Tuo tarpu Federalinis tyrimų biuras (FTB) pradėjo tarptautinį tyrimą dėl terorizmo, paaiškėjus naujų detalių apie įtariamą šaulį – 29 metų Afganistano pilietį, dirbusį su JAV kariuomene Afganistane.

Paskatinti įvykdyti išpuolį, pareigūnų teigimu, surengtą iš pasalų, galėjo prieštaringai vertinamas D. Trumpo sprendimas siųsti karius į Amerikos miestus, imigracijos politika ir buvęs JAV karas Afganistane.

Anksčiau Padėkos dienos vaizdo skambutyje su JAV kariais D. Trumpas įtariamąjį pavadino „žiauriu monstru“, o po to paskelbė, kad 20-metė Vakarų Virdžinijos Nacionalinės gvardijos narė Sarah Beckstrom (Sara Bekstrom), dislokuota Vašingtone vykdant D. Trumpo kovą su nusikalstamumu, mirė nuo patirtų sužalojimų.

„Aš visam laikui sustabdysiu migraciją iš visų Trečiojo pasaulio šalių, kad JAV sistema galėtų visiškai atsigauti“, – vėliau socialiniuose tinkluose parašė D. Trumpas.

D. Trumpo vyriausybė taip pat pareiškė, kad reaguodama į išpuolį peržiūrės imigrantų iš 19 šalių, įskaitant Afganistaną, nuolatinio gyventojo statusą.

Prezidentas pagrasino atšaukti milijonus leidimų gyventi Jungtinėse Valstijose, kuriuos išdavė jo pirmtakas Joe Bidenas, ir „pašalinti visus, kurie nėra Jungtinių Valstijų grynasis turtas“.

D. Trumpas pridūrė, kad panaikins visas federalines išmokas ir subsidijas ne JAV piliečiams, taip pat deportuos visus užsienio piliečius, kurie kelia grėsmę saugumui arba yra „nesuderinami su Vakarų civilizacija“.

Toks jo piktas įrašas, kuris baigėsi Padėkos dienos palinkėjimais, žymi jo antrosios kadencijos, kurioje didelis dėmesys skiriamas masinės deportacijos kampanijai, antiimigracinės politikos eskalavimą.

„Šių tikslų bus siekiama stengiantis gerokai sumažinti nelegalių ir trikdančių gyventojų skaičių“, – ketvirtadienį sakė D. Trumpas.

„Tik ATVIRKŠTINĖ MIGRACIJA gali visiškai ištaisyti šią padėtį“, – pridūrė jis.

„Noriu išreikšti visos mūsų tautos skausmą ir siaubą dėl vakar mūsų šalies sostinėje įvykdyto teroristinio išpuolio“, – anksčiau Padėkos dienos vaizdo skambutyje su JAV kariais sakė D. Trumpas.

D. Trumpas susiejo šaudymą su savo sprendimu pasiųsti į miestą šimtus Nacionalinės gvardijos karių.

„Jei tai nebūtų buvę veiksminga, tikriausiai to nebūtumėte padarę“, – sakė jis ir pridūrė: „Galbūt šis vyras buvo nusiminęs, nes negalėjo užsiimti nusikalstama veikla.“

JAV Pilietybės ir migracijos tarnybos (USCIS) direktorius Josephas Edlow ketvirtadienį pareiškė įsakęs „visapusiškai ir griežtai pakartotinai patikrinti visas žaliąsias korteles, išduotas kiekvienam užsieniečiui iš kiekvienos susirūpinimą keliančios šalies“.

Vėliau jo agentūra nurodė 19 valstybių, įskaitant Afganistaną, Kubą, Haitį, Iraną ir Mianmarą, kurioms taikomi JAV kelionių apribojimai pagal ankstesnį, birželį išduotą D. Trumpo įsakymą, sąrašą.

D. Trumpo administracija anksčiau buvo įsakiusi nedelsiant sustabdyti Afganistano piliečių imigracijos prašymų nagrinėjimą.

Surengė „įžūlią ir taiklią“ ataką

24-erių karys Andrew Wolfe'as, kuris buvo sužeistas per trečiadienio išpuolį, ketvirtadienį „kovojo už savo gyvybę“, sakė D. Trumpas. Įtariamasis šaulys taip pat yra sunkios būklės.

JAV prokurorė Vašingtone Jeanine Pirro teigė, kad įtariamasis šaulys Rahmanullah Lakanwalas gyveno vakarinėje Vašingtono valstijoje ir į sostinę atvyko automobiliu.

Pasak J. Pirro, per „įžūlią ir taiklią“ ataką užpuolikas „Smith and Wesson“ 357 modelio revolveriu apšaudė grupę sargybinių, patruliavusių vos už kelių kvartalų nuo Baltųjų rūmų.

Šauliui pateikti kaltinimai dėl užpuolimo ketinant nužudyti. Pasak prokurorės, jam bus pateikti kaltinimai dėl pirmojo laipsnio žmogžudystės, jei sužeisti gvardiečiai neišgyvens.

Pareigūnai teigė, kad šaudymo motyvas lieka neaiškus. 

Afganistano karas

JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Johnas Ratcliffe'as teigė, kad įtariamasis buvo CŽA remiamų „partnerių pajėgų“, kovojančių su Talibanu Afganistane, narys. Jis buvo vienas pagal programą į JAV evakuotų  afganistaniečių.

FTB, CŽA ir Vidaus saugumo vadovai bei kiti aukšto rango D. Trumpo paskirti pareigūnai tvirtino, kad R. Lakanwalui buvo suteikta teisė atvykti į Jungtines Valstijas be patikrinimo dėl laisvos prieglobsčio politikos po chaotiško galutinio JAV pasitraukimo iš Afganistano valdant buvusiam prezidentui Joe Bidenui.

Tačiau grupė „AfghanEvac“, kuri padėjo perkelti afganistaniečius į JAV po amerikiečių pasitraukimo, teigė, kad jų saugumo patikrinimas yra vienas išsamiausių iš visų migrantų.

Grupė pažymėjo, kad R. Lakanwalui prieglobstis buvo suteiktas 2025 metų balandį, valdant D. Trumpo administracijai, ir po metų jis būtų galėjęs kreiptis dėl nuolatinio leidimo gyventi JAV.

„Šio asmens pavienis ir smurtinis poelgis neturėtų būti naudojamas kaip pretekstas apibrėžti ar sumenkinti visą bendruomenę“, – sakė jos prezidentas Shawnas VanDiveris.

Po trečiadienio incidento gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas paskelbė, kad Vašingtone bus dislokuota dar 500 karių, taigi iš viso jų sostinėje bus 2,5 tūkstančio.

Prezidentas dislokavo karius keliuose miestuose, kuriuos valdo demokratai, įskaitant Vašingtoną, Los Andželą ir Memfį. Šie dislokavimai išprovokavo daugybę ieškinių ir vietos pareigūnų protestų teigiant, kad respublikonų prezidentas siekia autoritarinių galių.