Saugumo argumentas

Vyriausybės komunikacijoje tilto poreikis aiškinamas nacionalinio saugumo situacija. Tokio pagrindimo anksčiau, per daugelį metų trukusių diskusijų, nebuvo. Projekto svarba buvo aiškinama galimybe atgaivinti du struktūriškai silpnus Italijos regionus – šalies pietus ir salą.

Kalbėta, kad, sujungus Siciliją su likusia Italija, suaktyvės salos ekonomika – bus aktyvesni prekybos ryšiai, palengvės turizmo sąlygos, sukurta daug darbo vietų. Kol kas Mesinos sąsiaurį galima įveikti tik keltais.

Tai, kad tiltas dabar vadinamas nacionalinio saugumo projektu, turi lemiamą pranašumą. Spaudžiant JAV prezidentui Donaldui Trumpui, NATO šalys įsipareigojo iki 2035 m. skirti mažiausiai 3,5 proc. savo bendrojo vidaus produkto gynybai ir 1,5 proc. su gynyba susijusiai infrastruktūrai. Naujas tilto statusas padėtų finansinių sunkumų slegiamai G. Meloni Vyriausybei vienu metu nušauti du zuikius: ir vykdyti įsipareigojimą Aljansui, ir pagerinti susisiekimą su Sicilija.

Vyriausybės atstovų teigimu, tiltas į Siciliją turėsiąs strateginę vertę NATO – ir dėl galimybės aktyvinant ryšius mažinti Rusijos galimybę plėsti įtaką Viduržemio jūros regione, ir dėl Aljanso bazių Pietų Italijoje, į kurias keliais ir geležinkeliais dabar būsią lengviau patekti.

Šuolis: naujasis tiltas sujungtų Faro kyšulį Sicilijoje ir Pezo kyšulį žemyninėje Italijoje. / T. Gentile / „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.

Projekto istorija

Idėja sujungti Siciliją su žemynine dalimi siekia Antikos laikus. Dar romėnų istorikas Plinijus rašė, kad romėnai po pergalės prieš Kartaginą 252 m. pr. Kr. pastatė tiltą iš surištų plūduriuojančių statinių, kad perkeltų daugiau nei 100 dramblių iš salos į žemyną.

Naujaisiais laikais apie tiltą buvo diskutuojama bangomis. Ypač aktyviai – kai XIX a. buvo sukurta Italijos nacionalinė valstybė – jis vadintas Sicilijos ir Italijos žemyninės dalies vienybės simboliu. Tačiau techniniai ir gamtiniai iššūkiai – stiprūs vėjai, didelis jūros gylis, žemės drebėjimų pavojus – ir dideli kaštai iki šiol neleido įgyvendinti projekto.

XX a. septintąjį dešimtmetį planai tapo konkretesni. 1981 m. projektui buvo įkurta valstybės bendrovė „Stretto di Messina“, kuri turėjo koordinuoti statybas ir eksploataciją. Vėliau ji buvo likviduota, o 2023 m. jau dabartinės Italijos Vyriausybės valia – vėl atkurta.

Buvęs premjeras Silvio Berlusconis ir parlamentas dar 2005 m. patvirtino statybos užsakymą, kelis kartus oficialiai patvirtinta ir darbų pradžios data. Tačiau didelės išlaidos, kritika dėl padarinių aplinkai ir vyriausybių kaita lėmė, kad projektas niekada nebuvo pradėtas.

Būsimojo tilto kontūrai simbolizuotų transporto ministro, vieno „Lega Nord“ lyderių Matteo Salvini laimėjimą. Jis kalbėjo apie revoliuciją Pietų Italijai, nes statinys atneš darbo vietas ir ekonomikos augimą.

Technologiniai sprendimai

Šiandien skelbiama, kad būsimasis tiltas bus 3 666 m ilgio ir 60 m pločio. 399 m aukščio tilto pilonai laikys automobilių ir geležinkelio transporto kelius, pakabintus ant kabamųjų lynų. Kaip rašo AFP / BNS, tiltas suprojektuotas su dviem geležinkelio bėgių keliais viduryje ir trimis eismo juostomis abiejose pusėse. Per valandą tiltu galės pervažiuoti apie 6 tūkst. automobilių, kasdien – apie 200 traukinių. Planuotojai skaičiuoja, kad kasmet tiltu naudosis apie 11 mln. žmonių. Projektas turėtų būti įgyvendintas per šešerius metus.

Atnaujinto projekto rangovas – grupės „WeBuild“ vadovaujamas konsorciumas „Eurolink“, laimėjęs konkursą dar 2006 m. Ši kompanija jau pastatė 2022 m. Turkijoje pastatytą Čanakalės tiltą.

Nerimaujantiems dėl to, kad Mesinos sąsiaurio regione, kur susijungia dvi plokštės, galimi žemės drebėjimai, nurodoma, kad kabantys tiltai yra atsparesni seisminėms jėgoms. Todėl būtent tokio tipo tiltus dažniausiai ir matome Japonijoje, Turkijoje ar Kalifornijoje. Nuo to laiko, kai prieš gerą 100 metų žemės drebėjimas sunaikino didžiąją dalį Mesinos ir pareikalavo dešimčių tūkstančių aukų, inžinerija gerokai pažengusi į priekį.

Konkuruojančios problemos

Atrodo, nauda iš tilto akivaizdi. Tačiau vietinių gyventojų nuomonės kardinaliai skiriasi. Dvi teritorijas turintis sujungti statinys skaldo visuomenę.

Be nerimo, kad rekordinis statinys drieksis per seismiškai nestabilų regioną, kritikai mini ir kitus argumentus. Vyrausybė esą geriau investuotų į traukinių tinklą,  kad, pvz., iš Mesinos į Trapanį – 200 km atstumu nutolusį miestą Sicilijoje – būtų galima nuvažiuoti be persėdimo. Arba į Sicilijos vandentiekį, kurio vamzdynai esą skylėti. Arba tvarkytų avarinės būklės mokyklų ir ligoninių pastatus.

Naujaisiais laikais apie tiltą buvo diskutuojama bangomis. 

Buvęs Mesinos miesto valdžios narys Daniele Ialacqua – skeptiškas. Jis prieš tiltą ir mano, kad, nepaisant statybos leidimų ir turimų lėšų, tiltas vis tiek nebus pastatytas. „Yra neišspręstų ir neišsprendžiamų problemų", – sako D. Ialacqua ir mini plieno lynus, kurie turėtų laikyti tiltą 3 km ore. Tokių stiprių lynų iš viso nėra.

Savo baimėmis dalijasi ir aplinkosaugininkų grupės. ES adresuotuose skunduose jos mini galimą neigiamą poveikį migruojantiems paukščiams. Aplinkos tyrimuose neįrodyta, kad projektas būtinas ir kad galimas aplinkos žala būtų kompensuojama, argumentuoja aplinkos apsaugos entuziastai.

Alessandro Marrone, Romos tarptautinių reikalų instituto gynybos programos vadovas, „Financial Times“ sakė, kad Italijos Vyriausybė per daug išnaudoja su gynyba susijusios infrastruktūros argumentą. NATO pagrindinis prioritetas – greitai perkelti Vakarų Europoje dislokuotus dalinius į Rytus, jei Rusija atakuotų NATO Rytų flangą.

Giuseppe Antoci, kairiųjų populistų Penkių žvaigždžių sąjūdžio europarlamentaras, mano, kad tilto įvardijimas kaip strategiškai svarbaus, – pasityčiojimas iš įsipareigojimų piliečiams ir NATO. „Sicilijos ir Kalabrijos gyventojai kenčia nuo sugedusios vandens tiekimo sistemos, lėto susisiekimo, duobėtų kelių ir trečiarūšių ligoninių. Todėl tiltas per sąsiaurį negali būti prioritetas“, – mano G. Antoci.

Daugiau nei 600 mokslininkų neseniai pasirašė laišką, kuriame pasisakė prieš tai, kad tiltas būtų klasifikuojamas kaip karinis objektas, ir nurodė, kad toks žingsnis reikalautų papildomų vertinimų. Esą tik taip būtų galima būtų nustatyti, ar tiltas tinkamas naudoti kariniams tikslams. Be to, sako kritikai, vadinant jį kaip kariniu objektu, tiltas gali tapti atakų taikiniu.