Stokholmo teismas skyrė kalėjimo iki gyvos galvos bausmę iš Ruandos kilusiam šalies piliečiui, kuris tapo pirmuoju už genocidą nuteistu Švedijos gyventoju.

Šešerius metus Švedijoje gyvenantis etninis hutas 54-erių Stanislas Mbanenande buvo nuteistas už dalyvavimą masinėse tutsių žudynėse per 1994 metų genocidą Ruandoje.

S.Mbanenande, „bendradarbiaudamas su kitais, dalyvavo žudynėse, pasikėsinimuose nužudyti, žudynių kurstyme ir grobimuose prieš etninę grupę, tutsius, siekiant visiškai arba iš dalies sunaikinti šią grupę“, - sakoma Stokholmo apygardos teismo išvadose.

Kaltinamasis jam pareikštus kaltinimus neigė, tačiau teismas, remdamasis liudytojų parodymais, pripažino, kad teisiamasis dalyvavo keliose masinėse žudynėse, dvi iš kurių vyko bažnyčioje ir stadione.

S.Mbanenande Švedijoje gyveno nuo  2007 metų, kai atvyko pas savo šeimos narius ir gavo leidimą gyventi šioje šalyje. Po metų jam buvo suteikta Švedijos pilietybė.

Ruanda kreipėsi į Švediją dėl S.Mbanenande ekstradicijos, siekdama teisti jį dėl pateiktų kaltinimų genocidu, bet Stokholmas atsisakė jį perduoti Kigaliui, kadangi kaltinamasis jau buvo Švedijos pilietis. Ruandos teismas 2009 metais nuteisė jį už akių ir skyrė jam įkalinimo iki gyvos galvos bausmę.

2011 metų gruodį S.Mbanenande buvo suimtas pagal tarptautinį arešto orderį ir turėjo stoti prieš teismą Švedijoje.

1994 metų balandžio 6-ąją įvykdytas išpuolis, per kurį žuvo Ruandos prezidentas hutas Juvenalis Habyarimana (Žiuvenalis Habjarimana), šalyje išprovokavo genocidą, per kurį buvo išžudyti apie 800 tūkst. žmonių, daugiausiai priklausančių tutsių etninei mažumai, rodo Jungtinių Tautų (JT) duomenys.

Pagal Švedijos įstatymus, po 10 metų kalėjime iki gyvos galvos įkalinti nuteistieji gali prašyti sušvelninti jiems skirtą bausmę.