Dabar laikas vienybei, laikas taikai“, - sakė jis ir tvirtino, kad jiedu su H.Chavezu buvo „varžovai, bet niekada nebuvo priešai“.

Viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Datanalisis“ direktorius Luisas Vicente Leonas (Luisas Visentė Leonas) mano, kad vyriausybė greičiausiai norės kuo greičiau surengti rinkimus ir „pasinaudoti rinkimuose emocijos, kurias sukėlė prezidento mirtis“.

H.Chavezo gedės daugelis kažkada apleistų Venesuelos neturtingųjų, kurie revoliucionieriumi pasiskelbusį prezidentą garbino už tai, kad jis iš šalies naftos finansavo būstus, sveikatos apsaugą, maisto ir švietimo programas.

Panašių pažiūrų Lotynų Amerikos lyderiai, tokie kaip Kubos Raulis Castro (Raulis Kastras), Ekvadoro Rafaelis Correa (Rafaelis Korėja) ir Bolivijos E.Moralesas, neteko artimo draugo, kuris savo diplomatine įtaka ir pigia nafta rėmė jų valdymą.

Perrinktas naujai kadencijai H.Chavezas mirė po penkių mėnesių. Už jį balsavo dauguma rinkėjų, nepaisant visuomenės nepasitenkinimo didėjančiu žmogžudysčių skaičiumi, nuolat trūkinėjančiu elektros tiekimu ir didele infliacija.

Opozicija kaltino H.Chavezą, esą jis netinkamai naudojo valstybės lėšas savo kampanijai, dominavo eteryje ir bauginimais vertė valstybinio sektoriaus darbuotojus dalyvauti mitinguose.

Sausio 10 dieną jis negalėjo dalyvauti savo prisaikdinimo naujai šešerių metų kadencijai ceremonijoje, bet Aukščiausiasis Teismas pritarė neterminuotam jos atidėjimui.