Ši iniciatyva, pradėta ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio dekretu, prasidėjo 2022 metais, praėjus kelioms dienoms po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Nuo to laiko ji tapo bendra nacionaline praktika.
Ši visuomenės solidarumo demonstracija tęsiasi net ir tuomet, kai Rusija pastarosiomis savaitėmis suintensyvino raketų ir dronų atakas, smogdama energetikos objektams ir miestams, siekdama prieš šaltąjį sezoną palaužti ukrainiečių kovinę dvasią.
Kasdien minint žuvusiųjų atminimą visoje Ukrainoje – kavinėse, sporto salėse, mokyklose ir net fronto linijoje – žmonės sustoja, prisimindami tuos, kurie žuvo per daugiau nei trejus metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją.
Be to, kasdien visoje šalyje garsiakalbiai praneša apie tylos minutę.
Kyjivo centrinėje – Maidano aikštėje – įrengtas lauko memorialas, kuriame išdėliotos Ukrainos vėliavos ir žuvusiųjų nuotraukos, kurių skaičius su kiekviena Rusijos ataka vis didėja.
Maidano aikštėje naujienų agentūros AP žurnalistų kalbinti keturi asmenys, turėję plakatus, kviečiančius pagerbti žuvusiuosius, sieja bendra draugė – 25-erių karo medikė Iryna Cybucha, kuri pernai Rytų Ukrainoje žuvo nuo minos.
„Atmintis nėra susijusi su mirtimi“, – sakė žuvusios medikės draugė Kateryna Dacenko, viena iš pilietinės grupės „Pagerbk“, skatinančios kasdienį minėjimą, įkūrėjų.
„Tai apie gyvenimą – tai, ką žmonės mylėjo, vertino ir apie ką galvojo. Kažkas galbūt mėgo sodininkystę, kitas – turėjo mėgstamą eilėraštį. Būtent tokį atminimą stengiamės išsaugoti“, – pridūrė ji.
Kyjivo karinės administracijos vadovo pavaduotojas Ihoris Reva teigė, kad šis kasdieninis ritualas atitinka Ukrainos visuomenės gilų socialinį ir asmeninį poreikį.
„Šis karas turi savo kainą, kuri yra baisi – žmonių gyvybės, – sakė jis. – Atsijungi nuo kasdienių minčių ir tiesiog skiri tą minutę atminimui. Taip aš tai pavadinčiau – sąmoningas laiko saugojimas.“
Aktyvistė ir šios iniciatyvos rėmėja Daria Kolomijec šioje akimirkoje įžvelgia ir kolektyvinę, ir asmeninę reikšmę.
„Kiekvieną dieną atsibundame – kartais dėl išpuolių beveik nemiegame – bet kiekvieną rytą 9 val. susirenkame prisiminti, kodėl vis dar esame čia ir kam turime būti dėkingi“, – teigė ji. – Nesi vienas šiame sielvarte. Tą akimirką tarp mūsų yra tarpusavio energija.“
