Visų burlaivių, kuriuos savo kompanijai statė vokiečių verslininkas Karlas Laeiszas, pavadinimai būtinai prasidėdavo raide „P“.

Prasidėjo nuo pudelio

Bendrovės įkūrėjas buvo Karlo tėvas Ferdinandas Laeiszas, kuris vertėsi šilkinių skrybėlių gamyba ir platinimu. Jo skrybėlės turėjo tokią paklausą Pietų Amerikoje, kad joms pervežti teko nusipirkti trijų stiebų burlaivį. Karlas nutarė praplėsti verslą: ne tik gabenti skrybėles į Pietų Ameriką, bet ir iš ten į Vokietiją importuoti kavą, tabaką, cukrų ir kaučiuką. Taip jis tėvo įmonę pasuko į laivybos verslą: įkūrė F.Laeiszo laivybos kompaniją, kuri veikia iki šių dienų.

1857 metais Karlo užsakymu buvo pastatytas naujas laivas. Jam suteikė „Pudel“ vardą. Taip giminėje juokais buvo pravardžiuojama garbanota jo žmona Sofija. Vėliau jis pasistatė daugiau burlaivių, kurių pavadinimai prasidėjo raide „P“: „Peru“, „Patagonia“, „Panama“, „Patria“ ir net „Papa“. Visus šiuos medinio korpuso laivus laivininkystės kompanija naudojo gabenti salietrą iš Čilės į Europą.

Baigiantis XIX amžiui, K.Laeiszas užsakė seriją plieninių burlaivių – „Parsifal“, „Pisagua“, „Pitlochry“. Šie barkai labai greitai pagarsėjo savo puikiomis savybėmis bei dideliu greičiu. Jūreiviai juos praminė „skrajojančiais P“, nes plaukdami vėjo išpūstomis burėmis jie tarsi skriejo per bangas.

Pirmoji auka

K.Laeiszo laivininkystėje tarnavę kapitonai buvo šaunūs „jūrų vilkai“ ir nepralenkiami lenktynininkai. Jie puikiai žinojo vėjų paslaptis ir premijų dydžius už greitai pristatytus krovinius.

Labiausiai garsėjo kapitonas Robertas Hilgendorfas (1852-1937). Per savo ilgą gyvenimą jis vadovavo devyniems „skrajojantiems P“ ir su jais 66 kartus apiplaukė Horno kyšulį. Nepatyrusiems ir užsispyrusiems kapitonams čia kartais baigdavosi liūdnai. Užklupus štormui ties Horno kyšuliu, už borto lėkdavo ne tik burės, bet ir stiebai. Čia nepasisekė ir garsiajam kapitonui, tuo metu vadovavusiam burlaiviui „Parsifal“.

„Parsifal“ žūtis 1886 metais prie Patagonijos krantų buvo pirmoji „skraidančiųjų P“ auka. Bet tikromis jų kapinėmis tapo Lamanšo sąsiauris. Ne kartą didžiuliai barkai, sėkmingai perplaukę vandenyną, čia tapdavo lemtingų susidūrimų aukomis.

Lamanšo rykštė

Pirmasis savo kapą Lamanšo sąsiauryje surado „Preussen“ – tuo metu pats didžiausias pasaulio burlaivis. Jis vienintelis tarp tokio tipo prekybos laivų su tiesiomis burėmis turėjo 5 stiebus. 147 metrų ilgio burlaivis buvo solidžiai įrengtas: jo grotstiebio aukštis siekė 69 metrus, 43 burių plotas – daugiau kaip 6 tūkstančiai kvadratinių metrų, takelažui buvo sunaudota 49 kilometrai plieninio lyno. Laivo vairas, špilis ir siurbliai veikė varomi garo mašinos.

1910 metų lapkričio 6-osios naktį šis milžinas Lamanše susidūrė su anglų garlaiviu „Brighton“ ir tapo beveik nevaldomas. Dėl prasidėjusios audros buvo sunku suteikti reikiamą pagalbą. Burlaivį užnešė ant seklumos, kur jis ir sudužo.

Klastingas Lamanšo kanalas buvo tikra rykštė skrajojantiems „P“. 1912-1913 metais čia galą gavo net trys F.Laeiszo kompanijos barkai – „Pisagua“, „Pangani“ ir „Pitlochry“.

Neaplenkė ir gaisras

Po „Preussen“ žūties didžiausio ir greičiausio pasaulio burlaivio titulas atiteko dar 1895 metais nuleistam į vandenį penkių stiebų barkui „Potosi“. Šis laivas, plaukiodamas tarp Europos ir Čilės, beveik visada aplenkdavo konkurentų burlaivius.

1925 metų rugsėjo mėnesį „Potosi“ su anglies kroviniu plaukė iš Europos į Čilę. Tarp La Platos ir Folklendo salų laive savaime užsidegė anglis. Į pagalbą atskubėjęs argentiniečių kreiseris, deja, negalėjo užgesinti įsiliepsnojusio gaisro. Įgula paliko laivą, o „Potosi“ buvo už 20 jūrmylių nuo kranto užplukdytas ant seklumos. Po dviejų smarkių sprogimų triume iš laivo liko tik griuvėsių krūva. Po kelių audrų laivo liekanos dingo po vandeniu.

Liko tik keturi

Visą pasaulį apėmusios krizės metu (1929-1933), F.Laeiszo laivybos kompanija atsidūrė ant bankroto ribos ir buvo priversta parduoti daugelį savo laivų. Iki Antrojo pasaulinio karo jai buvo likę tik du barkai: „Priwall“ ir „Padua“.

Keturių stiebų burlaivį „Priwall“ Antrasis pasaulinis karas užklupo Čilėje. Čia jis buvo internuotas, naudotas kaip mokomasis laivas, kuriuo plaukiojo čiliečių kadetai. 1944 metais jis užsidegė ir nuskendo. Keturių stiebų barkas „Padua“ pagal karo reparaciją atiteko SSSR.

Šiuo metu iš pusšimčio skrajojančių „P“ išliko tik 4 burlaiviai: laivai-muziejai – „Pommern“ Mariehamne, „Peking“ Niujorke, „Passat“ Liubeke, vis dar plaukioja buvusi „Padua“ pervadinta į „Kruzenštern“.