Taivano prezidentas Kinijos grėsmę aptarė su buvusia JAV Atstovų Rūmų pirmininke

Lai Ching-te ir N. Pelosi aptarė „Kinijos karines grėsmes Taivano atžvilgiu“, reporteriams sakė prezidento atstovė Karen Kuo. 20 minučių trukusį pokalbį telefonu ji pavadino šiltu ir draugišku senų draugų pasikalbėjimu.

Pekinas pasmerkė šį pokalbį.

Ilgametė N. Pelosi parama Taivanui piktina Kiniją. Reaguodamas į 2022 metais įvykusį jos vizitą Taibėjuje Pekinas aplink salą surengė dideles karines pratybas.

Pekinas savarankišką salą laiko savo teritorijos dalimi ir prieštarauja bet kokiam tarptautiniam Taibėjaus pripažinimui ar paties Taivano pareiškimams, kad jis yra suvereni valstybė. Kinijai ypač nepatinka oficialūs Taivano ir Vašingtono, kuris yra svarbiausias Taibėjaus partneris ir ginklų tiekėjas, kontaktai.

Kinija jau reiškė pasipiktinimą dėl didesnio amerikietiškų ginklų pardavimo Taivanui ir Lai Ching-te apsilankymo Havajuose, kur jis buvo sutiktas su raudonuoju kilimu ir gėlių girliandomis.

Reaguodama į Lai Ching-te pokalbį su N. Pelosi, Kinija paragino Jungtines Valstijas nebesikišti dėl Taivano, „neberemti Taivano nepriklausomybės separatistinių jėgų ir joms nebenuolaidžiauti“.

„Taivano klausimas yra Kinijos pagrindinių interesų pagrindas ir pirmoji raudona linija, kurios negalima peržengti Kinijos ir JAV santykių“ srityje, Pekine reporteriams sakė kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.

Lai Ching-te šeštadienį Havajuose pradėjo savaitę truksiančią kelionę Ramiojo vandenyno regione. Jis susitiko su šios valstijos gubernatoriumi Joshu Greenu, JAV Kongreso nariais, Amerikos instituto Taivane (AIT) – de facto JAV ambasados – pareigūnais.

Šeštadienį savo pirmoje viešoje šios kelionės kalboje taivaniečių prezidentas sakė, kad reikia kovoti kartu siekiant užkirsti kelią karui, ir įspėjo, kad kare laimėtojų nebūna.

Lai Ching-te kelionės išvakarėse JAV pritarė pasiūlymui parduoti Taivanui atsarginių dalių naikintuvams F-16 ir radiolokatorių sistemoms, taip pat komunikacijų įrangos. Šių sandorių bendra vertė – 385 mln. dolerių (364,5 mln. eurų).

Kinijos užsienio reikalų ministerija savaitgalį paragino Vašingtoną „tuojau pat liautis ginklavus Taivaną“.

„Kinija imsis griežtų ir ryžtingų atsakomųjų priemonių nacionaliniam suverenitetui, saugumui ir teritoriniam vientisumui tvirtai ginti“, – sakoma pareiškime.

Atskirai ministerija nurodė, kad Kinija griežtai smerkia JAV dėl Lai Ching-te apsilankymo Havajuose ir pareiškė dėl to rimtus protestus.

„Taivano komanda“

N. Pelosi yra viena iš „kelių ilgamečių draugų Jungtinėse Valstijose“, su kuriais sekmadienį kalbėjosi Lai Ching-te, reporteriams sakė K. Kuo.

Tarp jų yra veikėjų iš abiejų partijų ir jie pakartojo tvirtai remiantys Taivaną, sakė ji.

Pasak atstovės, Lai Ching-te ir N. Pelosi taip pat aptarė dirbtinį intelektą (DI) ir puslaidininkių pramonę.

Vėliau sekmadienį Taivano lyderis per forumą už uždarų durų kreipėsi į JAV Kongreso įsteigtą Rytų ir Vakarų centrą (EWC), pabrėždamas Taivano įsipareigojimą stiprinti savo gynybą ir saugumą, taip pat „bendrą Taivano ir JAV įsipareigojimą dėl taikos regione“.

Taivanas susiduria su nuolatine Kinijos karinio užpuolimo grėsme. Kinija nuolat pasiunčia prie savarankiškos salos savo naikintuvų ir karo laivų, ir neatmeta galimybės panaudoti jėgą, kad susigrąžintų salą savo kontrolėn.

Nors Vašingtonas Taivanui jau pardavė ginklų už milijardus dolerių, jis laikosi „strateginio dviprasmiškumo“ kalbant apie karių atsiuntimą ginti Taivano nuo Kinijos.

Neseniai Kinija pagrasino ryžtingai sutriuškinti bet kokius bandymus dėl Taivano nepriklausomybės.

Tuo metu JAV išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas, sausį sugrįšiantis į Baltuosius rūmus, per rinkimų kampaniją užsiminė, kad Taivanas turėtų mokėti Jungtinėms Valstijoms už savo gynybą, ir apkaltino salą pavogus JAV puslaidininkių pramonę.

Po Havajų Lai Ching-te lankysis Maršalo Salose, Tuvalu ir Palau. Tai vienintelės Ramiojo vandenyno salos tarp 12 likusių Taivano sąjungininkų. Lai Ching-te taip pat vienai nakčiai apsistos JAV valdoje Guame.

Prieš išvykdamas į kelionę Lai Ching-te sakė, kad ja prasideda „nauja vertybėmis pagrįstos demokratijos era“, ir padėkojo JAV vyriausybei, padėjusiai užtikrinti, kad kelionė vyktų sklandžiai.

Jis sakė norintis „tęsti ir plėsti bendradarbiavimą, plėsti partnerystes su (...) sąjungininkais remiantis demokratijos, taikos ir klestėjimo vertybėmis“.

„Dar kartą pabrėžiu, kad visi esame Taivano komanda. Visi dirbame drauge ir galime sėkmingai pasiekti savo tikslus“, – lėktuve žurnalistams sakė Lai Ching-te.