Suomijos prezidentas: Ukrainos krizė gali atnaujinti diskusijas dėl stojimo į NATO

Helsinkis suskubo pasmerkti Maskvos sprendimą pripažinti prorusiškų separatistinių Donecko ir Luhansko apsišaukėliškų respublikų nepriklausomybę.

Spaudos konferencijoje atsakydamas į klausimą, ar būgštavimai dėl galimos Rusijos invazijos į Ukrainą priartino Helsinkį prie stojimo į JAV vadovaujamą gynybinį aljansą, S. Niinisto atsakė, kad to nežino.

Tačiau „pas mus vyksta gyvos diskusijos dėl narystės NATO, ir jos tikrai dar labiau suaktyvės, jei Rusija suteiks tam priežastį“, – sakė jis.

„Suomija tvirtai palaiko Ukrainą ir ukrainiečius“, – pridūrė Suomijos lyderis.

Pastaraisiais mėnesiais augant įtampai Vakarų santykiuose su Maskva S. Niinisto reguliariai palaikydavo kontaktus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Suomija ir kaimyninė Švedija nėra NATO narės, tačiau abi šalys yra Vakarų gynybinio aljanso partnerės.

Maskvai iškėlus reikalavimą, kad NATO nesiplėstų į rytus, Helsinkis ir Stokholmas pareiškė pasisakantys prieš bet kokį Rusijos kišimąsi į jų saugumo politiką.

Suomija ir Švedija gavo NATO pažadą, kad Aljanso durys joms lieka atviros, nors abiejų šalių valdžioje esantys socialdemokratai neplanuoja jungtis prie šio bloko.

Tačiau Suomija, priešingai nei Švedija, oficialiai svarsto „galimybę“ teikti narystės prašymą.

Bet, pasak S. Niinisto, net jeigu šalis nuspręstų teikti tokį prašymą, stojimo procedūra būtų ilga, o narystei dar turėtų pritarti kitos NATO narės.

„Žaibiško proceso nėra“, – sakė jis.

1809–1917 metais Rusijai priklausiusi Suomija su šia rytine savo kaimyne turi ilgesnę nei 1,3 tūkst. km bendrą sieną.

Šiai Šiaurės šaliai teko atremti didžiosios kaimynės agresiją per 1939–1940 metų Žiemos karą. Suomija taip pat kovojo su Sovietų Sąjunga nuo 1941 metų birželio iki 1944 metų rugsėjo.

Šaltojo karo metais Suomijos lyderiai nusprendė nesijungti prie Vakarų gynybinio bendradarbiavimo, kad išvengtų sovietų invazijos.