Trumpas išpeikė Europos lyderius: jie silpni

Šis Europos politinių lyderių užsipuolimas, pasak „Politico“, yra jo iki šiol pikčiausias Vakarų demokratijų pasmerkimas, keliantis grėsmę galutinai sugriauti JAV prezidento administracijos santykius su Prancūzija ir Vokietija, kurie jau ir taip itin įtempti.

„Manau, kad jie silpni“, – apie Europos politinius lyderius sakė D. Trumpas.

„Tačiau taip pat manau, kad jie nori būti politiškai korektiški“, – kalbėjo JAV prezidentas.

„Manau, kad jie nežino, ką daryti. Europa nežino, ką daryti“, – pridūrė jis.

„Politico“ atkreipia dėmesį, kad D. Trumpo komentarai apie Europą pasirodė ypač nepalankiu metu, vykstant intensyvioms deryboms dėl Rusijos karo Ukrainoje pabaigos. Šių derybų eiga Europos lyderius verčia vis labiau nerimauti, kad JAV prezidentas paliks Ukrainą ir Europą likimo valiai.

Interviu metu D. Trumpas nematė poreikio užtikrinti europiečius, kad padės jiems ir Ukrainai apsisaugoti nuo Rusijos agresijos, ir pareiškė, jog Rusija yra akivaizdžiai geresnėje padėtyje nei Ukraina.

„Politico“ primena, kad pastarosiomis dienomis Europos sostinės su siaubu reagavo į D. Trumpo administracijos paskelbtą naująją nacionalinę saugumo strategiją, kurioje pasisakoma prieš Europoje vyraujančią politiką ir žadama padėti jai priešintis iš vidaus.

Interviu metu D. Trumpas šią pasaulėžiūrą dar labiau paaštrino, vadindamas tokius miestus kaip Londonas ir Paryžius „braškančiais“ nuo migracijos iš Artimųjų Rytų ir Afrikos naštos. JAV prezidentas aiškino, esą be migracijos politikos pokyčių kai kurios Europos valstybės „nebebus veikiančiomis šalimis“.

D. Trumpas atskirai išskyrė Londono kairiųjų pažiūrų merą Sadiqą Khaną: imigrantų iš Pakistano sūnų ir pirmąjį musulmoną merą mieste JAV prezidentas vadino „katastrofa“, o dėl jo išrinkimo apkaltino imigraciją.

„Jis buvo išrinktas, nes atvyko tiek daug žmonių. Dabar jie už jį balsuoja“, – aiškino D. Trumpas.

JAV prezidentas taip pat žadėjo ir toliau remti mėgstamus kandidatus rinkimuose visoje Europoje, net jei tai įžeistų vietos gyventojų jausmus.

„Aš juos remsiu“, – sakė D. Trumpas.

„Aš rėmiau žmones, bet rėmiau tuos žmones, kurių daugelis europiečių nemėgsta. Aš rėmiau Viktorą Orbaną“, – sakė jis apie kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Vengrijos premjerą, kurį teigė gerbiantis už jo sienų kontrolės politiką.

Norą užbaigti karą Ukrainoje ilgai deklaruojantis JAV prezidentas pripažino šiuo klausimu daug nesitikintis iš Europos lyderių.

„Jie kalba, bet nieko nepadaro, o karas tęsiasi ir tęsiasi“, – kalbėjo D. Trumpas.

JAV prezidentas taip pat pakartojo Kremliaus priekaištą dėl Ukrainoje nuo karo pradžios nevykdomų rinkimų.

„Jie jau seniai nerengė rinkimų. Žinote, jie kalba apie demokratiją, bet padėtis pasiekia tašką, kai tai jau nebėra demokratija“, – aiškino JAV prezidentas.

ELTA primena, kad pagal Ukrainos įstatymus, galiojant karo padėčiai prezidento rinkimai negali būti rengiami ir taip pat negali būti nutraukti prezidento įgaliojimai.

Kaip ELTA rašė anksčiau, praėjusią savaitę paskelbtoje naujojoje JAV nacionalinio saugumo strategijoje Europa kritikuojama kaip pernelyg reguliuojamas, cenzūruojantis žemynas, kuriam esą trūksta „pasitikėjimo savimi“ ir kuriam dėl imigracijos gresia „civilizacijos išnykimas“.

Reaguodamas į šį dokumentą, Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa pirmadienį atmetė bet kokius Jungtinių Valstijų bandymus kištis į žemyno politiką.

„Mes negalime toleruoti grasinimų kištis į Europos politiką“, – Briuselyje surengtos konferencijos metu pareiškė A. Costa.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas antradienį pareiškė, kad kai kurios praėjusią savaitę pristatytos naujosios JAV nacionalinio saugumo strategijos dalys „mums yra nepriimtinos iš Europos perspektyvos“.

„Nematau jokios priežasties, kodėl amerikiečiai dabar turėtų norėti gelbėti demokratiją Europoje“, – teigė F. Merzas, kuris tokias pastabas išsakė po to, kai minimame dokumente Europa buvo apkaltinta kenkimu politinei laisvei ir žodžio laisvės slopinimu.

Šioje saugumo strategijoje, kuria siekiama išplėtoti JAV prezidento Donaldo Trumpo pasaulėžiūrą „Pirmiausia – Amerika“, sakoma, kad Jungtinės Valstijos pereis nuo savo istorinio pasaulinio vaidmens prie didesnio dominavimo Lotynų Amerikoje ir kovos su migracija.

Joje Europa buvo apibūdinta kaip pernelyg reguliuojama, cenzūruojanti ir susidurianti su „civilizacijos išnykimo“ grėsme dėl migracijos, be to, buvo sukritikuotos ir Europos institucijos, kurios esą „kenkia politinei laisvei ir suverenitetui“.

F. Merzas sakė, kad strategijos turinys jo „nenustebino“.

„Kai kurios dalys yra suprantamos“, – pažymėjo jis, lankydamasis Reino krašto-Pfalco žemėje.

Šis dokumentas „patvirtina mano vertinimą, kad mes Europoje, taigi ir Vokietijoje, turime tapti kur kas labiau nepriklausomi nuo JAV, kalbant apie saugumo politiką“, pridūrė F. Merzas. Tačiau jis taip pat paragino Jungtines Valstijas toliau konstruktyviai bendradarbiauti su Europa.

„Kalbėdamasis su amerikiečiais sakau: „Pirmiausia – Amerika“ yra gerai, tačiau „Amerika viena“ negali atitikti jūsų interesų. Jums taip pat reikia partnerių pasaulyje, o vienas iš tokių partnerių gali būti Europa“, – nurodė jis.